Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas Lietuvos užimtumo tarnyboje), neįgalus, jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. Š. 2019 m. vasario 17 d. apie 19.02 val., Panevėžio rajone, kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,38 ‰ (promilės) etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. Š. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, jog paties sukelto eismo įvykio aplinkybių ir automobilio vairavimo nebepamena, sąmonę atgavo ligoninėje tik kitą dieną. Kur tą 2019 m. kovo 17 d. vartojo alkoholį, negali pasakyti, tačiau neneigia, jog galėjo vairuoti apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, sveikatos sutrikdymo pasekmes po eismo įvykio jaučia ir dabar. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mano, jog šis eismo įvykis turėjo jam poveikį ir ateityje daugiau taip nesielgs. Neneigia, kad jam yra anksčiau buvo taikytos administracinės nuobaudos, tarp jų – ir už vairavimą neblaiviam, tačiau kada tai buvo, jis nebepamena, tai buvo dar iki jo patirto insulto.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Liudytoja S. P. parodė, kad 2019 m. vasario mėnesį, galėjo būti ir 17 d., apie 19 val. išgirdusi trenksmą išėjo į kiemą pažiūrėti, kas atsitiko, ir pamatė į medį atsitrenkusį automobilį. Kažkas iš kaimynų pasakė, kad automobilyje yra prispaustas vyras. Ji telefonu paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Pati į įvykio vietą nebuvo nuėjusi. (68-69 b. l.)

Liudytoja policijos pareigūnė L. B. parodė, kad 2019 m. vasario 17 d. apie 19 val., gavę pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), nuvyko į nurodytą vietą, ten pastebėjo kelio vingyje į dešinę, nuo kelio į kairę pusę nuvažiavusį ir į medį atsitrenkusį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame prispaustą vyrą, kaip išsiaiškino, V. Š.. Atvykę PGT darbuotojai vairuotoją išlaisvino, šis buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje V. Š. alkoholio matavimo prietaisu nustatė 1,55 ‰ girtumą, taip pat dėl girtumo buvo paimtas V. Š. kraujas. Paties V. Š. neapklausė, šis po medikų apžiūros dėl nustatytų sužalojimų buvo paguldytas į Neurochirurgijos skyrių. (55-58 b. l.)

Liudytoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė M. Š. parodė, jog automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu, tačiau juo naudojasi jos vyras V. Š., jos pačios vairuotojo pažymėjimas nuo 2015 metų nebegalioja. Parodė, jog automobilį įsigijo 2011 metais, už jį mokėjo 144,81 Eur (500 litų), automobiliu važinėjo vyras. Ji vairuotojo pažymėjimą turi, bet jau nuo 2015 metų jis negalioja. Liudytoja parodė, jog sutuoktinis iš namų 2017 m. vasario 17 d. išvažiavo dienos metu, išvažiavo blaivus, kur ir ko važiavo, jai nesakė. Teigia, jog su vyru pragyveno apie 39 metus, tačiau šis niekada automobilio nevairavo neblaivus. Jei būdavo pavartojęs alkoholio, tai nesėsdavo už vairo. Apie tai, kad vyras sukėlė eismo įvykį, sužinojo iš sūnaus. Ji vėliau bendravo su sutuoktiniu, klausė, kur jis buvo, iš kur važiavo, kaip į medį įvažiavo, dėl ko girtas sėdo už vairo. Jai vyras nieko nesakė, tik pasakė, kad kaip įvažiavo į medį, to nepamena. Jis sakė, kad vairavo ir važiavo vienas, bet iš kur važiavo, nesakė. Dėl įvykio vyras pergyvena. (61-64 b. l.)

