Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Virginijui Sokolovui, kaltinamajam R. K., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiajai O. K.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, teistas du kartus: 1. 1994-02-14 Alytaus raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d.; 42 str.; 146 str. 3 d. l.at. 3 m., pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos priėmimą“ 3 str. neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3, tai yra 3 mėn. 13 d. galutinė bausmė 2 m. 5 mėn. 17 d., 2. 1994-07-25 Alytaus raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d.; 42 str.; 146 str. 3 d. l. at. 3 m., pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint LR Konstitucijos priėmimą“ 3 str. likusi bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė l. at. 2 m. 3 mėn., teistumas išnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2010 m. liepos 21 d., apie 2.30 val., G. Ž. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio tarpusavio konflikto su broliu Ž. K. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu Ž. K. į pilvo apatinę dalį, tuo padarydamas jam kiauryminį durtinį-pjautinį pilvaplėvės sužalojimą su klubo kraujagyslių pažeidimu, tai komplikavosi į ūmų nukraujavimą į išorę ir pilvaplėvės ertmę, ir dėl to nukentėjusysis Ž. K. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – brolį Ž. K..

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010-07-20 ryte brolis Ž. K. pasiėmė pašalpą, nuėjo į parduotuvę ir nupirko maisto, alaus, degtinės, sugrįžo į namus ir jis su seserimi O. K., broliu Ž. K. pas G. Ž. namuose visi išgėrinėjo. Jis pats greitai apsvaigo ir nuėjo miegoti, atsigulė prie televizoriaus ant grindų. Jau buvo tamsu, naktis, jis miegojo, kai jį pažadino brolis Ž. K. ir sudavė kumščiu į veidą, reikalavo duoti raktus, kad išleisti iš buto kaimyną Rimą. Į tai jis atsakė, kad neturi rakto, kad jis yra duryse. Jie su broliu susistumdė. Ant stalo gulėjo peilis, kurį jis paėmė ir dūrė broliui į koją norėdamas, kad šis nuo jo pasitrauktų. B. Ž. susiėmė už tos vietos, į kurią jis įdūrė ir atsisėdo ant lovos. Iš žaizdos bėgo kraujas, todėl jis užpylė broliui ant žaizdos kamparo spirito. Bandė savo telefonu paskambinti greitajai medicinos pagalbai, tačiau neprisiskambino, todėl nuėjo pas kaimynę Redą ir paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Kai grįžo pas brolį, jis jau buvo miręs. Kaimyną iš buto išleido dar prieš dūrimą. Kodėl dūrė broliui peiliu, paaiškinti negali. Pripažįsta, kad girtumas įtakojo tokį jo elgesį. Nužudyti brolio jis nenorėjo, labai gailisi dėl to kas įvyko.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis R. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur ir kokiu būdu smogė peiliu Ž. K., taip susiedamas savo parodymus su aplinkybėmis vietoje (T. 1 b. l. 145-146, 147-154).

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę, tyčia nužudžius savo brolį Ž. K., patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, specialistų išvados, rašytiniai, daiktiniai ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

Nukentėjusioji O. K. parodė, kad ji su broliais Ramūnu ir Ž. K. gėrė bute pas G. Ž. už Ž. K. gautą pašalpą. Gėrė tris dienas. Kartu gėrė ir kaimynas Rimantas. Vėlai vakare visi baigė gerti ir nuėjo miegoti. Brolis Ž. K. miegojo tik su kelnaitėmis, o Ramūnas tik su šortais. Kaimynas Rimantas paprašė rakto atsirakinti buto duris, kad galėtų išeiti namo. Ž. atsikėlęs užlipo ant sofos ir paėmė nuo lentynos raktą. Tada ji iš jo paėmė raktą. Tuo pat metu, nuo grindų pakilo miegojęs Ramūnas, kuriam turbūt pasirodė, kad Ž. nori paimti jo pinigus, padėtus ant lentynos. R. K. užsipuolė Ž. K. sakydamas, ko čia landžioji, gal ką pavogt nori? Ž. atsakė, kad paėmė tik raktą. Jie apsižodžiavo. Ji matė kaip Ramūnas kartą sudavė kumščiu į veidą Žydrūnui, po ko jis nukrito ant grindų, bet iš karto atsikėlė. Ji nuėjo ir atrakino buto duris. Kaimynas išėjo. Rakindama duris išgirdo Žydrūno aiktelėjimą. Sugrįžusi į kambarį pamatė, kad šalia televizoriaus stovi Ž. užsiėmęs rankomis už pilvo apačios dešinės pusės. Ramūnas stovėjo prieš jį, bet pas jį rankose jokio peilio nesimatė. Žydrūnui atsigulus pasipylė kraujas. Tada Ramūnas pasakė, ką aš padariau, prisidirbau. Sulenkusi staltiesę uždėjo ant žaizdos ir spausdama stabdė kraujavimą, o Ramūnas skambino greitajai pagalbai, tačiau neprisiskambino. Pamatęs, kad Ž. miršta, Ramūnas bandė jį gaivinti, darė dirbtinį kvėpavimą, po to nuėjo pas kaimynę Redą iškviesti pagalbos. Vėliau ji pati nuėjo pas kaimynę Redą ir ji paskambino policijai. Ji nematė paties dūrio peiliu, nematė iš kur Ramūnas pasiėmė peilį ir kur jis jį padėjo. Ramūnas jai pats pasakė, kad susinervinęs įdūrė Žydrūnui, tačiau nužudyti nenorėjo, norėjo įdurti į koją, o ne į pilvą.

Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji O. K. patikslino ir patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu(T. l. b. l. 86-87, 88, 89-97).

Liudytoja R. P. parodė, kad ji gyvena kaimynystėje su Žiogeliais, tačiau su jais nebendrauja. Pas juos bute jau kurį laiką gyveno K.: Ž., R. ir O. Įvykio naktį kažkas pabeldė į jos buto duris, kurias atidarė jos dukra. Ten buvo R. K., kuris paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Paskui atėjo ir O. K.. Ji prisiskambino telefonu 112 ir perdavė ragelį R. K., kuris viską pasakė, kas atsitiko. R. K. buvo išgėręs, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, bet jis orentavosi. Iš pradžių ji pagalvojo, kad mirė Žiogelienė, nes buvo silpnos sveikatos. Tačiau R. K. pasakė, kad negyvas jo brolis Ž.. O. K. jai pasakė, kad R. K. padūrė Ž. K..

Iš liudytojo G. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-07-20 nuo 18 val. pas jį namuose A. J. g. 12-508, Alytuje gėrė degtinę, alų jis su O. K., Ž. K. ir R. K.. Apie 20 val. atėjo kaimynas Rimantas. Begeriant G. Ž. prisigėrė ir užmigo. Pamena, R. K. miegojo prie pat sofos, ant kurios miegojo ir jis, grindų. Jam bemiegant, kiek valandų buvo, nežino, tačiau buvo naktis, jį prižadino bute triukšmas. Girdėjo šaukiantį R. K., kuris sakė gana gerti, eikit namo ir tarp R. K. ir Ž. K. įvyko ginčas. Kiek jis pamena, tai O. K. lipo ant sofos paimti nuo lentynos rakto buto durims atrakinti ir išleisti kaimyną. Girdėjo kaip O. K. pradėjo šaukti R. K. ,,ko tu mosuojiesi su peiliu“. Netrukus išgirdo Oksaną rėkiant, kad R. K. peiliu padūrė Ž. K.. Tačiau šio įvykio jis pats nematė, nes gulėjo užsimerkęs (T. 1 b. l. 98-99).

Specialisto išvada Nr. M 284/10 (06) patvirtina, kad Ž. K. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio – pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su klubo kraujagyslių pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui į išorę ir pilvaplėvės ertmę. Į tai nurodo autopsijos duomenys. Ž. K. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje momento -2010-07-21 4.45 val. Tam neprieštarauja lavono apžiūros įvykio vietoje metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Ž. K. lavone rasta kiauryminis durtinis – pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su klubo kraujagyslių pažeidimu padaryta netrukus iki mirties, veikiant pilvo apatinės dalies dešinę pusę aštriu, duriančio – pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Šis sužalojimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Šis sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Ž. K. lavone taip pat rasta kraujosruvos odoje krūtinės dešinėje pusėje, krūtinės kairėje pusėje ir kairiame žaste padaryta veikiant kietais, bukais žalojančiais daiktais prieš 7-14 parų iki mirties. Gyviems asmenims tokie sužalojimai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Ž. K. lavono kraujyje rasta 3,11 proc. etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka sunkų apsinuodijimą etilo alkoholiu. Ž. K. lavono šlapime opijatų, difenhidramino, amfetaminų, benzodiazepinų ir barbitūratų nerasta. Ž. K. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Kiauryminio durtinio – pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo padarymo galimybė, nukentėjusiajam susižalojant pačiam, mažai tikėtina. Ž. K. lavone sužalojimų, nurodančių į kovą ar savigyną, nėra. Po sužalojimų padarymo nukentėjusysis neilgą laiko tarpą, iki įvyko nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę ir išorę, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Nuo kiauryminio durtinio – pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo momento iki mirties momento galėjo praeiti kelių-keliolikos minučių laiko tarpas. Kiauryminis durtinis – pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir galėjo būti padarytas tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Nustatyti trauminio poveikio, kurio pasekoje padarytas kiauryminis durtinis – pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas, jėgos dydį nėra galimybės. Kiauryminis durtinis – pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas padarytas vienu žalojančiu įrankiu ar daiktu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto ar įrankio savybes, nėra. Nukentėjusiojo trumpikių priekinės dalies dešinėje pusėje esantis plyšinis audinio pažeidimas pagal formą, išsidėstymą ir kryptį atitinka nukentėjusiojo pilvo apatinės dalies dešinėje pusėje esantį durtinį – pjautinį sužalojimą. Medicininių duomenų, nurodančių į lavono pozos pakeitimą po mirties nėra (T. 1 b. l. 29-36).

Specialisto išvada Nr. G 596/10 (06) patvirtina, kad R. K. kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje padaryta veikiant kietu buku žalojančiu daiktu paros laikotarpyje iki apžiūros, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje ir dešinėje plaštakoje padaryta veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais prieš 1-2 paras iki apžiūros; kraujosruvos odoje dešiniame žaste ir pilvo dešinėje pusėje padaryta veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais prieš 6-9 paras iki apžiūros. Kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje galėjo būti padaryta bylos aplinkybėse nurodytu laiku, smūgiuojant ranka. Odos nubrozdinimų kairiame dilbyje ir dešinėje plaštakoje bei kraujosruvų odoje dešiniame žaste ir pilvo dešinėje pusėje padarymo laikas neatitinka bylos aplinkybėse nurodytam įvykio laikui. Kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje padaryta mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Odos nubrozdinimui kairiame dilbyje ir dešinėje plaštakoje padaryta mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Kraujosruvos odoje dešiniame žaste ir pilvo dešinėje pusėje padaryta mažiausiai dviejų dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1 b. l. 43-45).

Specialisto išvada Nr. S331/10 (01) patvirtina, kad atlikus ant peilio geležtės rasto kraujo tyrimą, gautas Ž. K. DNR profilis su 99, 99999999 proc. tikimybe. Ant peilio rankenos gauta mišri daugiau nei dviejų asmenų DNR, kuri identifikavimui netinka (T. 1 b. l. 56-57).

Specialisto išvadoje Nr. MK 114/10 (01) nurodyta, kad „tikėtina, jog Ž. K. pilvo žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu, tačiau kategoriškos išvados specialistas duoti negali, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali (T. 1 b. l. 59-62).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad įtariamasis R. K. iš pateiktų atpažinti peilių atpažįsta ir parodo būtent tą peilį, kuriuo įdūrė savo broliui Ž. K. (T. 1 b. l. 142-143).

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą savo brolio Ž. K. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. K., kad būtent jo nusikalstami veiksmai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Specialisto išvadoje konstatuota, kad Ž. K. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio – pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su klubo kraujagyslių pažeidimu, įvykus ūmiam nukraujavimui į išorę ir pilvaplėvės ertmę. Kaltinamojo veiksmas buvo ne tik neteisėtas, bet ir pavojingas nukentėjusio sveikatai.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas (T. 1 b.l. 169), tačiau Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-32/2010 išvadoje konstatuota, kad įtariamasis R. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Įtariamasis R. K. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duot parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, gali dalyvauti teismo posėdyje ir atlikti laisvės atėmimo bausmę. Įtariamajam R. K. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (T. 1 b. l. 74-76).

Taigi, kaltinamasis R. K., dūręs pavojingu įrankiu – virtuviniu peiliu savo broliui Ž. K. į gyvybiškai pavojingą vietą – pilvą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir nors nenorėjo numatytų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Lietuvos Respublikos BK 129 str. nusikaltimo sudėtis yra materialioji, kuri apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, ir nusikaltimo baigtumo momentas šiuo atveju siejamas su pasekmių atsiradimu, todėl daroma išvada, kad nukentėjusįjį Ž. K. kaltinamasis nužudė netiesioginės tyčios forma ir jis turi atsakyti pagal jo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. K. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. kaip savo šeimos nario nužudymas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad tokia nusikaltimo kvalifikacija pilnai pasitvirtino. Byloje esanti medžiaga, su kaltinamojo R. K. bei nukentėjusiojo Ž. K. asmens duomenimis (T.1 b.l. 38, 170), kad juos sieja kraujo ryšys, kad jie yra tikri broliai, nes jų abiejų tėvas ir motina yra tie patys.

Atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą ir posėdyje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. K. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., kvalifikaciją.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nepataisomas jo pasekmes (Ž. K. mirtį), į kaltinamojo asmenybę (niekur nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, piknaudžiaujantis alkoholiu), amžių, į tai, kad nusikalto jau nebe pirmą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, lygi straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam bausmės vidurkiui.

Daiktų,turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio tvarka:

Staltiesė, sportinis švarkelis, šortai, 5 peiliai, trys vokai su nuoplovomis, vokas su kraujo pavyzdžiu, saugomi Alytaus apskrities VPK– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu keturiolikai (14) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010-07-21 iki 2011-03-31.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktinius įrodymus: staltiesę, sportinį švarkelį, šortus, 5 peilius, tris vokus su nuoplovomis ir voką su kraujo pavyzdžiu, saugomus Alytaus apskrities VPK– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.