- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1129-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16961-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Suinteresuotas asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1676-944/2017, kuria, panaikinus antstolio patvarkymą, prašymas dėl pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės perduotas antstoliui spręsti iš naujo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Costum“ antstoliui R. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę ir skirti pakartotinę, pareiškėjai priklausančio, turto ekspertizę (b.l. 3-8). Nurodė, kad antstolis 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu paskyrė įkeisto turto vertinimo ekspertizę, kurią atliko UAB „Jungtinis verslas“. Nustatyta, jog pareiškėjai priklausančio turto vertė yra 247 000,00 Eur. Pareiškėja kreipėsi į antstolį dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Antstolis 2016 m. spalio 28 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę pareiškėjos turto ir turtinių teisių rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau 2016 m. lapkričio 11 d. panaikino patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir iš depozitinės sąskaitos grąžino 847,00 Eur. Antstolis neturėjo teisės atsisakyti skirti pakartotinės ekspertizės, kadangi pareiškėja pateikė motyvuotus prieštaravimus ir nustatytu terminu sumokėjo už pakartotinę ekspertizę antstolio nurodytą 847,00 Eur sumą. Pirminę ekspertizę atliko UAB „Jungtinis verslas“, kuri nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą teismo ekspertų sąrašą.Antstolis R. B. 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0085/14/00221 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 22–24).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino antstolio R. B. 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. S-3825 ir prašymą dėl pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės perdavė antstoliui spręsti iš naujo (b.l. 48-51). Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo pagrindu buvo atlikta turto ekspertizė, kurios metu UAB „Costum” priklausantis turtas įvertintas 247 000,00 Eur suma. Pareiškėja sumokėjo pakartotinei ekspertizei reikalingą sumą ir pareiškė motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Antstolis 2016 m. spalio 28 d. patvarkymu pripažino, jog pareiškėja pateikė motyvuotus prieštaravimus ir paskyrė pakartotinę turto ekspertizę. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią jis privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kaip savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese naudojasi bylos šalys. Įstatyme nustatytas įpareigojimas dėl turto vertės nustatymo rinkos kainomis, sudaro prielaidas teigti, kad tiek turto kainos nustatymas didesne, nei rinkos kaina, pažeidžia šalių interesus į greitą operatyvų vykdymo procesą, mažesnes vykdymo išlaidas ir kt., tiek turto kainos nustatymas mažesne, nei rinkos kaina, tokiu atveju būtų pažeistos skolininko teisės didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriumi, tiek išieškotojo teisės, greičiau atgauti pinigines lėšas. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesus. Taigi, tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga. Šiuo atveju, antstoliui kilo pagrįstos abejonės dėl turto vertės nustatymo: 2016 m. spalio 28 d. patvarkyme Nr. S-3722 jis nurodė, kad tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, jeigu bus apmokėtos ekspertizės išlaidos. Vėliau antstolio pozicija pasikeitė, nors jo nurodyta suma buvo įmokėta į jo depozitinę sąskaitą. Objektyvaus pobūdžio duomenų, dėl ko ši pozicija pasikeitė byloje nėra pateikta. Išieškotojos pateikta nuomonė dėl 2016 m. spalio 28 d. patvarkymo nesudaro pagrindo vertinti, kad skolininko prieštaravimai tapo nemotyvuoti ar deklaratyvūs. UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto vertinimas atliktas vadovaujantis turto vertinimą bei vertintojų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, tačiau ekspertizės akte lyginami objektai, jų vertinimas, verčia abejoti atliktos ekspertizės teisingumu ir