- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-08
- Bylos Nr.
- 2A-671-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21509-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- UADB „Seesam Lietuva“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui M. P. dėl patirtų nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso 425 straipsnio nustatyta tvarka. Nurodė, kad pagal 2008-09-10 draudimo sutartį Nr. 270/0041783/2008 atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas už ieškovo suteiktą draudimo apsaugą. Pagal minėtą draudimo sutartį atsakovas ieškovui sumokėjo tik pirmąją 3 375 Lt draudimo įmoką, nors iš viso turėjo sumokėti 6 750 Lt. Ieškovo paskaičiavimais, netiesioginiai nuostoliai dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo yra 3 338,01 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ iš atsakovo M. P. 3 338,01 Lt netiesioginių nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 338,01 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 50 Lt (penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas M. P. pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad kreipėsi į ieškovą su pretenzija, nes apskaičiuotas įmokos dydis už draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį yra per didelis, kadangi ieškovas reikalavo mokėti draudimo įmokas ir už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį. Be to, atsakovas nebuvo tinkamai ieškovo informuotas apie draudimo įmokos nesumokėjimą bei draudimo apsaugos sustabdymą. Nurodė, kad ieškovas vienašališkai nutraukė draudimo sutartį likus 2 dienoms iki draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Jo nuomone, ieškovas turėjo nutraukti draudimo sutartį anksčiau, tačiau sąmoningai delsė ir didino mokėtiną skolą. Taip pat draudimo sutartimi yra numatyta, kad ieškovas pasilieka teisę nemokėti draudimo išmokos įvykus draudiminiam įvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu, tačiau reikalauja mokėti draudimo įmokas. Atsakovo nuomone, tokia draudimo sutarties sąlyga yra nesąžininga. Nurodė, kad nėra numatyta draudėjo pareigos informuoti draudiką apie automobilio savininko pasikeitimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu preliminarų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad 2008-09-10 tarp ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ir atsakovo M. P. buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 270/0041783/2008 dėl automobilio Porsche Cayenne, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti sutartyje numatytą draudimo apsaugą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui sutartyje nustatyto dydžio draudimo įmokas (bendra įmokų suma – 6 750 Lt). Automobilis Porsche Cayenne, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpiu priklausė UAB „Tempovita“. Ieškovui atsakovas sumokėjo 3 375 Lt, o likusi suma nėra sumokėta. Ieškovas, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi, Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 6.5.5. punktu, 2009-05-21 registruotu paštu išsiuntė atsakovui priminimą Nr. PS00004150 dėl skolos sumokėjimo. 2009-06-08 registruotu paštu išsiuntė pranešimą apie draudimo apsaugos galiojimo sustabdymą Nr. PN 00001715. Remiantis Draudimo įstatymo 80 straipsnio 3 dalimi, 2009-09-08 draudimo sutartis vienašališkai ieškovo nutraukta pagal Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 5.1.4 punktą. Ieškovas 2009-11-06 išsiuntė atsakovui pretenziją Nr. PRET-305/09, nurodydamas, kad draudėjo skola yra 3 338,01 Lt. Gavęs šią pretenziją, atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl draudimo įmokos sumažinimo iki 1 650,51 Lt, tačiau susitarimas dėl draudimo įmokos sumažinimo nebuvo pasiektas. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovas sąmoningai ir nepateisinamai ilgai delsė nutraukti draudimo sutartį, atmetė kaip neįrodytus. Motyvavo, kad remiantis Draudimo įstatymo 80 straipsnio 3 dalimi, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį tik tuo atveju, kai draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius. Nagrinėjamu atveju, draudimo apsauga buvo sustabdyta 2009-06-08 išsiuntus pranešimą Nr. PN 00001715, o 2009-09-08 draudimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Pats atsakovas nurodė, kad Bendrosiose draudimo sutarties sąlygose nėra nustatyta, kiek laiko turi būti laukiama antrosios įmokos ir per kiek laiko pranešta draudėjui apie draudimo įmokos nesumokėjimą. Atsakovas, kaip sąžininga kita sutarties šalis, nesumokėjusi Draudimo sutartyje nustatytu laiku (2009-03-11) antrosios įmokos, pats privalėjo kreiptis į ieškovą arba dėl mokėjimo atidėjimo, arba dėl sutarties nutraukimo, jei manė, kad sutartis pažeidžia jo interesus. