Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, E. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime teigiama, jog pareiškėja po kiekvieno iš brolių mirties, jiems priklausiusį palikimą priėmė, pradėdama jų turimą turtą valdyti, t. y. gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), perėmė: juos prižiūrėjo, dirbo, remontavo, mokėjo mokesčius. Argumentuoja, jog ji atliko aktyvius veiksmus valdant paveldimą turtą kaip savo, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, ir tokiais savo veiksmais ji išreiškė savo valią paveldėti velionių brolių turtą.

5. Suinteresuotas asmuo E. R., kuriam apie iškeltą bylą ir bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai, nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja G. G. (pavardė iki santuokos sudarymo – R.) yra mirusiojo V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), ir mirusiosios Z. R., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra, o V. R., V. R., L. R. yra jų sūnūs ir pareiškėjos broliai. Po pareiškėjos tėvo V. R. mirties jo palikimą paveldėjo pagal įstatymą pareiškėjos mama Z. R., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po Z. R. mirties jos palikimą – nekilnojamąjį turtą: namų valdą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais), esančią (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (po ¼ dalį) pagal įstatymą paveldėjo keturi jos vaikai: dukra G. G., sūnūs V. R., V. R., L. R.. Pareiškėjos brolis V. R. mirė (duomenys neskelbtini), jo vaikai: dukros R. R. ir R. R. bei sūnus R. R. po tėvo mirties jo palikimo atsisakė raštu pas notarą; V. R. santuoka su sutuoktine J. R. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis V. R. mirė (duomenys neskelbtini), jo dukra R. R. ir sūnus R. R. tėvo palikimo atsisakė. V. R. santuoka su sutuoktine E. R. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis L. R. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė yra mirusi (duomenys neskelbtini). Po tėvo L. R. mirties jo sūnus E. R. tėvo palikimo atsisakė pas notarą. Kitas L. R. sūnus E. R. (suinteresuotas asmuo šioje byloje) tėvo palikimo nepriėmė. Po pareiškėjos brolių V. R., V. R., L. R. mirties jų palikimo niekas nepriėmė, testamentų jie nepaliko.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

9. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. G. pateikė įrodymus, kad po jos brolių V. R., V. R., L. R. mirties jų palikimo niekas nepriėmė. Mirusiųjų pirmos eilės įpėdiniai jų palikimo atsisakė. Pareiškėja yra mirusiųjų sesuo, ketvirtos eilės įpėdinė, kadangi pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė palikimo, pareiškėja turi teisę paveldėti mirusių brolių turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). Kiti mirusiųjų įpėdiniai prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė. Pateikti rašytiniai įrodymai ir aplinkybės nurodytos pareiškime patvirtina, kad pareiškėja G. G. po palikėjų V. R., V. R. ir L. R. mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri, remontuoja ir rūpinasi turtu.

11. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

12. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po V. R., V. R. ir L. R. mirties jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi ir prižiūri pareiškėja G. G., mokėdama turto išlaikymo mokesčius, valdydama paveldimą turtą kaip savo, naudodamasi juo, palaikydama jį tinkamos būklės. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po brolių V. R., V. R. ir L. R. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po brolių V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.