Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 3 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d.,

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, dirba R. L. ūkyje, šėriku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2005-10-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo, vadovaujantis BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju,

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) 3 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-10-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d.- l m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą ir nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirba R. L. ūkyje, mechanizatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2000-06-16 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 281 str. 1 d. - 1 metų laisvės atėmimo bausme su 100 litų vertės turto konfiskacija. Vadovaujantis 2000-04-11 įstatymo „Dėl Amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji M. B. ir A. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, 2009 m. rugsėjo 12 d. apie 22 val. 30 min. autobusų sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Kėdainių rajone, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, M. B. jėga ištraukė iš automobilio D. P. ir smogė jam 2 kartus į veidą bei suplėšė 25 litų vertės marškinėlius, o nukentėjusiajam pradėjus bėgti, M. B. kartu su A. B. pavijo jį ir kartu kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas ne daugiau kaip 10 smūgių, nukentėjusiajam ištrūkus ir ėmus bėgti, M. B. ir A. B. jį pasivijo ir A. B. pargriovė nukentėjusįjį į pakelės griovį, kur abu kartu su M. B. kumščiais ir kojomis sudavė jam ne daugiau kaip 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko D. P. nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, M. B. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, grįžęs prie A. P. priklausančio automobilio „Mazda 323", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) koja išdaužė 400 litų vertės priekinį, 200 litų vertės šoninį automobilio stiklus, bei įlenkė 150 litų vertės priekinį kairės pusės sparną, viso padarydamas nukentėjusiajai 750 litų turtinę žalą,- šiais savo veiksmais M. B. ir A. B. sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Be to, M. B. ir A. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, 2009 m. rugsėjo 13 d. apie 17 val. 40 min. prie kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, M. B. vieną kartą smogė kumščiu į veidą M. R., A. M. nukentėjusiajam kumščiu sudavė du kartus į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, M. B. gulinčiam M. R. du kartus spyrė į nugarą, A. M. gulinčiam M. R. spyrė du kartus į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajam atsistojus, M. B. dar kartą kumščiu sudavė jam į veidą, dėl ko M. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, šiais savo veiksmais M. B. ir A. M. sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Be to, M. B. ir G. R., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, 2009 m. spalio 15 d. apie 14 val. 30 min. įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, R. R. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, M. B. vieną kartą kumščiu sudavė V. M. į veidą, o nukentėjusiajam rankomis užsidengus galvą, M. B. ir G. R. kumščiais ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne daugiau kaip 20 kartų į galvą ir kitas kūno vietas, po ko suėmę nukentėjusįjį už pečių, ištempė jį į namo kiemą ir ten toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, M. B. ir G. R. kumščiais ir kojomis sudavė keletą kartų į įvairias kūno vietas V. M., kuriam nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, šiais savo veiksmais M. B. ir G. R. sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-09-12 su A. B., A. P., buvo (duomenys neskelbtini), prie mokyklos ir gėrė alų. Apie 22-23 val. sugalvojo savo automobiliu Opel Calibra pasivažinėti. Visi trys važiavo per (duomenys neskelbtini) kaimą, pravažiuodami, matė stotelėje stovinti automobilį Mazda. Po kelių minučių visi sugrįžo prie automobilio Mazda. Jis pastebėjo automobilyje keleivio vietoje priekyje sėdinti vaikiną, vardu D., su kuriuo ankščiau konfliktavo, vairuotojo vietoje sėdėjo G. P.. Priėjęs prie automobilio atidarė dureles, kur sėdėjo D., jėga ištraukė jį iš automobilio ir sudavė du kartus kumščiu į veidą. D. pradėjus bėgti, jis jį pasivijo, sugriebė už marškinėlių, kurie suplyšo. Visi trys mušė D. P. kumščiais, spardė kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. Pats sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis apie dešimt smūgių. Kai D. vėl ištrūko, jie visi trys kitoje kelio pusėje jį pagavo, pargriovė ant žemės ir vėl rankomis, kojomis mušė į įvairias kūno vietas. Prie automobilio buvo merginų. Kai D. vėl ištrūko, tada jis nuėjo prie automobilio Mazda ir su koja išdaužė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, po to užlipo ant automobilio variklio dangčio ir su koja išdaužė priekinį lango stiklą. Galėjo įlenkti ir automobilio priekinį sparną, tačiau dėl girtumo nepamena visų aplinkybių. Po to jis kartu su A. B. ir A. P. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo gerti alaus. Įvykio metu buvo apsiavęs juodas gumines tapkes. Vieną tapkę per muštynes pametė įvykio vietoje. Išgėrę alų visi trys dar ėjo ieškoti nukentėjusiojo į tą vietą kur vyko muštynės, bet ten jau nieko nerado. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė, todėl, kad buvo neblaivus, atsiprašė nukentėjusiųjų A. P. ir D. P., pilnai sutinka su jam pareikštais civiliniais ieškiniais dėl 750 litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P., dėl 25 litų turtinės ir 2000 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam D. P..

Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-09-12 vakare, jis kartu su M. B. ir A. P., (duomenys neskelbtini), prie mokyklos gėrė alų. M. B. pasiūlė jo automobiliu pasivažinėti po kaimą. Jie visi trys privažiavo automobilį Mazda, išlipo ir nuėjo prie automobilio „Mazda“. M. B. iš automobilio išsitraukė vaikiną vardu D.. Matė kaip M. B. sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį. Kai D. pradėjo nuo jų bėgti, M. B., jis ir A. P. jį vijosi. Pagavę, trise mušė nukentėjusįjį rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. Pats sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis apie dešimt smūgių. Visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo, tame tarpe neprisimena ar vijosi ir mušė nukentėjusįjį antrą kartą. Nukentėjusiojo automobilio Mazda šoninį lango stiklą ir priekinį langą užlipęs ant variklio dangčio išdaužė M. B.. Po to visi trys M. B. automobiliu išvažiavo. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė, todėl, kad buvo neblaivus, nukentėjusiojo D. P. atsiprašė, pilnai sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 2000 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam D. P..

Be kaltinamųjų M. B. ir A. B. prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-09-12 apie 22.30 val. jis su draugu E. B., jo mamai A. P. priklausančiu automobiliu Mazda 323, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasikalbėti su drauge Gintare. Susitarė susitikti prie buvusios autobusų stotelės, kur atvažiavęs kelkraštyje sustojo. Netrukus atėjo G. su I. E. ir E.. Jie pasikalbėjo, po kurio laiko E. susiruošė eiti namo, ją lydėjo E. su I., o jis su G. liko sėdėti mašinoje. Apie 22 val. 30 min. pamatė pravažiuojanti automobilį, po 10 min. prie jų pravažiavo juodos spalvos automobilis Opel Calibra, iš kurio išlipo trys vaikinai. Vienas iš vaikinų, vardu Mantas priėjęs prie dešinės pusės durelių, kur jis sėdėjo, jas atidarė, sugriebęs jį ištraukė iš automobilio ir sudavė du smūgius į veidą. Jis bandė bėgti, M. bandydamas jį sulaikyti suplėšė jo marškinius. Pasiviję visi trys vaikinai rankomis, kojomis jį mušė į įvairias kūno vietas. Sudavė apie 10 smūgių. Kai ištrūko vėl pradėjo bėgti nuo vaikinų, tačiau tik perbėgus į kitą kelio pusę, jie jį pagavo pargriovė ant žemės ir vėl rankomis, kojomis mušė į įvairias vietas. Dėl padarytų sužalojimų jam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Vaikinams bespardant jis girdėjo merginų riksmus, kurios prašė baigti muštis. Kai jam pavyko vėl ištrūkti, jis pabėgo ir pasislėpė už šiaudų rulono. Netrukus išgirdo automobilio stiklų dūžį. Jiems išvažiavus, nuėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad išdaužtas priekinis ir vairuotojo pusės durelių stiklai, įlenktas priekinis kairės pusės sparnas. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš M. B. 25 litus turtinės žalos už suplėšytus marškinėlius ir solidariai iš M. B. ir A. B. 2000 litų neturtinės žalos, kadangi buvo sužalotas, dvi svaitės gydėsi namie, negalėjo eiti į darbą. Patyrė išgąstį, baimę, pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus. M. B. ir A. B. jo atsiprašė, atsiprašymą priima.

Nukentėjusioji A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji gyvena kartu su sūnumi D. P.. Savo nuosavybėje turi automobilį Mazda 323, kurį duoda naudotis sūnui. 2009-09-12, vakare, ji sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas jos sūnus ir apgadintas jai priklausantis automobilis. Tą patį vakarą ji apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas, kurį vertina 200 Lt, priekinis automobilio stiklas, kurį vertina 400 Lt bei apgadintas kairės pusės priekinis automobilio sparnas, kurį vertina 150 litų. Viso jai padaryta 750 litų žala. Stiklus į automobilį sudėjo, už priekinį ir šoninį langų stiklus sumokėjo 600 litų. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš M. B. 750 litų turtinės žalos už sugadintą automobilį. M. B. jos atsiprašė.

