Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn S. E. L., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skyrusios administracinę nuobaudą atstovei Margaritai Karūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn S. E. L. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Tauragės teritoriniam padaliniui dėl 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S.E.L. teisminio nagrinėjimo metu papildomai akcentavo, kad tokiais tendencingais Kultūros paveldo departamento veiksmais yra siekiama nusavinti Belvederio dvaro statinius ir tai akivaizdžiai patvirtina publikacijos spaudoje.

S.E.L. teisminio nagrinėjimo metu papildomai pateikė duomenis apie gaunamas socialines išmokas ir prašo teismą įvertinti šias aplinkybes kaip sąlygojančias švelnesnės nei įstatyme numatytos minimalios administracinės nuobaudos taikymui, t.y. neskirti administracinės nuobaudos – piniginės baudos.

- panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3 ir neskirti administracinės nuobaudos - baudos.

Institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovė M.Karūnienė nurodė, kad S.E.L. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2010 m. liepos 15 d., esama situacija jam buvo žinoma dar anksčiau, nes 2010 m. gegužės 23 d. rašte jis nurodė, kad visą atsakomybę už dvarą nuo šiol prisiima jis kaip vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. UAB (duomenys neskelbtini) būdama kultūros paveldo objekto savininke nesiėmė veiksmų užsandarinti pastato durų, langų, neužtikrino, kad tinkamai būtų apsaugoti ir sandėliuojami rakinamoje patalpoje dvaro rūmų vertingieji elementai, tuo neužkirto galimybės Belvederio dvaro rūmų bei svirno pastatų niokojimui.

