- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- T-25/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pirm.), Dainius Raižys
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir G. D., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. dėl administracinių aktų ir sandorio pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, tenkindamas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prašymą kreiptis į teismą, ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas:
1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimą „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo" dalyje, kuria G. D. suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini);
2) pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone" 1 priedo 12 punktą, kuriuo buvo patvirtintas G. D. 2 ha asmeninio žemės suteikimas ir naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas;
3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-12302-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo G. D., Vilniaus rajone", kuriuo nuspręsta G. D. parduoti 2 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini);
4) pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir G. D. dėl 2 ha ploto žemės
sklypo pardavimo ir taikyti restituciją natūra – 2 ha žemės sklypą grąžinti valstybės nuosavybėn, o G. D. iš valstybės grąžinti už žemės sklypą sumokėtus 3017,85 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta neteisėtai priimtų administracinių aktų pagrindu. Ieškinyje rašoma pripažinti negaliojančiu Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimą „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo" tuo pagrindu, kad suteikiant 2 ha asmeninio ūkio žemę G. D., taryba pažeidė Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 dalies (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. birželio 8 d. iki 1995 m. birželio 27 d.) bei Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms dalims suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 ( toliau – Tvarka), 1.1.3, 1.1.4 ir 3 punkto (redakcija, galiojanti nuo 1994 m. kovo 3 d.) nuostatas. Ieškinyje nurodoma, jog pažeidimas pasireiškė tuo, kad G. D. negyveno kaimo vietovėje, nebuvo asmeniu, dirbančiu kaimo vietovėje, nedirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, 1991-1993 metais nenaudojo asmeninio ūkio ar kitos žemės, nebuvo pateikęs iki 1993 m. gruodžio 31 d. prašymo suteikti jam žemės sklypą asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės dalims, todėl jam negalėjo būti suteiktas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, jog G. D. nuo 1991 m. balandžio 1 d. dirbo Apželdinimo treste ( vėliau įmonės pavadinimas pakeistas į „Zunda", UAB „Vilniaus zunda") bei bendroje Lietuvos ir Airijos įmonėje „Inkomi-LM", tačiau prokurorui neaišku, ar šios įmonės buvo kaimo gyventojus aptarnaujančiomis įmonėmis. Be kita ko, nurodoma, kad įmonės, kuriose dirbo G. D., nepriskiriamos įmonėms, nurodytoms Tvarkos 3 punkte. Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimą prašoma pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, kad sprendimas suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui buvo priimtas 1995 m. kovo 16 d., o Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. birželio 8 d. iki 1995 m. birželio 27 d.) numatė, jog tokie sprendimai turėjo būti priimti ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone", kuriuo patvirtintas G. D. asmeninio ūkio žemės suteikimas ir naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas, prašoma pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad įsakymas priimtas nesilaikant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 1 d.) reikalavimų, nes G. D. nebuvo asmeniu, kuris atitiktų šiame įstatyme nurodytus reikalavimus asmenims, kuriems apskrities viršininkas galėjo patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą. Ieškinyje taip pat prašoma pripažinti 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kaip sudarytą neteisėtai priėmus administracinius aktus, t. y. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimą ir Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-10457-41.
Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo – ar byla teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui. Žemės suteikimo asmeniniam ūkiui procedūrų vykdymas ir atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės norminių aktų priėmimas laikytinas viešojo administravimo veikla (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis Nr. T-XX-10-10). Ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimą „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo" dalyje, kuria G. D. suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės ir Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos, asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone" 1 priedo 12 punktas bei Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 2.3-12302-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo G. D., Vilniaus rajone" kyla iš šių institucijų vykdomos viešojo administravimo veiklos, iš administracinių teisinių santykių, todėl, esant mišriam teisimam santykiui byloje, jos rūšinį teismingumą lemia vyraujantis teisinis santykis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ginčijami institucijų sprendimai, priimti viešojo administravimo srityje, gali lemti, kad byloje vyrauja administracinis teisinis santykis ir todėl byla teisminga administraciniam teismui. Ieškovo reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos teisinis santykis yra mišrus, tačiau vyrauja administracinis santykis, nes visų pirma turi būti išnagrinėti reikalavimai dėl administracinių aktų teisėtumo, kylantys iš administracinės teisės, ir tik po to gali turi būti sprendžiami reikalavimai dėl ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo ir restitucijos taikymo teisėtumo, o minėtų sandorio teisėtumas yra nulemtas administracinių aktų teisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 36 straipsnio 3 dalimi, atsiradus abejonėms, ar Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras tinkamai ginčui spręsti parinko bendrosios kompetencijos teismą, tikslinga bylos teismingumo nustatymo klausimą perduoti spręsti specialiai teisėjų kolegijai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Narinėjamoje byloje keliami administracinio ir civilinio pobūdžio reikalavimai.
Ieškovo reikalavimai pripažinti administracinius aktus – Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimą, Vilniaus apskrities viršininko įsakymus, kuriais nuspręsta parduoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą – yra administracinio teisinio pobūdžio. Kiti reikalavimai – dėl minėto sprendimo ir įsakymų pagrindu sudarytos valstybinės žemės sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo – civilinio teisinio pobūdžio.
Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (CPK 36 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nors valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia bei restitucijos taikymas yra civilinio pobūdžio reikalavimai, tačiau šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas turės įvertinti, ar egzistuoja prielaidos minėtą sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – t. y. tik panaikinus aukščiau nurodytus administracinius aktus, galės būti sprendžiamas klausimas dėl byloje pareikštų civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Taigi, ginčijami administraciniai aktai šiuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui, tad vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini būtent administraciniai teisiniai santykiai, o ta aplinkybė, kad byloje pareikšti civilinio pobūdžio reikalavimai, nepakeičia administracinio teisinio santykio dominavimo šioje byloje
Vilniaus apygardos teismo nurodytoje Specialiosios kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje byloje J. S. Ū. v. Kauno apskrities viršininko administracija buvo sprendžiamas ginčas dėl administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, panaikinimo. Nagrinėjamoje byloje toks ginčas nekyla, todėl minėta nutartimi nagrinėjamoje byloje remtis negalima.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir G. D., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. dėl administracinių aktų ir sandorio pripažinimo negaliojančiai perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys