- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-2271-485/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- V. G., D.
- Ieškovas
- J. G. M.
- Trečiasis asmuo
- notarė Ramutė Valantiejienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12703-375/2010 pagal ieškovės J. G. M. ieškinį atsakovams D. Š. ir V. G. dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu (tretysis asmuo – notarė Ramutė Valantiejienė).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakštą reg. 11470, pagal kurį ieškovė atsakovės D. Š. prievolei užtikrinti įkeitė kreditoriui V. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškinio įvykdymo užtikrinimui Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: padarė įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo ieškovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei sustabdė Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-24 nutarties dėl priverstinės 134 049,60 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės D. Š. bei dėl priverstinio ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo vykdymo.
Atsakovas V. G. pateikė teismui prašymą užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovė pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 20 107,44 Lt sumai, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė.
Teismas nurodė, jog nenustatė pagrindų, leidžiančių pareikalauti iš ieškovės užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Teismas nemanė, jog atsakovas įrodė, kad areštavus skolos išieškojimui iš skolininkės D. Š. užtikrinimui įkeistą ieškovei nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, atsakovas patirs nuostolius, lygius 5 proc. dydžio metinių palūkanų sumai (6 702,48 Lt) bei 13 404,96 Lt dėl buto nuvertėjimo. Pagal 6.210 str. 1 d. praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę 5 proc. dydžio metines palūkanas privalės mokėti ne atsakovas, o jam mokės skolininkė D. Š.. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad sustabdžius priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto ir nuvertėjus butui, atsakovas gali patirti 13 404,96 Lt nuostolių. Teismas nurodė, jog 2010 m. kovo 24 d. nutartimi yra nuspręsta išieškoti skolą iš D. Š. priverstinai parduodant ieškovės turtą sumoje 133 700 Lt. Pagal byloje esančius įrodymus, 2008-09-18 įkeičiant ginčo butą, šalių susitarimu jis buvo įvertintas 232 100 Lt. Todėl net ir pasitvirtinus atsakovo nurodytai aplinkybei, kad nekilnojamasis turtas gali nuvertėti 10-15 proc., vykdant priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto jokių nuostolių atsakovas nepatirs. Be to, teismas rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais, kad ji neturėtų sąlygų tokios sumos įmokėti, kadangi jos turtinė padėtis yra sunki, jos gaunamas pajamas sudaro nedidelė senatvės ir našlės pensiją.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovas V. G. nepatirs nuostolių, lygių 5 procentų dydžio metinių palūkanų sumai. Šiuo atveju, nustatant galinčius atsirasti nuostolius, atsižvelgtina į CK 6.249 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, pagal kurias negautos pajamos, kurios yra realiai tikėtinos gauti investavus šias lėšas ir kurias asmuo būrų gavęs, jeigu nebūtų buvę ieškovės ieškinio, vertintinos kaip netiesioginiai nuostoliai. Taikant įstatymo analogiją, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.), todėl atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriami nuostoliai, kurie sudaro 6 702,48 Lt (5 % metinės palūkanos x 134 049,60 Lt) yra visiškai tikėtina ir realus. Iš pateikiamos AB Ūkio banko 2010-10-22 terminuotųjų indėlių palūkanų normos lentelės matyti, kad už 12 mėnesių terminuotą indėlį mokamos 4,70 procento metinės palūkanos, siekiančios ir įstatyme įtvirtintą 5 procentų palūkanų normą. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-24 nutartimi nusprendė privertinai išieškoti 134 049,60 Lt skolą iš skolininkės D. Š. ir priverstinai parduoti J. G. M. nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą. Todėl atsakovo prašoma užtikrinti penkiolikos procentų dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimo suma yra pagrįsta, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog sustabdžius priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, galimas turto nuvertėjimas, ko pasėkoje priverstinai parduodamo turto vertė taptų ženkliai mažesnė už paskolą (prievolę pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. Paskolos sutartį). Atsakovas prašyme pateikė įrodymus, kad, įvertinus Lietuvos nekilnojamojo turto pokyčių prognozes, prognozuojamas apie 10 % -15 % nekilnojamojo turto kainų kritimas, todėl, bylos nagrinėjimui trunkant 1 metus, minimalūs atsakovo nuostoliai sudarytų 13 404,96 Lt (134 049,60 Lt x 10 %). Teismas nepagrįstai remiasi šalių sudarytu sutartinės hipotekos lakštu, kuriame nustatyta 232 100 Lt įkeičiamo turto vertė. Tokia turto vertė buvo nustatyta šalių susitarimo dieną, t. y. 2008 m. rugsėjo 16 d., kas akivaizdžiai neatitinka dabartinės likvidacinė įkeisto turto vertės. Iš byloje esančio antstolio V. Zubino 2010 m. balandžio 6 d. Turto apyrašo matyti, kad buto vertė yra 137 000 Lt, kas nežymiai viršija priverstinai išieškotiną 133 700 Lt dydžio skolą. Darytina išvada, kad dabartinė turto rinkos vertė neužtikrina atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo. Pagal 2008-09-16 Paskolos sutartį numatytas prievolės įvykdymo terminas buvo 2008 m. gruodžio 16 d. Todėl šalys, sutartinės hipotekos lakšte nustatydamos 232 100 Lt dydžio įkeičiamo turto vertę, vadovavosi ir nustatė galimą įkeičiamo turto vertę prievolės įvykdymo termino pabaigoje, akivaizdu, kad šalys negalėjo numatyti ir nustatyti turto vertės, būsiančios 2010 m.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti ginčo šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos rungimosi civiliniame procese galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje jis iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008, 2009 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-730/2009). Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu, CPK 178 straipsniu, atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį bei įrodymus, jog ieškovė atsiradusių nuostolių atlyginti neturės galimybės. Kaip matyti iš atsakovo pateikto prašymo, ieškovas prašo užtikrinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, kurio sumą įvardija 20 107,44 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikymo, turi žinoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti susijęs su nuostolių atsakovui, kurio atžvilgiu tokios priemonės taikomos, atsiradimu ir tai, kad teismas gali pareikalauti tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Taigi ieškovė, prašiusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo iš anksto suprasti savo veiksmų pasekmes ir prisiimti savo veiksmų - prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasekmes. Remiantis CK 6.210 str. 2 d. nuostatomis, atsakovui, kaip kreditoriui, priklauso 5 proc. metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, o faktas, kad kreditorius patyrė minimalius nuostolius, yra preziumuojamas pagal įstatymą. Ši aplinkybė lemia, kad atsakovo nuostoliai, atsiradę ir galimai atsirasiantys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra realūs. Atsakovas galinčius atsirasti nuostolius kildina iš CK 6.249 straipsnio pirmosios dalies nuostatų, pagal kurias negautos pajamos, kurios yra realiai tikėtinos gauti investavus lėšas ir kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę ieškovės ieškinio. Atsakovas teigia, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.), todėl atsakovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriami nuostoliai sudaro 6 702,48 Lt. Kaip minėta galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Atsakovas, deklaruodamas nuostolių atsiradimą, pateikė duomenis, apie tai, kad tuo atveju jei turtas nebūtų suvaržytas, disponuodamas juo atsakovas gautų tam tikras pajamas. Taigi šiuo atveju nuostolių atsiradimo grėsmė yra grindžiama įstatyme numatytomis palūkanomis, kurios piniginę vertė atsakovas gautų, jeigu turėtų teisę disponuoti jam įkeistu turtu. Taigi, CPK nuostatos, apsaugodamos ieškovės turtinius interesus, tuo pačiu siekia apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas. Tokiu būdu užtikrinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Ši faktinė situacija leidžia spręsti, kad atsakovas, būdamas privatusis asmuo, negalintis disponuoti paskolinta pinigų suma dėl ieškovės veiksmų, netenka galimybės šios sumos investuoti, ko pasekoje atsakovas netenka dalies pelno bei patiria kitus turtinio ir neturtinio pobūdžio nepatogumus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad atsakovo prašymas užtikrinti galimus nuostolius šioje dalyje yra pagrįstas. Taip pat atsakovas nurodo, jog įvertinus apie 10 % -15 % nekilnojamojo turto kainų kritimą, bylos nagrinėjimui trunkant 1 metus, minimalūs atsakovo nuostoliai sudarytų 13 404,96 Lt. Kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentą, kad teismas nepagrįstai remiasi vien tik šalių sudarytu sutartinės hipotekos lakštu, kuriame nustatyta įkeičiamo turto vertė nustatyta 232 100 Lt. Tokia turto vertė buvo nustatyta šalių susitarimo dieną, t. y. 2008 m. rugsėjo 16 d., kas akivaizdžiai neatitinka dabartinės likvidacinės įkeisto turto vertės. O tai neužtikrina pilno atsakovo galimų nuostolių atlyginimo. Byloje yra pateiktas antstolio V. Zubino 2010 m. balandžio 6 d. Turto apyrašas, iš kurio matyti, kad ginčo buto vertė 20010-04-06 dienai yra 137 000 Lt, kas nežymiai viršija priverstinai išieškotiną 133 700 Lt dydžio skolą. Tai rodo, jog buto vertė yra sumažėjusi ir galimai jo vertė ir toliau krinta, o tokia situacija neužtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimo. Be to, svarbi šioje byloje yra ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė apie sunkią ieškovės finansinę padėtį. Kaip jau buvo minėta, vertinant ar yra pagrindas užtikrinti galimus atsakovo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina įvertinti tai ar ieškovas, prašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, objektyviai galės tokius nuostolius atlyginti. Šioje byloje galimų nuostolių suma - 20 107,44 Lt, kurią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti atsakovas, laikytina didele. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovės finansinė padėtis yra sunki, ji gauna tik senatvės ir našlės pensiją. Sunki ieškovo, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padėtis teismų praktikoje pripažįstama kaip sudaranti grėsmę būsimam nuostolių atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovė yra finansiškai nepajėgi jų padengti), akivaizdu, kad dėl to vėliau gali tapti neįmanoma arba labai sunku iš ieškovės išreikalauti atsakovo patirtų nuostolių atlyginimą, jeigu teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas atsakovo naudai. Remiantis šiais duomenimis, negalima daryti išvados, kad ieškovės turimo turto ir įsipareigojimų santykis užtikrina galimų nuostolių atlyginimą. Kaip minėta, tai yra dar viena aplinkybė pagrindžianti atsakovo nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo taikymo būtinybę. Dėl šios priežasties nepakankamai gera ieškovės finansinė padėtis yra pagrindas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nes atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinant atsakovo V. G. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalimi, jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus ar pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Tačiau pažymėtina, kad ieškovei J. G. M. nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo V. G. prašymą tenkinti.
Įpareigoti ieškovę J. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iki 2011 m. sausio 21 d. įmokėti į Kauno miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 20 107,44 Lt (dvidešimt tūkstančių vieną šimtą septynis litus 44 ct), pateikiant į bylą tai patvirtinančius įrodymus, arba pateikti šiai sumai banko garantiją atsakovo V. G. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.