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo rūpintis Draudimo sutartyje nustatytų sąlygų įgyvendinimu. Teismas atsakovo argumentą, kad nesant draudimo apsaugos, išnyksta ir draudėjo pareiga mokėti draudimo įmoką, taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, civilinėje byloje Nr. 2A-164-40/2007, analizuodamas ieškovo parengtas Bendrąsias draudimo sutarties sąlygas, padarė išvadą, jog pažeidus prievolę sumokėti dalinę įmoką, draudimo sutartis tarp šalių tebegalioja, tačiau draudėjo pareigų nevykdymas sukelia jam tam tikras pasekmes – draudikas privalo išsiųsti priminimą, o per nustatytą terminą nesumokėjus įmokos turi teisę sustabdyti draudimo apsaugą (Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 6.5.4. punktas). Draudimo apsaugos sustabdymas yra tiesioginė pasekmė to, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.38 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – netinkamo sutartinių prievolių vykdymo – ieškovas patyrė nuostolių, tai yra negavo draudimo įmokų už visą sutarties galiojimo laikotarpį, kurias būtų gavęs jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartį. Draudimo sutarčiai galiojant ieškovas turi teisę į jos galiojimo laikotarpiu patirtų nuostolių atlyginimą dėl atsakovo netinkamo Sutarties vykdymo (CK 6.251 str.). Be to, ieškovas nurodė, kad pagal šią sutartį pagal vieną draudiminį įvykį buvo išmokėta draudiminė išmoka ir atsakovas tuo metu nekėlė klausimo dėl draudimo sutarties negaliojimo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų ar įrodymų, jog atsakovas nebuvo ar buvo netinkamai supažindintas su Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis – atsakovas patvirtino, jog yra tinkamai supažindintas su sutartimi pasirašydamas po atitinkamu patvirtinimu draudimo polise. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – 2009 m. gruodžio 11 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti atsakovui iš ieškovo proceso apeliacinės instancijos teisme metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę ir visišką nuostolių atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko kaltės prezumpcija nėra absoliuti. Civilinės atsakomybės taikymui turi reikšmės ne tik žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ar kaltės konstatavimas, tačiau ir aplinkybės, kurioms egzistuojant bendroji skolininko kaltės prezumpcija gali būti paneigta, o civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, nepaisant visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Todėl ir teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, turėjo ne tik įvertinti nuostolių atsiradimo priežastis, tačiau, be kita ko, nustatyti jų dydį, įsitikinti, ar konkrečiu atveju nebuvo ieškovo, kaip kreditoriaus, kaltės (CK 6.248 str. 4 d.) arba kitų įstatymuose numatytų atvejų, kai skolininkui, civilinė atsakomybė gali būti netaikoma (CK 6.253 str.). 2009-03-11 įgijęs prievolę pranešti apie draudimo įmokos nesumokėjimą, ieškovas priminimą atsakovui išsiuntė praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po antrosios įmokos mokėjimo termino pabaigos. Taigi, toks ilgas pranešimo nepateikimo terminas akivaizdžiai nėra protingas. Teismas nepagrįstai vertino vien tai, ar ieškovas po draudiminės apsaugos sustabdymo nedelsdamas pasinaudojo teise nutraukti sutartį, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad neatsiejamai su sutarties nutraukimu susijęs draudimo apsaugos sustabdymo momentas buvo sąlygotas ieškovo delsimo išsiųsti pranešimą dėl skolos mokėjimo, kurio gavimas yra draudimo apsaugos sustabdymo sąlyga. Tinkamas ir sąžiningas sutarties vykdymas, kaip ir pareiga kooperuotis, bendradarbiauti, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, galioja abiems sutarties šalims. Teismas pripažino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas turėjo rūpintis Draudimo sutartyje nustatytų sąlygų įgyvendinimu, tačiau net ir suvokiant šią teismo išvadą kaip abiejų sutarties šalių kaltės dėl netinkamo sutarties vykdymo, nesant bendradarbiavimo, konstatavimą, neigiamos pasekmės nepagrįstai teko tik atsakovui. Dėl to, toks ieškovo teisių įgyvendinimas, kada, siekiant sau naudos, yra nevykdoma draudiko pareiga per protingą terminą informuoti draudėją apie sutarties netinkamą vykdymą, galint protingai suvokti, kad tokie paties ieškovo veiksmai didina nuostolius, turėtų būti vertinamas kaip nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių jam padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.), o ieškovas, kaip kreditorius, tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.). Kadangi dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos, užtikrinančios draudėjų, kaip silpnesnės draudimo sutarties šalies, interesų ir teisių apsaugą, nuomonę dėl nesąžiningų draudimo sutarčių sąlygų, kurios suteikia draudikui teisę nemokėti draudimo išmokos įvykus draudiminiam įvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu, kartu