Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Dzūkijos vandenys“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą neatsirado asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi suformavo teismų praktiką konstatuodamas, kad nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus, kad įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-7-67/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2011). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Vienas iš daikto įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas esant šioms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-535/2008): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas prasidėjo sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus valstybės vandens tiekimo įmonė reorganizuota į UAB „Dzūkijos vandenys, tai patvirtina 1995 m. balandžio 14 d. aktas. Akte nurodyta, kad visas valstybei priklausančias akcijas reorganizavimo metu įsigyja bendrovė steigėjas - Alytaus miesto savivaldybė (1995 m. kovo 16 Specialios paskirties bendrovių akcijų perdavimo Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn Aktas – važtaraštis; 1995 m. gegužės 3 d. pažymėjimas). Minėti dokumentai patvirtina, kad visą Alytaus valstybinės vandens tiekimo įmonės valdomą turtą, taip pat ir minimą pareiškime, po reorganizavimo perėmė UAB ,,Dzūkijos vandenys“. Alytaus miesto savivaldybė, kaip įmonės steigėjas, įgijo akcijas, o akcionuotas turtas tapo UAB ,,Dzūkijos vandenys“ turtu (akcijos sumos sutampa) (Įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaita F-01 už 1995 finansinius metus). Visas jos akcionuotas turtas - pareiškime nurodyti tinklai (taip pat ir inžineriniai statiniai) yra apskaitytas įmonės balanse (UAB ,,Dzūkijos vandenys“ ilgalaikio turto registro išrašai, ilgalaikio nekilnojamojo turto 1995 m. balandžio 14 d. sąrašas) ir bylos duomenimis nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

UAB ,,Dzūkijos vandenys“ Įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaita už 1995 finansinius metus, 2000 m., 2007 m., 2017 m. UAB ,,Dzūkijos vandenys“ ilgalaikio turto registro išrašai, tinklų profilaktikos planai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad UAB ,,Dzūkijos vandenys“, perėmusi pareiškime minimą turtą, jį valdo iki šiol, naudoja geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti, t. y. naudojasi nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų.

UAB ,,Dzūkijos vandenys“, siekdama užtikrinti savo eksploatuojamo turto priežiūrą, 2014 m. rugsėjo 12 d. su UAB ,,Relas“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Relas” įsipareigojo sudaryti vandentiekio ir nuotekų tinklų nekilnojamojo turto kadastro/registro bylas. UAB ,,Relas“, vykdydama sutartį, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl naujų registro numerių pareiškime minėtiems nekilnojamiesiems daiktams suteikimo ir pradinių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų gavimo. VĮ Registrų centre Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos buvo patikrintos ir pateiktos išvados, nustatant tik vieną trūkumą - nepateiktas dokumentas, patvirtinantis statinių suformavimo teisėtumų, tačiau pareiškėjos pareiškime minimi nekilnojamieji daiktai buvo identifikuoti, ką patvirtina kadastro tvarkytojo pareiškėjos nekilnojamiems daiktams suteikti unikalūs numeriai (identifikavimo kodai) (Nekilnojamojo daikto kadastrų matavimo bylos, tinklų sąrašas).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsniu, paskelbus pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt apie bylos nagrinėjimą, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas UAB „Dzūkijos vandenys“ valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Nekilnojamieji daiktai – vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 str. 1 d.). Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai nėra įregistruoti kitų asmenų vardais. Darytina išvada, kad UAB „Dzūkijos vandenys“ nėra daikto savininkai, bet yra sąžiningai įgiję nekilnojamąjį daiktą – vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo juos nuo, t. y. daugiau kaip 10 metų, elgiasi kaip daikto savininkė ir yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į valdomą daiktą, todėl įgyjamosios senaties būdu įgyja nuosavybės teisę į vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus (CK 4.68 straipsnis, 4.69 straipsnis, 4.70 straipsnis, 4.71 straipsnis). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsnį įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal CK1964 ) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad UAB ,,Dzūkijos vandenys“, įmonės kodas 149566841, nuosavybės teise įgijo ir valdo bei eksploatuoja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinius statinius: (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.