Iš byloje esančio liudytojos I. E. apklausos protokolo matyti, kad 2009-09-12 apie 22.30 val. ji su draugėmis G. P. ir E. buvo (duomenys neskelbtini). Prie D. P. automobilio kalbėjosi su juo. Apie 23.00 val. ji išėjo palydėti E., automobilyje liko D. P. ir G.. Einant pro (duomenys neskelbtini) mokyklos pastatą, ji matė aikštelėje stovintį juodos spalvos automobilį Opel Calibra ir jame sėdinčius trys vaikinus, iš kurių vienas buvo M. B.. Netrukus M. B. užvedė automobilį ir jie nuvažiavo prie automobilio, kuriame sėdėjo D. P. ir jo draugė G.. Netrukus ji išgirdo D. draugės G. riksmus ir ji su E. atbėgo prie D. automobilio. Atbėgusi pamatė, kad maždaug 10 m atstumu nuo automobilio ant žemės guli D. P. ir jį kojomis į visas kūno vietas spardo M. B.. D. P. taip pat kojomis spardė ir kiti du M. draugai A. ir A.. Ji su draugėmis šaukė, kad baigtų mušti D., bet vaikinai neklausė. Kai D. pradėjo bėgti, vaikinai jį kitoje kelio pusėje pagavo ir dar spardė kojomis. Ji atsisėdo į D. automobilį į vairuotojo vietą, tada prie automobilio priėjo M. B., nors ji pamelavo jam, kad automobilis jos, tačiau M. B. su koja išspyrė automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, ją ištraukęs iš mašinos, užšoko ant automobilio kapoto ir išdaužė su koja automobilio priekinį lango stiklą. Po to visi trys sėdo į automobilį ir išvažiavo. M. B. ir jo draugai buvo neblaivus, kodėl jie taip pasielgė nežino, po įvykio prie automobilio buvo pasilikusi guminė juodos spalvos M. B. tapkė. D. P. maikutė raudonos spalvos buvo suplėšyta, ją suplėšė M. su draugais. (1t, b.l.41-43)

Iš byloje esančio liudytojo E. B. apklausos protokolo matyti, kad 2009-09-12 apie 22 val. jis su draugu D. P., automobiliu „Mazda 323", atvažiavo į (duomenys neskelbtini). pas jo draugę. D. sustojo prie buvusios autobusų stotelės ir laukė. Už 5-10 min. į minėtą vietą atėjo G., I. ir dar viena mergina. Po kurio laiko viena mergina susiruošė eiti namo. Į namus ją lydėjo jis su I., o D. su G. liko prie automobilio. Po kiek laiko jis išgirdo G. riksmą ir pradėjo bėgti link jų. Kai atbėgo, D. buvo griovyje, jį gulintį spardė M. B. ir kitas vaikinas. Matė kaip M. B. su koja išdaužė D. P. automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, užšokęs ant variklio dangčio išdaužė priekinį stiklą. (1t., b.l. 48)

Iš byloje esančio liudytojos G. P. apklausos protokolo matyti, kad 2009-09-12 vakare ji su I. E. nuėjo (duomenys neskelbtini) prie buvusios autobusų stotelės susitikti su D. P.. D. buvo su draugu E., po kurio laiko atėjo E.. Kai E. susiruošė namo, ją palydėjo E. su I., o ji su D.liko automobilyje ir klausėsi muzikos. Netrukus privažiavo juodos spalvos automobilis „Opel Calibra", kurį vairavo pažįstamas M. B.. Iš automobilio išlipo M., A. ir A.. M. priėjo prie D., atidarė dureles ir pradėjo jį mušti, ištraukė iš automobilio spardė į įvairias kūno vietas, kai D. nugriuvo jį spardė ir kiti vaikinai. (1t. b.l. 49-50)

Iš byloje esančio liudytojos E. B. apklausos protokolo matyti, kad 2009-09-12 vakare, ji sutiko I. ir G. P., prie buvusios autobusų stotelės, (duomenys neskelbtini) kaime nuėjo susitikti su G. draugu. Į namus ją lydėjo D. draugas su I., o G. su D. liko automobilyje. Netrukus išgirdo rėkiančią G., visi bėgo pas ją. Matė kaip M. B. mušė D., kaip M. su A. griovyje spardė gulintį D., kaip M. koja išdaužė stiklą bei iš automobilio ištraukė I.. (1t., b.l.51)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio išdaužti priekinis stiklas vairuotojo pusėje ir vairuotojo pusės durelių stiklas. Šalia automobilio, ant žemės yra stiklo šukių, netoli automobilio rasta dešinės kojos, juodos spalvos, 41 dydžio šlepetė su užrašu „Sport“ bei raudonos spalvos 176 dydžio, AKKAR firmos, suplėšyta maikutė. (b.l.7-16)

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti įvykio vietoje rasti daiktai: šlepetė ir marškinėliai, kurie kaip daiktiniai įrodymai prijungti prie bylos ir perduoti saugoti į Kėdainių r. PK daiktų saugyklą.(b. l. 19-22)

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto, specialisto išvados 2009-09-15, Nr. G235/09(12) matyti, kad D. P. padaryti nubrozdijimai kaktos, kairio skruosto, kaklo, abiejų pečių sąnarių ir kairės mentės srityse. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-4 dienas iki apžiūrėjimo, t.y. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Objektyviai yra užsifiksavę septynių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis ir spardant. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b.l. 24-25).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nustatyta, kad liudytoja I. E. atpažino vaikiną vardu A., kuris 2009-09-12 apie 22.30 val. kartu su M. B. ir A. mušė D. P.. (1 t., b.1. 44-45).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nustatyta, kad liudytoja I. E. atpažino vaikiną vardu A., kuris 2009-09-12 apie 22.30 val. kartu su M. B. ir A. mušė D. P.. (1 t., b.1. 46-47).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus laiko esant nustatytu, jog kaltinamieji M. B. ir A. B. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamųjų veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamieji M. B., A. B. viešoje vietoje, autobusų sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, Kėdainių rajone, demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamųjų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Nesant jokio teisėto pagrindo, be svarbios priežasties, viešoje vietoje, ant kelio prikibo prie nukentėjusio, tyčia bendrai sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiam į galvos sritį bei kitas kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusį. Kaltinamųjų M. B. ir A. B. detalius ir nuoseklius parodymus, kuriais jie visiškai pripažino savo kaltę, pilnai patvirtina bylos duomenys - nukentėjusiųjų D. P., A. P. parodymai, liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietoje fiksuoti išdaužti langų stiklai. Tokie įžūlūs ir vandališki kaltinamųjų veiksmai pasižymėjo aiškiu visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimu, siekimu pademonstruoti savo galią bei nukentėjusiųjų niekinimą, dėl ko buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis bei viešoji tvarka. Nurodytų byloje duomenų ir įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamieji M. B. ir A. B. įvykdė jiems inkriminuojamą veiką, kuri, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-09-13 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), eidamas kartu A. M., prie kultūros namų susitiko M. R.. Tą dieną jis buvo neblaivus, su A. M. išgėrė apie 3-4, 2 litrų talpos butelius alaus. Tarp jo ir M. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiajam vieną kartą sudavė kumščiu į veidą. Po to du smūgius į veidą M. R. sudavė A. M.. Nuo suduotų smūgių M. R. nugriuvo. Jis gulinčiam nukentėjusiajam du kartus spyrė į nugarą, ar A. M. spyrė M. R. nematė. Kai M. R. atsistojo, jis dar kartą sudavė jam vieną smūgį į veidą. Nukentėjusiojo atsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pilnai sutinka su pareikštu ieškiniu Valstybinei ligonių kasai atlyginti išlaidas dėl M. R. gydymo.

Kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-09-13 d., vakare, (duomenys neskelbtini), eidamas kartu M. B., prie kultūros namų susitiko M. R.. Tą dieną jis buvo neblaivus, gėrė alaus. Tarp M. R. ir M. B. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. B. sudavė M. R. vieną smūgį į veidą. Jis puolė ginti M. B. ir trenkė kumščiu M. R. du kartus į veidą. M. R. nugriuvo. Gulinčiam M. R., jis spyrė du kartus į įvairias kūno dalis ir du kartus į nugarą įspyrė M. B.. Nukentėjusiojo atsiprašė, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pilnai sutinka su pareikštu ieškiniu Valstybinei ligonių kasai atlyginti išlaidas dėl M. R. gydymo.

Be kaltinamųjų M. B. ir A. M. prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojų apklausos protokolais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-09-13 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų jis susitiko su M. B. ir A. M., kurie buvo neblaivūs. Jis su M. B. sukonfliktavo. M. B. jam sudavė vieną smūgį į veidą, jis trenkė jam atgal. Tada A. M. jam sudavė du smūgius, nuo smūgių jis nugriuvo. Gulintį jį spardė M. B. ir A. M., bendrai į įvairias kūno vietas jie sudavė apie 6 smūgius. Kai atsistojo, M. B. jam vėl sudavė vieną smūgį į veidą, po kurio jis nugriuvo ir nieko daugiau neprisimena, atsibudo tik ligoninėje. Civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamieji jo atsiprašė, jis jiems atleido.