suteikdamos galimybę reikalauti iš draudėjo mokėti draudimo įmokas ir už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį. Draudimo priežiūros komisijos tikslas - užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą, ši institucija stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri, kaip draudimo įmonės vykdo veiklą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl įjos poziciją, net jei tai nėra oficialus teisės aktų aiškinimas, draudimo santykiuose turi būti atsižvelgiama. Tokios pozicijos draudikas negali nepaisyti ypač dėl to, kad prievolės vykdymas jam kartu yra ir profesinė veikla. Nors ieškovas prašo išieškoti jo patirtus nuostolius ir nekelia reikalavimo dėl draudimo įmokos priteisimo (dėl ko pirmosios instancijos teismas atsisakė pasisakyti dėl Draudimo priežiūros komisijos nuomonės), netiesioginius nuostolius iš esmės sudaro ta pati draudimo įmoka, kurią ieškovas būtų gavęs kaip atlyginimą už draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Būtent tokia teismų praktika atsiliepime į prieštaravimus rėmėsi ir pats ieškovas, nurodydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį (Nr. 2A-164-40/2007), kurioje nagrinėjamas ieškovo reikalavimas ne dėl nuostolių negautų pajamų forma, o dėl skolos priteisimo. Sudarydamas draudimo sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas už ieškovo suteiktą draudimo apsaugą (Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2.1.7. punktas, Civilinio kodekso 6.1004 str. 1 d.). Vadinasi, atlyginimo už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį nuo 2009-06-08 iki 2009-09-08 ieškovas nebūtų gavęs, nes tuo metu neteikė atsakovui draudiminės apsaugos, net jeigu draudimo sutartis ir toliau formaliai, dėl ieškovo delsimo sutartį nutraukti, galiojo. Dėl to, ar ieškovas reikalautų priteisti draudimo įmoką, ar netiesioginius nuostolius, ieškovui turėtų būti atlyginama tik už realiai suteiktą draudimo apsaugą, iš prašomų priteisti nuostolių, atskaičius nuostolius, susidariusius už draudiminės apsaugos sustabdymo laikotarpį.
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą, apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006 yra išanalizavęs draudimo apsaugos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas „draudikas gali pasinaudoti Draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta sustabdymo teise, laikydamasis šioje teisės normoje imperatyviai nustatytos tvarkos“. Šiuo atveju atsakovo apeliavimas dėl ieškovo delsimo išsiųsti priminimą ir sustabdyti draudimo apsaugą neturi pagrindo, kadangi teismo yra išaiškinta, jog draudimo apsaugos sustabdymas yra draudiko teisė, o ne pareiga. Ieškovas nestabdydamas draudimo apsaugos veikia savo rizika ir bet kuriuo atveju prisiima visas pareigas pagal draudimo sutartį. Draudimo apsauga buvo sustabdyta tik praėjus 18 dienų po priminimo išsiuntimo. Tai šiuo atveju atsakovas privalėjo įvertinti vengimo laiku mokėti draudimo įmoką pasekmes ir siekdamas bendradarbiauti galėjo visiškai pagrįstai išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių. Atsakovo teiginys dėl ieškovo vengimo bendradarbiauti visiškai neatitinka tikrovės. Ieškovas siekdamas informuoti atsakovą apie galimas draudimo įmokos nemokėjimo pasekmes registruotu paštu išsiuntė pranešimus, tačiau atsakovas sureagavo tik ieškovui išsiuntus pretenziją ir įspėjus apie kreipimąsi į teismą. Remiantis vidutiniškai apdairaus asmens principu pagrįstai galima teigti, jog atsakovas visiškai ignoravo šalių sudarytą draudimo sutartį ir savo aplaidžių neveikimu įtakojo ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas, atsakovui nebendradarbiaujant ir nesiimant jokių veiksmų pranešti apie atsisakymą nuo draudimo sutarties, niekaip negalėjo tikėtis, kad sutartis nebus įvykdyta ateityje. Atsakovas taip pat teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Draudimo priežiūros komisijos nuomonę. Tai yra tik atskira Draudimo priežiūros komisijos nuomonė, dėl tam tikrų sutartinių nuostatų. Tai nėra oficialus dokumentas, kuriuo reikėtų vadovautis, taip pat tai nėra konkrečios situacijos įvertinimas pagal faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į draudimo sutarties specifiką (t.y. rizikos sutartis) ir tarp šalių sudarytą metinę draudimo sutartį, atsakovui vienašališkai pažeidus sutarties sąlygas, atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovo patirtus netiesioginius nuostolius. Atsakovas pažymi, kad pagal šalių sudarytą draudimo sutartį įsipareigojo mokėti draudimo įmokas už suteiktą draudimo apsaugą. Atsižvelgiant, jog atsakovas žinojo apie savo pareigą, taip pat buvo informuotas apie pasekmes dėl šios pareigos nevykdymo, galima teigti, jog atsakovas veikdamas tyčia ir sąmoningai pažeidė sutarties sąlygas, bei to pasėkoje ieškovui kilo netiesioginiai nuostoliai, kuriuos ir prašoma priteisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga vartotojo atžvilgiu
