Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei B. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Trečiasis asmuo AB „mogo LT“ 2018 m. rugsėjo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovui „PlusPlus Capital“ AS reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Šios reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu faktiškai atsakovės skola perleista ieškovui 2018 m. spalio 16 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė informuota registruotu laišku. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė. Bendra atsakovės skolos suma yra 2 086,97 Eur, kurią sudaro 139,21 Eur sutarties sudarymo mokestis pagal nuomos sutarties 6.3 punktą, 293,95 Eur nuomos mokestis, 1 318,90 Eur kompensacija už turto defektus/turto vertės atkūrimo išlaidos, 334,91 Eur kitos išlaidos (194,91 Eur transporto priemonės paieška ir 140 Eur transporto priemonės transportavimas). Be to, ieškovas apskaičiavo atsakovei 76,17 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2018 m. kovo 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „mogo LT“ iš UAB „Deulita“ už 1 890 Eur nupirko automobilį RENAULT MEGANE SCENIC. Pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad automobilio pirkėja UAB „mogo LT“ ketina perduoti valdyti ir naudoti šią transporto priemonę atsakovei B. A. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. kovo 8 d., trečiasis asmuo UAB „mogo LT“ ir atsakovė sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei teisę už užmokestį laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC pagal sutarties sąlygas su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas įmokas ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės valdymo ir naudojimo terminas prasideda 2018 m. kovo 8 d. ir baigiasi 2021 m. kovo 8 d., šiuo laikotarpiu atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui kiekvieno mėnesio 8 dieną mokėti 100,58 Eur dydžio įmoką.

17. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad UAB „mogo LT“ 2018 m. birželio 5 d. įspėjimu apie sutarties nutraukimą pareikalavo atsakovės nedelsiant padengti susidariusį 47,85 Eur įsiskolinimą, o atsakovei negalint to padaryti – grąžinti transporto priemonę. Atsakovė taip pat buvo informuota, kad nepadengus skolos ir nepristačius transporto priemonės UAB „mogo LT“, sutartis bus nutraukta (b. l. 108). Analogiško turinio įspėjimas atsakovei išsiųstas ir 2018 m. rugpjūčio 5 d., kuriuo atsakovės pareikalauta padengti 61,19 Eur įsiskolinimą (b. l. 109). Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo nutraukta. Nutraukus sutartį, 2018 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonė perduota trečiajam asmeniui. 2018 m. spalio 11 d. trečiasis asmuo informavo atsakovę, kad atlikus automobilio apžiūrą paaiškėjo, jog yra būtina keisti variklį ir turbiną, pagal UAB „Longo“ pateiktą remonto darbų sąmatą išlaidų suma sudaro 1 318,90 Eur, todėl bendra atsakovės skola trečiajam asmeniui sudaro 2 086,97 Eur (b. l. 117). UAB „mogo LT“ 2018 m. rugsėjo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą naujam kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS, bylų perdavimo priėmimo aktu trečiojo asmens reikalavimo teisė ieškovui perduota 2018 m. spalio 16 d. (b. l. 6-8).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 139,21 Eur sutarties sudarymo mokestį, nors šis mokestis trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ buvo sumokėtas.

19. Atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. kovo 8 d. sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties 6.3 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo dieną atsakovė turi sumokėti sutarties sudarymo mokestį, kuris lygus 7,5 proc. nuo transporto priemonės vertės, nurodytos sutarties pagrindinėse nuostatose. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė patvirtino, kad sutarties sudarymo dieną sutarties sudarymo mokesčio nemokėjo. Iš trečiojo asmens pateiktų paaiškinimų matyti, kad sutarties sudarymo mokestis buvo įtrauktas į atsakovės mokėtinas įmokas pagal šalių sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį. Iš trečiojo asmens pateiktų skaičiavimų nustatyta, kad iš viso atsakovė trečiajam asmeniui yra sumokėjusi 425 Eur, iš kurių tik 10,79 Eur buvo įskaityta sutarties sudarymo mokesčiui padengti (b. l. 139, 140). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiojo asmens nurodyta bendra atsakovės sumokėtų įmokų suma, t. y. 425 Eur, sutampa su atsakovės pateiktuose AB „Lietuvos paštas“ kvituose nurodyta atsakovės sumokėtų įmokų suma (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog skundžiamu sprendimu sutarties sudarymo mokestis ieškovui iš atsakovės buvo priteistas nepagrįstai.

20. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 293,95 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Apeliantė šios teismo sprendimo dalies nepagrįstumą iš esmės grindė tuo, kad iš ieškovo reikalavimo nebuvo aišku, už kokį laikotarpį yra susidariusi nuomos mokesčio nepriemoka. Iš byloje esančių trečiojo asmens pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad iš viso laikotarpiu nuo sutarties sudarymo 2018 m. kovo 8 d. iki jos nutraukimo 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovė turėjo sumokėti 681,09 Eur įmokų, tačiau faktiškai sumokėjo tik 425 Eur. Nustatyta, kad iš atsakovės sumokėtos įmokų sumos 34,01 Eur dalis buvo įskaityta už papildomus įsipareigojimus, susijusius su reikalavimu vykdyti prievole, 3,85 Eur delspinigiams padengti, todėl atsakovės nuomos mokesčio skolos likutis sutarties nutraukimo dieną sudarė 293,95 Eur (b. l. 139). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovės skolos dydis už nesumokėtas nuomos įmokas buvo nustatytas netinkamai.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė, be kita ko, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 1 318,90 Eur kompensacijos už automobilio remonto išlaidas priteisimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė nepagrįstą išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. automobilio perdavimo trečiojo asmens atstovui metu, transporto priemonė buvo neeksploatuojama. Apeliantė nurodė, kad darydamas šią išvadą, teismas nesiaiškino automobilio perdavimo – priėmimo akto pasirašymo aplinkybių, kuriame nurodyta, jog automobilis neveikia, nenustatė automobilio ridos, neatsižvelgė į tai, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti nustatant ir įvertinant žalos dydį. Teismas taip pat nesiaiškino, dėl kokių atsakovės veiksmų automobilis buvo tariamai sugadintas, kokie atsakovės veiksmai lėmė poreikį keisti automobilio variklį ir turbiną, nors realiai perdavimo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas.

22. Atsižvelgiant į paminėtus apeliacinio skundo argumentus, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės pareigos atlyginti 1 318,90 Eur dydžio transporto priemonės remonto išlaidas buvo padarytos tinkamai nustačius ir įvertinus šiam klausimui išnagrinėti reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.524 straipsnio nuostatas nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Bendrosios nuomos sutarties pabaigą reglamentuojančios CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

24. Atsakovės ir trečiojo asmens UAB „mogo LT“ 2018 m. kovo 8 d. sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties 8.4.7 punkte numatyta atsakovės pareiga savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti. Sutarties 12.7 punkte atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiajam asmeniui grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo šios sutarties sudarymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimosi laikotarpį. Atsakovei nesilaikant šiame punkte aprašytų reikalavimų, trečiasis asmuo turi teisę reikalauti padengti remonto darbų, medžiagas ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę arba tokias išlaidas išskaičiuoti iš atsakovės sumokėto užstato.

25. Anksčiau aptartų CK normų, taip pat 2018 m. kovo 8 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakovė turėjo pareigą grąžinti trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ automobilį RENAULT MEGANE SCENIC tokios būklės, koks jis buvo perduotas atsakovei 2018 m. kovo 8 d. Vadinasi, atsakovė atsako tik už tuos transporto priemonės trūkumus, kurie atsirado atsakovei valdant ir naudojant transporto priemonę. Procesinė pareiga įrodyti faktines aplinkybes dėl būtinybės atlikti remonto darbus, įgyti medžiagas ir patirti kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę, tenka reikalavimą dėl šių išlaidų priteisimo pareiškusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – ieškovui (CPK 178 straipsnis).

26. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad trečiajam asmeniui perėmus transporto priemonę iš atsakovės ir ją apžiūrėjus paaiškėjo, jog yra būtina keisti automobilio variklį, atlikti turbinos remonto ir keitimo darbus. Iš byloje pateiktos UAB „Longo“ parengtos 2018 m. rugsėjo 28 d. remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad naudoto variklio kaina sudaro 500 Eur, turbinos remontas ir keitimas – 240 Eur, variklio keitimas – 350 Eur (b. l. 111). Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės perdavimo trečiajam asmeniui metu automobilis buvo su defektais ir netinkamas eksploatuoti, o jo remonto išlaidos sudaro 1 318,90 Eur. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad šią teismo išvadą iš esmės lėmė 2018 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo akte užfiksuotos aplinkybės ir liudytojo I. K. teisme teikti paaiškinimai, jog perdavimo trečiajam asmeniui metu automobilis neužsivedė ir buvo pervežtas į Vilnių specialiu techninės pagalbos automobiliu.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog transporto priemonė iš atsakovės gyvenamosios vietos buvo išgabenta autovežiu savaime nei patvirtina, nei paneigia automobilio variklio ir turbinos gedimo fakto. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas I. K. paaiškino, kad pagal UAB „mogo Lt“ taikomą praktiką iš asmenų perimtos transporto priemonės visada yra transportuojamos autovežiu ir jomis niekada nėra važiuojama iš jų suradimo vietos. Byloje esančiame 2018 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad automobilis neužsiveda, tačiau išsamesnių duomenų apie automobilio techninę būklę perdavimo – priėmimo akte nėra nurodyta, išskyrus pastabą apie smulkius kėbulo defektus. Liudytojas I. K. paaiškino, kad paėmimo metu transporto priemonė buvo apžiūrėta tik vizualiai, variklio būklė nebuvo tikrinta. Atsakovė savo atsikirtimus, be kita ko, grindė tuo, kad transporto priemonės perdavimo trečiajam asmeniui metu automobilis veikė tinkamai, jokių variklio defektų neturėjo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų dalyvavusi nustatant transporto priemonės defektus, šie defektai buvo nustatyti UAB „Longo LT“, kuri, apeliantės teigimu, yra su trečiuoju asmeniu susijusi įmonė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra tinkamai nustatytos faktinės aplinkybė dėl automobilio RENAULT MEGANE SCENIC techninės būklės 2018 m. rugsėjo 27 d., todėl nėra galimybės padaryti išvados, ar 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Longo“ parengtoje remonto sąmatoje nurodytos remonto išlaidos buvo būtinos ir priverstinės, siekiant atkurti transporto priemonės būklę, kuri buvo automobilio perdavimo atsakovei metu, t. y. 2018 m. kovo 8 d.

28. Pažymėtina ir tai, jog net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog grąžinus transporto priemonę trečiajam asmeniui, egzistavo objektyvus poreikis keisti jos variklį ir turbiną, taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos ieškovui padarymą. Kaip minėta, pagal transporto priemonės nuomos sutarties 12.7 punktą atsakovė įsipareigojo trečiajam asmeniui grąžinti transporto priemonę ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo šios sutarties sudarymo dieną, t. y. 2018 m. kovo 8 d. Atsakovės nesutikimas atlyginti ieškovo reikalaujamų automobilio remonto išlaidas buvo grindžiamas ir tuo, kad 2018 m. kovo 8 d. sutarties sudarymo metu atsakovei buvo perduota netinkamos būklės transporto priemonė. Įvertinus ieškovo reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų turinį, darytina išvada, kad šioje byloje, be kita ko, teismui buvo būtina nustatyti, ar ieškovo nurodyti transporto priemonės defektai – variklio ir turbinos gedimai – atsirado dėl atsakovės veiksmų (neveikimo).