Iš byloje esančio liudytojo A. B. apklausos protokolo matyti, 2009-09-13, vakare, jam einant su pusbroliu M. B. ir A. M. (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų sutiko M. R.. Tarp M. B. ir M. R. kilo žodinis konfliktas. M. B. sudavė M. R. į veidą. A. M. sudavė M. R. 2-3 kartus į veidą, po smūgių M. nugriuvo ant žemės. Gulinčiam A. M. įspyrė, spardė ir M. B.. (1t. b.l.81)

Iš byloje esančio liudytojos S. B. apklausos protokolo matyti, kad 2009-09-13 d. apie 17 val. 40 min. ji buvo (duomenys neskelbtini), prie buvusios mokyklos, kur įvyko konfliktas tarp M. B. ir M. R.. Ji matė, kaip M. B. ir M. R. susiginčijo, tada M. R. pirmas sudavė M. B. į veidą, po to M. R. du smūgius į veidą sudavė A. M., nuo smūgių M. R. nugriuvo. Gulinčiam M. R. vieną kartą į nugarą įspyrė A. M. ir du kartus į nugarą įspyrė M. B.. (1t. b.l.82)

Iš byloje esančio liudytojos L. M. apklausos protokolo matyti, kad 2009- 09-13 apie 17 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) prie buvusios mokyklos tarp M. R. ir M. B. įvyko konfliktas. Jį pradėjo M. R., kuris pirmas sudavė M. B.. Tada jam sudavė A. M. ir M. R. nugriuvo. Gulinčiam M. R. vieną kartą į nugarą įspyrė A. M. ir du kartus į nugarą įspyrė M. B.. (1t. b.l.83)

Iš byloje esančio liudytojos I. E. apklausos protokolo matyti, kad 2009-09-13 d. ji su broliu M. R. buvo (duomenys neskelbtini) prie buvusios mokyklos. Apie 17 val. tarp jos brolio M. R. ir M. B. įvyko konfliktas. Ji matė kaip M. B. sudavė jos broliui M., brolis sudavė atgal. Tada M. R. puolė A. M., kuris jam sudavė kelis kartus į veidą, brolis nugriuvo. A. M. spyrė broliui, kai ji stūmė A. M. tolyn nuo brolio, tada broliui spyrė M. B.. (1t. b.l.84)

Iš byloje esančio liudytojo G. Ž. apklausos protokolo matyti, kad 2009-09-13 jis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), kur M. R. norėjo išsiaiškinti su vienu vaikinu dėl sesers. Matė, kaip M. R. susiginčijo su vienu vaikinu ir prasidėjo muštynės. Jis nenorėjo veltis į konfliktą ir išvažiavo. (1t. b.l.85)

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto, specialisto išvados 2009-10-13, Nr. G240/09(12) matyti, kad M. R. padaryti nubrozdijimai veide. Nubrozdijimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. M. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 77-78).

Kaltinamajame akte neteisingai nurodyta, kad kaltinamieji M. B. ir A. M. nusikalstamą veiką padarė 2009 m. rugsėjo 24 d. Pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė 2009 m. rugsėjo 13 d. Todėl šis kaltinimo netikslumas taisomas, nekeičiant kaltinimo esmės.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus laiko esant nustatytu, jog kaltinamieji M. B. ir A. M. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamųjų veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamieji M. B., A. M. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamųjų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Nesant jokio teisėto pagrindo, prikibo prie nukentėjusio, tyčia bendrai sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiam į galvos sritį bei kitas kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusį. Kaltinamųjų M. B. ir A. M. detalius ir nuoseklius parodymus, kuriais jie visiškai pripažino savo kaltę, pilnai patvirtina bylos duomenys - nukentėjusiojo M. R. parodymai, liudytojų apklausos protokolai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Tokie įžūlūs ir vandališki kaltinamųjų veiksmai pasižymėjo aiškiu visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimu, siekimu pademonstruoti savo galią bei nukentėjusiojo niekinimą, dėl ko buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis bei viešoji tvarka. Nurodytų byloje duomenų ir įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamieji M. B. ir A. M. įvykdė jiems inkriminuojamą veiką, kuri, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-10-15 d. apie 14-15 val. jis su G. R. (duomenys neskelbtini), M. M. namo kieme ir gėrė alų. Į R. namo kiemą atėjo V. M. ir laukė kada išeis paštininkė. Kai paštininkė išėjo, V. M. įėjo į namą. tada jis kartu su G. nuėjo iš paskos. Virtuvėje jis sudavė V. M. vieną smūgį į veidą, tada kartu su G. R. puolė rankomis ir kojomis mušti nukentėjusįjį. Ji sudavė apie 10-15 smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvą. Po to V. M. ištempė į lauką. Ar mušėsi namo kieme nepamena dėl girtumo, kadangi buvo išgėręs apie penkis litrus alaus. Kadangi į kiemą buvo atėjęs M. M., kuris jį laikė ir liepė nemušti V. M., mano, kad ir lauke galėjo suduoti kelis smūgius nukentėjusiajam. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė, todėl, kad buvo neblaivus, nukentėjusiojo V. M. atsiprašė, pilnai sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Taip pat pilnai sutinka su pareikštu ieškiniu Valstybinei ligonių kasai atlyginti išlaidas dėl V. M. gydymo.

Kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009-10-15 pas M. M. kieme su M. B. gėrė alų. Savo mamos kieme pamatė stovintį V. pravarde „taksistas“. Liepė jam dingti iš kiemo, tačiau šis nieko neatsakė ir nuėjo į jo mamos namus. Jis su M. B. nuėjo iš paskos. Virtuvėje buvo jo motina A. ir brolis R.. Nukentėjusysis prašė atiduoti skolą, jis atsakė, kad šis nieko negaus. M. B. kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą. Tada abu su M. B. puolė mušti V. M., rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, jis sudavė nukentėjusiajam apie 10-15 smūgių. Po to kartu su M. B. paėmė nukentėjusįjį už pečių ir ištempė į lauką. Ar mušė nukentėjusįjį namo kieme nepamena dėl girtumo, nes buvo išgėręs penkis litrus alaus. Į kiemą buvo atėjęs M. M., jis laikė M. ir prašė nemušti V. M., mano, kad lauke taip pat galėjo suduoti kelis smūgius nukentėjusiajam. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė, todėl, kad buvo neblaivus, nukentėjusiojo V. M. atsiprašė, pilnai sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Taip pat pilnai sutinka su pareikštu ieškiniu Valstybinei ligonių kasai atlyginti išlaidas dėl V. M. gydymo.

Be kaltinamųjų M. B. ir G. R. prisipažinimo jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009-10-15 d. apie 14.30 val. jis užėjo į A. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasikalbėti su jos sūnumi R.. Virtuvėje buvo A. su R. Netrukus į virtuvę įbėgo M. B. su G. R.. M. B. jam sudavė vieną smūgį į veidą. Po to abu M. B. su G. R. kumščiais ir kojomis mušė jį į įvairias kūno vietas, sudavė bendrai apie 20 smūgių. A. su R. liepė baigti muštis. Tada M. B. su G. R. jį už pečių, vienas tempdamas, kitas stumdamas ištempė jį į lauką. Namo kieme abu sudavė jam dar keletą smūgių į įvairias kūno vietas, tada jo ginti atėjo iš kito kiemo M. M.. Jis atitraukė M. B. ir neleido daugiau jiems muštis. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, teko gydytis, pirkti vaistus, apie dvi savaites negalėjo važiuoti į mokymo įstaigą, kurioje mokosi, patyrė baimę, pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus. Prašo solidariai iš M. B. ir G. R. priteisti 2000 litų neturtinės žalos. Kaltinamieji jo atsiprašė.

Iš byloje esančio liudytojo M. M. apklausos protokolo matyti, kad 2009-10-15, po pietų pas jį į namus atėjo M. su G., jie atsinešė kelis 2 1 talpos butelius alaus, kurį visi kieme gėrė. Pamatė, kad iš matymo pažįstamas vyriškis įėjo į G. mamos namus, tada G. su M. nuėjo iš paskos. Stovėdamas lauke, iš sklindančio triukšmo suprato, kad kažkas mušasi, tačiau į R. namus pažiūrėt nuėjęs - nebuvo. Po kelių minučių M. su G. suėmę vyriškiui už pečių ištempė jį į lauką. M. pakėlė ranką ir norėjo vyriškiui suduot, tada jis prie jų nuėjo, pasakė nelįsti, suėmęs M. už rankos nusivedė jį prie savo automobilio.

