Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-25 · Administracinė byla Nr. I-3489-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-25
Bylos Nr.
I-3489-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01428-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3489-764/2017Proceso Nr. 3-61-3-01428-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. I. (S. I.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K) 9 000 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko 3,6 kv. m. minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Pareiškėjas teigia, kad kameros būdavo perpildytos, o dėl jose išdėstytų baldų ir didelio žmonių skaičiaus nebuvo vietos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose buvo drėgna, todėl atsirasdavo pelėsis, sienos buvo nešvarios, o jų danga sutrūkinėjusi, nebuvo vėdinimo, nes tinkamai neatsidarydavo langai, todėl tvyrojo blogas kvapas, o dėžės, į kurias tekdavo dėti daiktus, kuriuos tikrina rentgeno aparatu, buvo nešvarios ir neišvalytos, todėl buvo juntamas diskomfortas.

Pareiškėjas pažymi, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo uždengtas nuo likusio kameros ploto, todėl buvo nuolat jaučiamas diskomfortas. Pareiškėjas, remdamasis visomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas, garbė ir orumas, o dėl prastų higienos sąlygų kamerose pareiškėjui sutriko miegas, apetitas, buvo juntamas nuovargis, galvos, nugaros ir kiti fiziniai skausmai, kurie pareiškėjo teigimu yra ilgalaikiai ir juntami iki šiol. Pareiškėjas teigia, kad dėl visų aplinkybių visumos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus bei suprastėjo jo bendravimo įgūdžiai, todėl prašo priteisti iš Lietuvos valstybę atstovaujančio Lukiškių TI-K 9 000 Eur neturtinę žalą.

Atsakovę, Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, pateikto atsiliepimo argumentais su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K teigia, kad laisvės atėmimo vietose pareigūnai nuolatos atlieka asmenų elgesio kontrolę ir per įrengtas stebėjimo akutes nuolat stebi suimtuosius ir pažymi, kad suimtiesiems atvykstant ir išvykstant yra atliekama visuminė krata, t. y. suimtasis turi atiduoti visus daiktus, kad pareigūnas galėtų juos apžiūrėti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teigia, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Atsakovas pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad remontas kamerose atliekamas pagal turimus finansinius ir darbo resursus, kameros pagal galimybes yra aprūpintos reikiamais baldais ir pažymi, kad kalintys asmenys dažnai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir daužo kitą kamerose esantį inventorių.

Lukiškių TI-K atsiliepime pažymi, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks atskyrimas atitinka bendruosius higienos reikalavimus, tačiau Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo kameros ploto nenumato.

Atsiliepime taip pat pasisakyta dėl patalpų vėdinimo ir nurodyta, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Atsakovės atstovas pateiktu atsiliepimu prašo priteisti 5,28 Eur dokumentų parengimo išlaidų ir nurodo, kad vykdydamas teismo nutartį iš viso pateikė 88 lapus bylos medžiagos, todėl prašo iš pareiškėjo priteisti patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikoma: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos, kamerose buvo juntama drėgmė, apdaužytos sienos, buvo pelėsio, tvyrojo nemalonus kvapas, langai neatsidarinėjo tinkamai, dėžės į kurias dėdavo daiktus patikrinimui buvo purvinos ir nešvarios.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. balandžio 28 d.) pareiškėjas iš viso 417 parų buvo patalpintas pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.), tenkantį vienam asmeniui, reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiškėjo kalinimo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju, viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas bendrojoje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nors teisės aktai numato galimą sanitarinio mazgo atskyrimą 1,5 m. tvorele, tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti (2016 m. sausio 21 d. nutartis Nr. A-257-442/2016, 2016 m. gegužė 10 d. nutartis Nr. A-986-756/2016). Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kuriose kamerose sanitarinis mazgas yra įrengtas kaip atskira kabina su durimis (b. l. 27), tačiau pareiškėjas nurodytose kamerose nebuvo kalinamas. Lukiškių TI-K rašte taip pat nurodo, kad nuo 2017 m. sanitarinio mazgo patalpose yra įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, tačiau pareiškėjas 2016 m. balandžio 28 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, todėl minimi atstakovės atstovo duomenys nėra aktualūs ginčo laikotarpiui.

Pareiškėjo teigimu, kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų (kamerose tvyrojo drėgmė, sienos buvo apdaužytos, tvyrojo nemalonus kvapas, neatsidarė tinkamai langai, dėžės į kurias dėdavo daiktus buvo nešvarios). Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams pažymėtina, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis Nr. A-17-301/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, pareigą paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 2 d. nutartis Nr. A-492-176/2013).

Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 28–110) nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes (pateikti duomenys tvirtina apie kamerų būklę, kuriose pareiškėjas nebuvo kalinamas, arba pateikti duomenys apibūdina kamerų būklę tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas į Lukiškių TI-K dar nebuvo atvykęs arba buvo jau išvykęs), jog kameros, kuriose jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sąlygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iš esmės vertintini pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad tikrinant daiktus rentgenu, juos tenka dėti į dėžes, kurios yra purvinos ir nešvarios, tačiau atsakovės atstovas atsiliepime pasisakė apie pačią tikrinimo procedūra, o argumentų ar duomenų paneigiančių pareiškėjo teiginius nepateikė, todėl šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų (pvz. medicininių išrašų ar kitų duomenų patvirtinančių sveikatos pablogėjimą dėl kalinimo sąlygų), patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios neatitiko tam tikrų higienos, ploto reikalavimų, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (atsakovės atstovas šių aplinkybių nepaneigė).

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pareiškėjo nurodyta suma yra per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamų sąlygų pašalinimo ir į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir atsižvelgiant į tai, kad dalį laikotarpio pareiškėjas kamerose kalėjo vienas ir dalis kalinimo laikotarpio atitiko minimalų 3,6 kv. m. plotą, tenkantį vienam asmeniui bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 4 000 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko 3,6 kv. m. ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas tinkamai nuo bendro kameros ploto ir kameros neatitiko kitų higienos reikalavimų.

Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti 5,28 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų dėl dokumentinės medžiagos parengimo.

Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydama teismo nutartį, kurią sudaro iš viso – 88 A4 formato lapų. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 88 x 0,06, t. y. 5,28 Eur. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pagrindo atlyginti atsakovės atstovo patirtas išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo S. I. (S. I.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti S. I. (S. I.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Egidija Puzinskaitė