Institucijos skyrusios administracinę nuobaudą atstovė M.Karūnienė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl veikos inkriminavimo.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 284 str.) ir jų viseto pagrindu teisingai parenkama ir pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti atitinkamą teisinį santykį. 2010 m. rugsėjo 25 d. Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio nutarimu S.E.L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK ) 91 straipsnį už tai, kad nuo 2010 m. liepos 15 d. nevykdė UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybe esančių Belvederio dvaro sodybos rūmų bei svirno priežiūros darbų: neužsandarino išdaužytų ir išlaužytų langų bei durų angų, neapsaugojo pastato vertingųjų elementų (langų rėmų, durų) nuo suniokojimo, nesaugojo vertingųjų pastato elementų rakinamoje patalpoje. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus. Kaip nustatyta iš byloje esančio 2010 m. rugpjūčio 12 d. kultūros paveldo objekto tikrinimo akto, kultūros paveldo objektas Belvederio dvaro sodybos rūmai (u.k. (duomenys neskelbtini)); svirnas (u.k. (duomenys neskelbtini)); koplyčia (u.k. (duomenys neskelbtini)) yra Belvederio kaime, Seredžiaus s., Jurbarko rajone. Objektas 2005 m. balandžio 29 d. Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Objekto savininkas UAB (duomenys neskelbtini). Tikrinimo aktu konstatuota, kad kultūros paveldo objektas yra niokojamas dėl nepakankamos savininko priežiūros, neužkertamas kelias nesankcionuotam trečiųjų asmenų patekimui į rūmų ir svirno patalpas per neužsandarintas atviras angas (duris, langus), nesandėliuojami ir rakinamoje patalpoje nesaugomi saugotini išlikę rūmų puošybos elementai ir kitos pastato įrangos detalės bei jų likučiai ir kt. Nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia kultūros paveldo objektų sąvoką – pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. Šio straipsnio 21 dalis apibrėžia ir Nekilnojamosios kultūros vertybės sąvoką – kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių, visuomenei svarbių kaip jos kultūrinis turtas, visuma, neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise objektas ar vietovė priklauso. Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1-2 punktai valdytojui numato pareigą rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, o būtent: 1) prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija; 2) pranešti už apsaugą atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultūros vertybei iškilusią grėsmę, kurios pats pašalinti nepajėgia arba tam neturi reikiamos kvalifikacijos ar leidimo. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, S.E.L. paaiškinimo, Kultūros paveldo objekto tikrinimo akto turinio, ginčo dėl pastato priklausomybės, jo būklės užfiksuotos 2010 m. rugpjūčio 12 d. tikrinimo metu, nėra. Pastato būklė iliustruojama ir prie akto pateiktose fotografijose iš kurių matyti, kad dvaro rūmų įėjimo durys nėra užsandarintos ir patekimas į objektą tretiesiems asmenims nėra apsunkinamas, tuo akivaizdžiai patvirtinama, kad nėra imamasi pakankamų priemonių apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos, o taip pat ir trečiųjų asmenų poveikio. Todėl Institucija pagrįstai konstatavo, kad valdytojas nevykdo pareigos rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Pagal 2010 m. rugpjūčio 6 d. juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis (b.l.24-28) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2010 liepos 15 d. paskirtas S. E. L. todėl jam kaip įmonės vadovui tenka pareiga vykdyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1-2 punktų reikalavimus disponuojant nekilnojamuoju turtu, kuris yra kultūros paveldo objektas. Skunde nurodytieji argumentai, kad paskyrus į įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 15 d. iki ginčijamo nutarimo priėmimo objektyviai negalėjo atlikti šios pareigos dėl sveikatos būklės, negali būti pagrindu šalinančiu atsakomybę, kadangi nedarbingumo pažymėjimas tęstas iki 2010 m. kovo 15 d. (b.l.11), o 2010 m. birželio 6 d. pažyma patvirtinama, kad buvo nedarbingas nuo 2010 m. birželio 7 d. iki liepos 7 d., t.y. iki paskyrimo į pareigas. 2010 m. rugpjūčio 22 d. pažyma nurodoma, kad dėl ligos negalėjo atvykti į KPD laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. Įvardijamas laikotarpis yra po pažeidimo užfiksavimo, todėl nedarbingumas šiuo laikotarpiu įtakos pačios veikos inkriminavimui neturi. Iš šių aplinkybių viseto konstatuojama, kad S.E.L. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus ir įvykdė veiką, numatytą ATPK 91 straipsnyje. 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime nurodoma, kad S.E.L. nesilaikė ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo, numatančio, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Pagal šio straipsnio konstrukciją tai daryti galima tik aktyviais veiksmais. Patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad kultūros paveldo objekto savininkas neužtikrina, t.y. nesiima veiksmų, kad tretieji asmenys ir aplinkos poveikis nedarytų neigiamos įtakos objektui, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad paveldo objekto savininkas pats naikino ar kitaip žalojo nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Ši veika kaip atsakomybės pagrindas nebuvo nurodoma ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. teisės pažeidimo protokole (b.l.8), todėl kaltinimo apimti negalėjo būti plečiama ir jis inkriminuojamas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime. Taipogi dėl aukščiau išvardintų argumentų nepagrįstai 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarime yra inkriminuojama sunkinanti aplinkybė – teisės pažeidimas padarė didelį nuostolį, nes buvo niokojamos ir neapsaugotos nuo sunaikinimo kultūros paveldo objekto ypatingos svarbos ir vertės detalės. Be to nutarime nėra nurodoma ir nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų, kokios būtent vertybės ir kada buvo suniokotos, ši aplinkybė nurodoma hipotetiškai. Dėl to iš 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 3 šalintinas kaltinimas dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo ir sunkinanti atsakomybę aplinkybė – didelio turtinio nuostolio padarymas. Dėl nuobaudos skyrimo. ATPK 91 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda piliečiams nuo penkių šimtų litų iki trijų tūkstančių litų ir bauda pareigūnams – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda - 1000 litų bauda. ATPK 14 straipsnyje apibrėžiama pareigūnų atsakomybė ir nurodoma, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo ar administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Iš teismui pateikto juridinio asmenų registro išrašo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2010 m. liepos 15 d. paskirtas S.E.L. ir jam suteiktos visos teisės ir pareigos, nurodytos bendrovės įstatuose. S.E. L. būdamas direktoriumi, vadovauja minėtai bendrovei ir organizuoja jos ūkinę veiklą, todėl ATPK prasme jis yra pareigūnas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N-146-2002-07) ir administracinė nuobauda pagal ATPK 91 straipsnio sankciją jam turėjo būti taikoma kaip pareigūnui, t.y. gali būti skiriama administracinė nuobauda nuo 3000 litų iki 5000 litų. Taigi institucija, ginčijamu nutarimu, S.E.L. administracinę nuobaudą paskyrė nesilaikant teisinio reglamentavimo.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas negali pasinaudoti ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, numatančia galimybę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kadangi administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Šiuo atveju teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo turėtų nurodyti tinkamai kvalifikuoti veiką ir taikyti sankciją kaip pareigūnui, o tai reiškia žymiai griežtesnę administracinę atsakomybę. Tuo būtų sunkinama asmens, pagal kurio skundą nagrinėjama administracinė byla, padėtis. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Procese taip pat negali būti jokių staigmenų - teismo sprendime negali būti daromos sprendimą lemiančios išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma ir proceso metu dėl jų nebuvo ginčijamasi, nebuvo įrodinėjamas jų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Sprendimų priėmimas tokiu būdu taip pat nesuderinamas su reikalavimu, kad procesas vyktų teisingai (sąžiningai) bei reikalavimu užtikrinti teisę į gynybą. Šios pozicijos yra laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9–465/2007; 2006 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-105/06; 2009-08-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1385/2009; 2010-05-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2185/2010).

Taigi įvertinus faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad S.E.L. yra paskirta švelnesnė administracinė nuobauda nei turėjo būti paskirta, teismas vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu non reformatio in peius negali sunkinti asmens, kuris kreipėsi skundu į teismą padėties, todėl paliekama nepakeista 2010 m. rugpjūčio 25 d. Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3 dalis, kuria paskirta administracinė nuobauda – 1000 litų bauda. Nustačius šias aplinkybes akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir švelninti paskirtąją administracinę nuobaudą, nes dėl netinkamo nuobaudos skyrimo ir taip paskirta žymiai švelnesnė nei įstatymo numatyta minimali už įvykdytą veiką nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

nutarė:

S. E. L. skundą patenkinti dalinai.

Pakeisti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio vyresniosios valstybinės inspektorės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3 ir iš nutarime nurodomo kaltinimo apimties pašalinti kaltinimą dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo, o taip pat pašalinti inkriminuojamą sunkinančią aplinkybę – pažeidimo sukeltą didelį turtinį nuostolį.

Kitoje dalyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės teritorinio padalinio vyresniosios valstybinės inspektorės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3 palikti nepakeistu ir S. E. L. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.