Pateikdamas prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, atsakovas nurodė, jog Draudimo priežiūros komisijos nuomone ( 2005 m. lapkričio mėn. 22 d. pozicija ), tokios draudimo sutarties sąlygos, kai draudimo įmonė turi galimybę reikalauti draudimo įmokų ir už draudimo priežiūros apsaugos sustabdymo laikotarpį, yra nesąžiningos. Atsakovas nurodė, jog Civilinio kodekso 6.188 straipsnis numato, jog vartojimo sutarčių sąlygos, įtvirtinančios vartotojo pareigą vykdyti sutartį siejančios su kitų sąlygų buvimu, kurios įvykdomos tik paties paslaugų teikėjo valia, laikomos nesąžiningomis. Nurodė, jog Bendrosios draudimo sutarties sąlygos, kurių atsakovas negali keisti, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu, prieštarauja įstatymo nuostatoms ir negali būti naudojamos nesąžiningiems interesams ginti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nurodė argumentus, kuriais remiantis svarstytina, ar Bendrosios draudimo sutarties sąlyga, kurioje nustatyta, kad draudikui nutraukus draudimo sutartį dėl draudimo įmokos ar jos dalies nesumokėjimo, jis turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir įmokas už draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, sąlyga nėra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, teismas, pilnai tenkindamas ieškinį, turėjo motyvuoti, dėl kokios priežasties atmestini šie atsakovo argumentai. Teismo sprendime nurodyta, jog ieškovas prašo išieškoti jo patirtus nuostolius ir nekelia reikalavimo dėl draudimo įmokos priteisimo, todėl teismas nepasisako dėl atsakovo nurodytos Draudimo priežiūros komisijos nuomonės, tačiau pripažintina, kad šiais motyvais remiantis nebuvo pagrindo nesvarstyti atsakovo nurodytų argumentų dėl draudimo sutarties sąlygos prieštaravimo vartotojo interesams, kaip nesąžiningos sąlygos. Tai, kad ieškovas siekia prisiteisti iš esmės draudimo įmoką, o ne nuostolius, ją įvardindamas nuostoliais, nereiškia, kad gali būti neatsižvelgiama į atsakovo argumentus dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo sumas, kurias jis turėjo sumokėti kaip draudiko įmokas už laikotarpį, kai draudimo apsauga buvo sustabdyta. Darytina išvada, kad Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 6.5.8 punkto nuostata ( b.l.14) , jog draudikas, nutraukęs draudimo sutartį, turi teisę į nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir į įmokas už draudimo sustabdymo laikotarpį, yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą ( CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas) , todėl pripažintina niekine sąlyga ex officio ( CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Laikotarpiu, kai negaliojo draudimo apsauga, draudėjas nemokėjo draudimo įmokų, nors dėl to draudikas patyrė nuostolių dėl negautos naudos, tačiau jo nuostoliai negali būti pripažinti tokio paties dydžio, kaip turėtos mokėti draudimo įmokos, draudikas galėtų numatyti sutartyje sankcijas draudėjui už pareigos nevykdymą, tačiau šios sankcijos turėtų atitikti abiejų sutarties šalių interesus, nebūtų ginančiomis tik stipresniosios sandorio šalies - draudimo verslo interesus. Darant šią išvadą, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos poziciją, kuriai pritarta buvo LR Draudimo priežiūros komisijos 2005 m. lapkričio mėn. 22 d. posėdyje.
Ieškovas nurodė teisminės praktikos bylą – Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario mėn. 19 d. nutartį byloje Nr. 2A-164-40/2007, kurioje ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ reiškė ieškinį N. K. tretiesiems asmenims UADB „Gras Savoye Lietuva“, Irenai Kazlauskaitei dėl skolos priteisimo. Tai, kad ieškovo nurodytoje byloje atsiliepimas į ieškinį nebuvo argumentuojamas vartotojo teisių pažeidimu, sutartyje nurodant nesąžiningą sąlygą, leidžia daryti išvadą, kad šios dvi bylos nėra analogiškos. Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2A-164-40/2007, nėra išvadų dėl sutarties sąlygų pripažinimo teismo iniciatyva nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, todėl atmestinas ieškovo prašymas vadovautis kitoje byloje priimtos nutraties išvadomis.
Pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga bei padarius išvadą, kad nuostolių atlyginimas ir draudimo įmokų priteisimas yra analogiškais reikalavimais, teismo sprendimas naikintinas LR CPK 330 str. pagrindu, atmetant ieškovo reikalavimus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, išsiųsdami byloje procesinius dokumentus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. P. 102 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ir valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ 20,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.