Iš apžiūros protokolo (10-11 b. l.), prie jo pridėtų fotonuotraukų (12-15 b. l.), schemos (23 b. l.), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo (24-28 b. l.), sprendimo (33 b. l.) matyti, jog (duomenys neskelbtini) rastas nuo kelio nuvažiavęs ir į medį atsitrenkęs automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kėbulas deformuotas, nurodyti apgadinimai, priimtas sprendimas uždrausti šiai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojimas. Iš fotonuotraukos (16 b. l.) matyti alkotesterio ekrane užfiksuoti parodymai, jog 2019 m. vasario 17 d. 20.39 val. nustatytas 1,55 ‰ girtumas. Iš siuntimo (21 b. l.), specialisto išvados (22 b. l.) matyti, jog atlikus 2019 m. vasario 17 d. 20.10 val. paimto V. Š. kraujo tyrimą, kraujyje nustatyta mažiausia 2,38 ‰ etilo alkoholio koncentracija. Iš nutarimo (37 b. l.) matyti, jog automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priduotas saugojimui į UAB „Tomadas“. Iš pažymos (65 b. l.) matyti, jog automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra M. Š., automobilis jos vardu įregistruotas 2011 m. liepos 16 d. Iš vairuotojo pažymėjimo (97 b. l.) matyti, jog V. Š. 2015 m. rugsėjo 10 d. yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti AM B1 B kategorijos transporto priemones.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. Š. 2019 m. vasario 17 d. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, todėl V. Š. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis V. Š., prieš sėsdamas vairuoti automobilį, atsižvelgus į jam nustatytą girtumo lygį, privalėjo suvokti, jog yra neblaivus, numatyti galimas pasekmes ir jų siekė (vairavo automobilį), tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. Š. bausmę atsižvelgia į jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnis), kuriuo pasikėsinta į transporto eismo saugumą, nusikaltimas padarytas kaimo teritorijoje, vėlyvu metu, kaltinamojo vairavimas kėlė akivaizdų pavojų aplinkiniams (nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį, sprendžiant iš automobilio apgadinimų, greitis buvo nesaugus), į sukeltas pasekmes (susižalojo pats). Kaltinamasis V. Š. yra neteistas (98-99 b. l.), baustas administracine tvarka (100-101 b. l.), turintis neįgalumą. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga V. Š. skirti už nusikalstamos veikos padarymą baudos bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos minimumo ribose (sankcijoje numatytas baudos dydis nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2000 MGL (100000 Eur). Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai, bausmei taikomos BK 64¹ straipsnio pagrindai ir skiriama bausmė mažinama trečdaliu. Paskyrus baudą, kaltinamajam V. Š. yra išaiškinama bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarka, jos sąlygos, nustatomas terminas, per kurį turi būti savanoriškai sumokama bauda (BPK 352 straipsnio, BVK 22 straipsnio nuostatos), pasekmės, jeigu bus vengiama sumokėti baudą ir nebus galimybių jos išieškoti. Nustatant baudos mokėjimo terminą atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis yra sulaukęs 60 m. amžiaus, yra neįgalus, šiuo metu, kaip teigia, pragyvena iš santaupų ir sutuoktinės senatvės pensijos.