objektyvumu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pateikė motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus dėl ekspertizės išvadų dėl nekilnojamojo turto vertės. Iš ekspertizės akto matyti, kad nekilnojamojo turto ekspertizės aktą parengusi UAB „Jungtinis verslas“ atstovavusi vertintoja G. B. turi turto vertintojos kvalifikacijos pažymėjimą, vykdomojoje byloje esantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašas patvirtina, jog G. B. yra įtraukta į nekilnojamojo turto vertintojų sąrašą. Todėl pareiškėjos teiginys, jog ekspertizę atliko ne teismo ekspertas, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateikė pagrįstus ir motyvuotus prieštaravus dėl turto vertės, teismas konstatavo, jog antstolis, atsisakydamas nekilnojamajam turtui skirti pakartotinę ekspertizę, pažeidė pareiškėjos interesus, todėl skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu. Kadangi skundžiamu patvarkymu antstolis grąžino lėšas pervestas už pakartotinės ekspertizės skyrimą, todėl skolininkės prašymas perduotinas spręsti antstoliui iš naujo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir pareiškėjos UAB „Costum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 61-64). Atskirajame skunde nurodė, kad teismas neteisingai įvertino antstolio patvarkymų esmę ir nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Tai, jog skolininkas apskritai nurodė savo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę argumentus nereiškia, jog prašymas yra motyvuotas. Skolininko pateikti prieštaravimai buvo pagrįsti tik jo paties samprotavimais apie tai, jog turtas įkainotas net 2,5 karto didesne nei reali rinkos kaina. UAB „Costum“ nepateikė konkrečių statistinių duomenų apie turto kainų skirtumus. Nepateiktos jokios turto vertintojų nuomonės ar išvados, kurios galėtų sudaryti pagrindą abejoti ekspertizės išvadomis. Visiškai nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl vertinamo pastato remontui būtinų išlaidų, nes nepateikti jokie dokumentai, leidžiantys daryti išvadą apie nurodytų darbų atlikimo būtinumą, statybos specialistų paskaičiavimai apie būtinų darbų vertę, darbų sąmatos, išvados dėl pastato būklės įtakos turto rinkos vertei. Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų, kuriais galėtų vadovautis ekspertas, darydamas pakartotinį vertinimą. Turto kainos nustatymas didesne, nei rinkos verte, pažeidžia šalių interesą į greitą operatyvų vykdymo procesą, mažesnes vykdymo išlaidas. Tačiau teismas visiškai neanalizavo ir nevertino, kaip didesnė, nei galimai reali rinkos kaina ar jos sumažinimas gali turėti įtakos šiam vykdymo procesui. Nenustačius šių aplinkybių, skolininkės prieštaravimų dėl turto vertės nėra pagrindo pripažinti motyvuotais. Šiuo atveju būtina atsižvelgti, jog antstoliui pateiktas vykdymui dokumentas dėl daugiau nei 600 000,00 Eur skolos išieškojimo, kai UAB „Jungtims verslas“ turtas įvertintas tik 247 000,00 Eur. Sumažinus turto vertę, išieškotojo galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą dar labiau sumažėja. Pagal CPK 718 straipsnį, 722 straipsnio 1 dalį turtas varžytynėse būtų parduodamas atitinkamai už 60-80 proc. nustatytos jo rinkos vertės, todėl pareiškėjos prašymas dar labiau sumažinti jo vertę niekaip neatitinka nei skolininkės, nei kreditoriaus interesų, prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams. Galimai pareiškėja, sumažindama kainą siekia turtą perleisti susijusiems asmenims CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Priimdamas 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą antstolis suklydo vertindamas UAB „Costum“ pateiktų prieštaravimų esmę ir siekė pašalinti abejones dėl galimai per mažos turto rinkos vertes, nes tokiu atveju kiltų grėsmė, jog būtų pažeisti tiek išieškotojo, tiek ir skolininko interesai, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Teismas akivaizdžiai nukrypo nuo šios suformuotos teismų praktikos, nes priimta nutartimi pažeidžiami kreditoriaus interesai gauti didžiausią savo reikalavimo patenkinimą ir ginamas skolininko interesas, nesusijęs su siekiu