Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui Y. K. (Y. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad po santuokos sudarymo su atsakovu grįžo gyventi į Lietuvą, atsakovas gavo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje kaip šeimos narys. Po santuokos sudarymo ilgainiui šeimos bendravimas nutrūko, išaiškėjo šalių skirtingi charakteriai, požiūris į santuokinį gyvenimą, leidęs suprasti, kad šalių santuoka neturi jokių perspektyvų, dėl nesutarimų pablogėjo ieškovės sveikata. Kadangi kaip sutuoktiniai negyvena virš metų laiko mano, kad santuoka yra iširusi galutinai, todėl neskirtinas terminas susitaikyti. Santuokoje nėra įgiję jokio kilnojamojo, nėra prisiėmę jokių prievolių.

Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 5/8 dalys buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įgytas 1999 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, kuris yra jos asmenine nuosavybė, todėl nedalintinas tarp sutuoktinių, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ieškovės vardu taip pat yra registruota transporto priemonė VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri įgyta santuokos metu ir registruota ieškovės vardu, kurią po santuokos nutraukimo prašo priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o atsakovas pretenzijų dėl to neturi. Ieškovė yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašo.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jis informuotas viešo paskelbimo būdu bei elektroniniu paštu (bylos lapas (toliau – b. l.) 62, 66, 71-72). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė I. D. 2010 m. vasario 9 d. Ukrainoje sudarė santuoką su atsakovu Y. K., kuri 2010 m. kovo 25 d. buvo užregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 121 (b. l. 6).

2. Ieškovė 1999 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės liudijimų Nr. M-6058 ir Nr. M-6057 pagrindu yra įgijusi 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 19-20).

3. Santuokos metu 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo įgyta transporto priemonė VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri registruota ieškovės I. D. vardu (b. l. 25, 26).

4. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamo turto nėra įgijęs (b. l. 15, 24).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

5. Ieškovė ieškinyje bei teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių susitarimas susituokti buvo abipusis. Po santuokos sudarymo atsakovas atvyko gyventi pas ieškovę į Lietuvos Respubliką, tačiau ilgainiui išaiškėjo šalių skirtingi charakteriai, požiūris į santuokinį gyvenimą, leidęs suprasti, kad šalių santuoka neturi jokių perspektyvų. Kadangi kaip sutuoktiniai negyvena kartu nuo 2017 metų, mano, kad santuoka yra iširusi galutinai, todėl neskirtinas terminas susitaikyti. Pažymi, kad sutuoktiniai atsakovui būnant Lietuvoje gyvena tame pačiame bute, tačiau skirtinguose kambariuose, taip pat nebepalaiko jokių santuokinių ryšių, todėl mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, kad santuoka buvo sudaryta abipusiu sutarimu, po santuokos sudarymo šalys gyveno kartu apie 7 metus, tačiau nuo 2017 metų šalių bendravimas nutrūko, išaiškėjo šalių skirtingi charakteriai, požiūris į santuokinį gyvenimą, leidęs suprasti, kad šalių santuoka neturi jokių perspektyvų. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterio bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje, todėl teismo nuomone, pareiškėjai pažeidė savitarpio pagalbos ir lojalumo pareigas šeimoje. Ieškovės teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog šalių santuoka yra iširusi, kadangi sutuoktiniai neketina išsaugoti šeimos bei vesti bendrą ūkį, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių vieno sutuoktinio kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

7. Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

8. Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovui paliktina pavardė – „K.“ (K.), atsakovei – „D.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

9. Ieškovė nurodė, kad šalys kartu ir kiekvienas atskirai kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

10. Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

11. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras išrašo nustatyta, kad ieškovė 1999 m. gegužės 3 d. paveldėjimo teisės liudijimų Nr. M-6058 ir Nr. M-6057 pagrindu yra įgijusi 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nurodytas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, todėl tarp šalių šis turtas nedalinamas ir yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

12. Santuokos metu šalys 2015 m. rugsėjo 12 d. įgijo transporto priemonę VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri yra registruota ieškovės vardu. Ieškovė prašo šį turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas atsiliepime prieštaravimų dėl šio reikalavimo nenurodė, todėl jis tenkintinas ir po santuokos nutraukimo transporto priemonė VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteistina asmeninės nuosavybės teise ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2010 m. vasario 9 d. Ukrainoje, ir 2010 m. kovo 25 d. įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 121, tarp ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Y. K. (Y. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. D. palikti pavardę – „D.“, atsakovui Y. K. (Y. K.) palikti pavardę –„K.“ (K.).

Transporto priemonę VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) WVWZZZ6RZAY003929, asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei I. D..

Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą, taip pat valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.