Iš byloje esančio liudytojos A. S. R. apklausos protokolo matyti, kad 2009m. spalio mėn. viduryje, tikslios dienos nepamena, buvo ketvirtadienis, paštininkė atnešė jos sūnaus R. R. invalidumo pensiją. Paštininkei išvažiavus, į namus užėjo vyriškis vardu V., kuriam ji už alų buvo skolinga 40 litų. Suprato, kad jis atėjo atsiimti skolos. Vyriškiui nespėjus nieko pasakyti, iš paskos jo į virtuvę įėjo jos sūnus G. R. ir M. B.. Kažkuris iš jų paklausė, ko šis atėjo. Vyriškis nieko neatsakė. Tada M. su G. puolė ant vyriškio ir pradėjo jį stumdyti. Ji pasakė, kad šie baigtų stumdytis nuėjo į kambarį paimti piniginės, nes norėjo grąžinti vyriškiui skolą. Sugrįžusi į virtuvę nieko nerado, tik R. ar kieme vyko muštynės, pasakyti negali, nes nebuvo išėjusi į lauką. Vėliau sutikusi V. matė, kad jo veidas paraudęs ir truputį nubrozdintas (1t. b.l.122).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini)-gyvenamasis namas ir kiemas. (1 t., b.l. 95-98)

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto, specialisto išvados 2009-10-20, Nr. G255/09(12) matyti, kad V. M. padaryti sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, kraujosruvos abiejų akių abuolių priekiniuose paviršiuose, nubrozdijimai kaktos dešinėje pusėje, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Objektyviai yra užsifiksavę keturių smūgių požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. Sužalojimai padaryti kietų daiktų poveikyje, t.y. galėjo gautis mušant kumščiais, spardant ir pan. V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 102-103).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis V. M., kuriam sužalotas veidas. (1 t., b.l. 112-114)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino M. B., kaip asmenį, kuris 2009-10-15 apie 14.30 val. kartu su kitu vaikinu R. namuose ir kieme jį sumušė. (1 t., b.1. 115-116).

Iš matavimo prietaiso Alkotest 7410 akto matyti, kad 2009-10-15 d. 21.40 val. M. B. nustatytas 1,78 promilės alkoholio (1t., b.l.128)

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus laiko esant nustatytu, jog kaltinamieji M. B. ir G. R. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamųjų veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Kaltinamieji M. B., G. R. viešoje vietoje, R. namo kieme, (duomenys neskelbtini), matant kietiems asmenims, demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamųjų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Nesant jokio teisėto pagrindo, be svarbios priežasties, prikibo prie nukentėjusio, tyčia bendrai sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiam į galvos sritį bei kitas kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusį. Kaltinamųjų M. B. ir G. R. parodymus, kuriais jie visiškai pripažino savo kaltę, patvirtina bylos duomenys - nukentėjusiojo V. M. parodymai, liudytojų apklausos protokolai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Tokie įžūlūs ir vandališki kaltinamųjų veiksmai pasižymėjo aiškiu visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimu, siekimu pademonstruoti savo galią bei nukentėjusiojo niekinimą, dėl ko buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis bei viešoji tvarka. Nurodytų byloje duomenų ir įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant pilnai įrodytu, jog kaltinamieji M. B. ir G. R. įvykdė jiems inkriminuojamą veiką, kuri, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltais padarę nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Kaltinamasis M. B. padarė trys nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.) nusikaltimai padaryti tyčia vieno mėnesio laikotarpyje, nukreipti prieš viešąją tvarką, žmonių sveikatą. M. B. teisiamas pirmą kartą, mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre, charakterizuojamas neigiamai-nelanko mokyklos, pamokas praleidžia be pateisinamų priežasčių, mokykloje buvo pastebėtas vartojęs alkoholį (2 t., b.l. 16), psichikos ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (2t., b.l. 20), gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskirus sankcijoje numatytą trumpalaikę laisvės atėmimo bausmė- areštą.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika tyčinė, nukreipta prieš viešąją tvarką, žmonių sveikatą. A. B. neteistas, tačiau 2005-10-25 vadovaujantis BK 38 str. teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. susitaikius su nukentėjusiuoju, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 35). Kaltinamasis gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant laisvės apribojimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str., BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika tyčinė, nukreipta prieš viešąją tvarką, žmonių sveikatą. A. M. teistas, jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis išvadų iš esmės nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti. Mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre, charakterizuojamas neigiamai –stropumu nepasižymi, praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties (2 t. b.l.80). Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai galisi, atsiprašė nukentėjusiojo, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė - arešto bausmė artima minimaliam terminui.