Dėl taikomų baudžiamojo poveikio priemonių. Kadangi V. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, ją darydamas vairavo transporto priemonę, yra taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės uždraudimas bei vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas atsižvelgia į nustatytą neblaivumo lygį kraujyje (ne mažesnė nei 2,38 ‰ etilo alkoholio koncentracija), į veikos pavojingumo laipsnį (paros laiką, vietovę, vairavimo neblaiviam pasekmes), į tai, jog iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusio BK 68 straipsnio 2 dalyje maksimalus teisės atėmimo terminas buvo numatytas iki trejų metų (kaltinamasis veiką padarė iki 2019 m. balandžio 1 dienos), vairuotojo pažymėjimas iš V. Š. paimtas 2019 m. kovo 12 d. (92-93, 95 b. l.). Šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią teismas nustato nuo kaltinamojo V. Š. vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu VĮ „Regitra“ dienos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 51.10 punkte nustatytu pagrindu. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nustačius, kad V. Š. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, kaltininkui vairuojant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privaloma ir ši prokurorės prašoma bei baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. Š. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo sutuoktinei M. Š. pagal laidavimą (145-146 b. l.), tokį prašymą-sutikimą pateikė ir M. Š., abu prašo prašymus tenkinti. Teisiamajame posėdyje apklausta M. Š. patvirtino, jog sutinka būti laiduotoja, nurodė, jog kaltinamasis išgyvena dėl padarytos veikos, gailisi, suprato, ką padarė, mano, jog ji turės teigiamą poveikį kaltinamajam, kad jis daugiau naujų nusikalstamų veikų nedarytų. Remiantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustatyta, jog kaltinamasis V. Š. anksčiau nėra teistas ir laikoma, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, žala kitiems asmenims, išskyrus jį patį, nebuvo padaryta. Tačiau V. Š., nors ir nebuvo teistas, tačiau dar Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkaus sutuoktinės M. Š.), padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja (98-99 b. l., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią vieną administracinę nuobaudą už KET pažeidimus (2018 m. birželio 17 d. surašytas administracinis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso už automobilio vairavimą neprisisegus įrengto saugos diržo (100-101 b. l.)), prieš tai jam ne mažiau kaip vieną kartą taikyta administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam (dėl 2003 m. spalio 15 d. vairavimo neblaiviam jam buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį), be to, V. Š. buvo baustas ir už kitus KET pažeidimus (2015 m. sausio 25 d. pažeidė automobilio sustojimo/stovėjimo vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia stovėti ar sustoti, baustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį). (120-122 b. l.) Šios jam anksčiau taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir administracinės nuobaudos nepasiekė tikslo, V. Š., nors ir praėjo gan ilgas laiko tarpas po paskutinio sulaikymo ir nubaudimo už vairavimą neblaiviam, vėl vairavo transporto priemonę neblaivus, tyčia pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Todėl laikyti, kad yra pagrindas manyti, jog V. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas yra būtina priimant sprendimus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepagrįsta, teismas netenkina tokio kaltinamojo ir laiduotoja siūlomo asmens prašymų, pripažįsta, jog nėra pagrindų atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Antra vertus, įvertinus tą aplinkybę, jog kaltinamasis anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nesunkaus sutuoktinės M. Š. sužalojimo, vargiai tikėtina, kad laiduotoja siūloma M. Š. turėtų teigiamą poveikį kaltinamajam. Paprastai nėra smurtaujama prieš autoritetą turinčius ir kaltinamajam teigiamą poveikį turinčius asmenis, galinčius būti laiduotojais. Tačiau ši aplinkybė dėl laiduotojos tinkamumo nustačius, kad dėl pačios kaltinamojo asmenybės nėra pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, neturi įtakos priimant sprendimą netenkinti prašymų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Proceso išlaidomis pripažįstamos ir iš kaltinamojo V. Š. išieškomos valstybės patirtos 65,70 Eur dydžio išlaidos, susijusios su transporto priemonės, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, transportavimu ir saugojimu (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Šias išlaidas sudaro transporto priemonės nuvežimas ir jos saugojimas iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos (36,30 Eur už nuvežimą ir 29,40 Eur už 105 paras (2019 m. vasario 18 d. – 2019 m. gegužės 24 d.) po 0,28 Eur už vieną parą (42-47 b. l.)). Teismas pripažįsta, jog šių išlaidų atsiradimą lėmė kaltinamojo padaryta veika. Nors prašyme nurodyta pripažinti proceso išlaidomis iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismas iš kaltinamojo priteisia tik išlaidas, susidariusias iki nuosprendžio priėmimo dienas, tai yra faktiškai iki šios dienos atsiradusias išlaidas. Pažymi, jog priteisti išlaidas į ateitį nėra pagrindo, kadangi jos dar yra nepatirtos, kita vertus, gali taip atsitikti, jog dėl kokių tai gamtinių jėgų ar kitų asmenų nusikalstamų veikų (pavyzdžiui, tyčinio saugomos aikštelės padegimo) konfiskuotas automobilis faktiškai nebebus saugomas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir paskirti jam 51 MGL (penkiasdešimt vieno minimalių gyvenimo lygių), arba 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų)), baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 34 MGL (trisdešimt keturių minimalių gyvenimo lygių), arba 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), baudos.

Išaiškinti V. Š., jog bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įspėti, jog per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ši bus išieškota priverstinai. Nustačius, jog asmuo vengia savo noru mokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, V. Š. taikyti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui bei automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Išaiškinti kaltinamajam V. Š., jog baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pradžia skaičiuojama nuo kaltinamajam išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu VĮ „Regitra“ dienos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.10 punkte nustatytu pagrindu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, paskirtas V. Š., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Byloje esantį V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“ Panevėžio filialui.

Iš kaltinamojo V. Š. valstybės naudai išieškoti 65,70 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 70 centų) proceso išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo rūmus.