29. Atsižvelgiant į tai, byloje turėjo būti nustatytos faktinės aplinkybės, ar 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Longo“ parengtoje remonto sąmatoje nurodyti defektai nebuvo atsiradę 2018 m. kovo 8 d., kai automobilis buvo perduotas valdyti ir naudoti atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors 2018 m. kovo 8 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad transporto priemonė yra tvarkinga, tačiau šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pasirašydama minėtą aktą atsakovė turėjo realią galimybę patikrinti variklio ir turbinos techninę būklę, ar tokio pobūdžio trūkumai gali būti nustatyti atlikus išorinę transporto priemonės apžiūrą, ypač kai šią apžiūrą atlieka specialių šios srities žinių neturintis asmuo. Iš byloje esančių atsakovės paaiškinimų matyti, kad praėjus kelioms dienoms po transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutarties sudarymo automobilis buvo apžiūrėtas ir remontuotas Skaudvilės autoservise, automobilio apžiūrą atliko P. S. Nors šio asmens paaiškinimai galėtų būti reikšmingi nustatant faktines aplinkybes dėl automobilio techninės būklės jo perdavimo atsakovei metu, tačiau P. S. byloje nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Be to, atsakovė teikė paaiškinimus, jog transporto priemonė faktiškai nebuvo eksploatuojama, automobilio rida per visą sutarties vykdymo laikotarpį padidėjo tik apie 250 km, tačiau šiuo aspektu atsakovės atsikirtimai nebuvo įvertinti, su tuo susijusios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos. Pažymėtina, kad pasitvirtinus aplinkybei, jog sutarties vykdymo metu automobilis faktiškai nebuvo naudojamas, civilinės atsakomybės taikymo aspektu teismas, remdamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, turėtų spręsti klausimą, ar faktiškai nenaudodama transporto priemonės, atsakovė galėjo atlikti veiksmus, lėmusius poreikį keisti automobilio variklį ir turbiną.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nenustačius, ar 2018 m. rugsėjo 28 d. UAB „Longo“ parengtoje remonto sąmatoje nurodyti defektai nebuvo atsiradę 2018 m. kovo 8 d., kai automobilis buvo perduotas valdyti ir naudoti atsakovei, taip pat neišsiaiškinus, kokia transporto priemonės techninė būklė buvo 2018 m. rugsėjo 27 d., kai automobilis buvo grąžintas trečiajam asmeniui, teismas neturėjo galimybės padaryti išvados, jog minėtoje remonto sąmatoje nurodytų defektų šalinimo išlaidos buvo būtinos ir šių defektų šalinimo išlaidas privalo atlyginti atsakovė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bylos dalies dėl 1 318,90 Eur remonto išlaidų atlyginimo esmė nebuvo tinkamai atskleista.

31. Apeliaciniu skundu yra ginčijama ir teismo sprendimo dalis dėl 140 Eur automobilio transportavimo į Vilnių išlaidų priteisimo. Iš byloje pateiktos 2018 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AKO347 matyti, kad automobilio pervežimo išlaidos iš Tauragės rajono į Vilnių sudaro 140 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.

32. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku trečiasis asmuo informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo pristatyti transporto priemonę į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių (b. l. 115). Nors iš trečiojo asmens viešai skelbiamų duomenų (www.mogo.lt) matyti, kad trečiojo asmens klientų aptarnavimo centras yra Tauragėje, (duomenys neskelbtini), tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesiaiškino, kodėl 2018 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonė buvo vežama ne į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių Tauragėje, ar automobilio transportavimas iš Tauragės rajono į Vilnių buvo būtinas, ar transporto priemonė negalėjo būti pristatyta į artimiausią klientų aptarnavimo centrą, tuo patiriant mažesnius transportavimo kaštus. Teisėjų kolegijos nuomone, nenustatęs šių faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvados, jog visos ieškovo nurodytos 140 Eur išlaidos už automobilio pervežimą buvo priverstinės ir būtinos, todėl ir šioje dalyje bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes priimdamas skundžiamą sprendimą išsamiai nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovo reikalaujamos priteisti sumos dydžio ir jos pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, kad teismas netinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į būtinybę surinkti naujus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog byla apeliacinės instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.