Kaltinamasis G. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika tyčinė, nukreipta prieš viešąją tvarką, žmonių sveikatą. G. R. teistas, teistumas išnykęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 104). Kaltinamasis gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant laisvės apribojimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str., BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai: D. P. 25 litų turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, A. P. 750 litų turtinei žalai atlyginti ir V. M. 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, tenkintini visiškai. Nukentėjusiojo D. P. pateikto paaiškinimo pagrindu nustatyta, jog turtinė žala jam buvo padaryta dėl suplėšytų marškinėlių. Nukentėjusiosios A. P. pateikto paaiškinimo pagrindu nustatyta, jog turtinė žala jai buvo padaryta dėl sugadinto automobilio, t.y. išdaužyto priekinio ir šoninio automobilio langų bei įlenkto priekinio sparno. Nors byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo, pagrįstumą, pažymėtina, jog nurodytos ieškinio sumos dėl turtinės žalos yra protingos savo apimtimi, laikant jog tokios išlaidos galėjo būti taikomos marškinėlių įsigijimui ir automobilio remontui.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Dėl šio nusikaltimo nukentėjusieji D. P. ir V. M. patyrė išgąstį, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jiems buvo padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai dėl ko jie jautė fizinį skausmą. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusio D. P. patirtos neturtinės žalos dydis yra 2000 Lt., nukentėjusiojo V. M. patirtos neturtinės žalos dydis yra 2000 Lt. Be to kaltinamieji padarytą žalą pripažino, civilinių ieškinių dydžio neginčija, todėl iš kaltinamųjų M. B. ir A. B. solidariai nukentėjusiojo D. P. naudai priteistinas civilinis ieškinys 2000 litų neturtinei žalai atlyginti ir iš M. B. nukentėjusiojo D. P. naudai priteistinas civilinis ieškinys 25 litų turtinei žalai atlyginti. Iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiosios A. P. naudai priteistinas civilinis ieškinys 750 litų turtinei žalai atlyginti. Iš kaltinamųjų M. B. ir G. R. solidariai nukentėjusiojo V. M. naudai priteistinas civilinis ieškinys 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ginant valstybės interesus pareikštas civilinis ieškinys dėl 886,53 Lt M. R. gydymo išlaidų ir 886,53 Lt V. M. gydymo išlaidų priteisimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t. b.l.120-121) pagrįstas (1t.b.l.80, ), kaltinamieji M. B., A. M. ir G. R. jo dydžio neginčija, tenkintinas pilnai, ir iš kaltinamųjų M. B. ir A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 886,53 litų M. R. gydymo išlaidų, iš kaltinamųjų M. B. ir G. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 886,53 litų V. M. gydymo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje( b.l. 22) – šlepetę ir marškinėlius (raudonos spalvos, suplėšyti) - sunaikinti. (BPK 94 str. 1d. 4p.).

Iš kaltinamųjų solidariai išieškotinos proceso išlaidos, kuriomis pripažintinos pašto išlaidos (LR BPK 103 str., 105 str. 1 d.)

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 297 str., 298 str., 302-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 284 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal LR BK 284 str. 1 d. (2009-09-12 viešosios tvarkos pažeidimas) – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

- pagal LR BK 284 str. 1 d. (2009-09-13 viešosios tvarkos pažeidimas) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal LR BK 284 str. 1 d. (2009-10-15 viešosios tvarkos pažeidimas) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. sausio 29 d.

Nuteistajam M. B. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir suimti nuteistąjį M. B. teismo posėdžių salėje.

Vadovaujantis LR BK 66 str. M. B. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2009-10-15 iki 2009-11-04.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2009-09-12 viešosios tvarkos pažeidimas) ir nuteisti jį 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad A. B. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį privalo atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2009-09-13 viešosios tvarkos pažeidimas) ir nuteisti jį 30 (trisdešimt) parų arešto bausme.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. sausio 29 d.

Nuteistajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir suimti nuteistąjį A. M. teismo posėdžių salėje.

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2009-10-15 viešosios tvarkos pažeidimas) ir nuteisti jį 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad G. R. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį privalo atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpoje – šlepetę ir marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo D. P., patenkinti visiškai ir priteisti D. P. iš M. B. 25 (dvidešimt penkis) litus turtinės žalos ir solidariai iš M. B. ir A. B. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios A. P., patenkinti visiškai ir priteisti A. P. iš M. B. 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) litų turtinės žalos.

Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo V. M., patenkinti visiškai ir priteisti V. M. solidariai iš M. B. ir G. R. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant valstybės interesą, pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai, ir iš kaltinamųjų M. B. ir A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 886,53 litų (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 53 ct.) M. R. gydymo išlaidų, iš kaltinamųjų M. B. ir G. R. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 886,53 litų (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 53 ct.) V. M. gydymo išlaidų.

Iš kaltinamųjų M. B., A. B., A. M. ir G. R. solidariai priteisti valstybės naudai 47,25 Lt (keturiasdešimt septynis litus 25 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistiesiems M. B. ir A. M.- nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.