Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes buvo nekilnojamojo turto, esančio Lazdijų rajono savivaldybėje, savininkas. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2016-06-30 nėra sumokėjęs pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 17 p. - 19 p. nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, kadangi jis nepateikė duomenų apie visišką arba dalinį atleidimą nuo vietinės rinkliavos.

Pareiškėjo atstovas, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ABTĮ nustatyta tvarka. Administracinėje byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ginčą iš esmės, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka proceso šalims nedalyvaujant.

Pareiškėjo - UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ skundas patenkintinas iš dalies (teismas remiasi teisės aktų normų redakcijomis, galiojusiomis vietinės rinkliavos nemokėjimo laikotarpiu).

Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 p., 2 p. reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nuostatos apibrėžia, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o šio įstatymo 30 str. 1 d. numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. numato, kad vietinė rinkliava - savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 str.). Pareigą mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą imperatyviai nustato ir Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei 2007-11-27 Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų normos. Tai ne kartą eilėje administracinių bylų konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir t.t.), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje LVAT pabrėžė, jog vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Akcentavo, kad vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (konkrečiai - šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje aplamai ir nesiejamos su konkretaus teršėjo turimu arba teoriškai galimu atliekų kiekiu. Kaip jau buvo paminėta, 2007-11-27 sprendimu Nr. 5TS-217 Lazdijų rajono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Šio teisės akto turinio analizė patvirtina, jog vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p., - 5 p., 9 p.). Taigi, Nuostatai imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojai (tame tarpe ir atsakovas) privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas eurais už nekilnojamojo turto m² plotą (Nuostatų 17 p. - 20 p., 24 p., Nuostatų priedas).

Teismas taip pat pabrėžia, kad pagal Nuostatų 15 p. - 16 p., 26 p., 35 p. turinio analizę pareiškėjui pavesta tik apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei išieškoti nepriemokas (įsiskolinimus) įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis viešais ir oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio 15 dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 27 p., 29 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo dienos arba iki einamųjų metų kovo mėnesio 1 dienos, lapkričio mėnesio 1 dienos ir t.t. (Nuostatų 29 p., 30 p., 31 p., 32 p., 34 p.).

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą (paveldėjo), esantį Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, ir pagal Nuostatų 3 p. jis yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų bei įspėjimo matyti, kad atsakovas nuo 2008-07-01 iki 2016-06-30 nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė pagrįstas pareiškėjo skunde nurodytas įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš esmės yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (ABTĮ 13 str., 20 str., žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012, Nr. A438-2405/2012 ir kt.) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymu. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką, teismas ex officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. nurodyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012 ir kt.).

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą nuo 2008-07-01, o į teismą skundu kreipėsi su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-07-18. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d., pareiškėjui iš atsakovo gali būti priteista vietinė rinkliava už einamuosius (2016 metus) ir 5 praėjusius kalendorinius metus - t.y. už laikotarpį, kurio pradžia skaičiuotina nuo 2011-01-01. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2008 - 2010 metus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2010-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas iš dalies, todėl iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 102,96 Eur suma (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-403/2012 ir kt.). Be to, toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 102,96 EUR (šimtą du eurus 96 euro ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2016-06-30.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.