užtikrinti, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą.Atsiliepime į suinteresuoto asmens Danske Bank A/S, veikiančios per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir pareiškėjos UAB „Costum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 69). Atsiliepime nurodė, kad antstolis sutinka su atskirajame skunde nurodytais motyvais. Šiuo atveju antstoliui abejoti kvalifikuoto specialisto – teismo eksperto nustatyta verte nėra priežasties, o skirti pakartotinę ekspertizę tik tam, kad ateityje nekiltų ginčų dėl objekto rinkos vertės, nėra jokio teisinio pagrindo. UAB „Costum“ savo prašyme skirti pakartotinę ekspertizę nenurodė, kaip šis prašymas atitinka, jos, kaip skolininko, interesus.Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Costum“ prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 70-72). Atsiliepime nurodė, kad tiek pats antstolis 2016 m. spalio 28 d. patvarkyme, tiek ir teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad pareiškėjo pateikti pasiūlymai yra motyvuoti. Be to, CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostata, jog prieštaravimai dėl turto vertės turi būti motyvuoti, negali būti aiškinama kaip įpareigojanti prieštaravimus teikiantį vykdymo proceso šalį teikti ekspertų ar specialistų išvadas ar statistinius duomenis. UAB „Costum“ pateikė pagrįstus prieštaravimus, nurodydama esminius aspektus, keliančius abejones dėl nustatytos turto vertės, ir sumokėjo į antstolio depozitą nustatytą sumą. Apeliantė nepagrįstai teigia, nurodo, kad UAB „Costum” yra nesąžininga. Vykdymo procese turi būti užtikrinti tiek išieškotojo, tiek skolininko, tiek ir įkeisto daikto savininko, kuris nėra skolininkas, interesai. UAB „Costum“, kuri už kito subjekto (BUAB „Šeba“) prievoles turi atsakyti savo turtu, siekis yra vykdomajame procese nustatyti tokią turto kainą, kuri nekeltų jokių abejonių. Danske Bank A/S siekis išvengti pakartotinės ekspertizės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Danske Bank A/S neturi tikslo pašalinti visas abejones dėl turto vertės. Toks atkaklus banko priešinimasis pakartotinei ekspertizei gali būti laikomas tik kaip noras išieškotojo interesus iškelti aukščiau už įkaito davėjo interesą, nors teismų praktika reikalauja ieškoti interesų pusiausvyros. Antstolis apie savo suklydimą niekada ir jokiame dokumente nėra užsiminęs. UAB „Costum“ neturi jokių galimybių siekti sumažinti nustatytą turto kainą, kadangi turto kainą nustato nepriklausomi turto vertinimo specialistai ar ekspertai. UAB „Costum“ siekia, kad jai priklausančio turto, kuris bus parduotas varžytynėse ne rinkos sąlygomis, kaina būtų nustatyta kuo tiksliau ir nekeltų jokių abejonių. UAB „Costum“ įvykdė abi sąlygas pakartotinei ekspertizei skirti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl antstolio atsisakymo skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę teisėtumo ir pagrįstumo.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino antstolio patvarkymą ir prašymą dėl pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės perdavė antstoliui spręsti iš naujo. Apeliantė teigia, kad teismas antstolio patvarkymą, netenkinti prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, panaikino nepagrįstai. Apeliantės nuomone, tai, jog skolininkas prašyme skirti pakartotinę ekspertizę nurodė argumentus nereiškia, jog prašymas yra motyvuotas. Skolininko pateikti prieštaravimai buvo pagrįsti tik jo paties samprotavimais apie tai, jog turtas įkainotas net 2,5 karto didesne, nei reali rinkos kaina. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas mano, jog yra pagrindas sutikti su atskirojo skundo argumentais.Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Teisę areštuoti bei įkainoti skolininko turtą antstoliui suteikia teisės normos, įtvirtintos CPK XLVIII skyriuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Taigi, įkainojant areštuojamą turtą, antstoliui keliami reikalavimai jį įkainoti maksimaliai ir objektyviai. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 str. 1 d.). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę, nei nustatyta ekspertizės akte.Nagrinėjamoje byloje iš vykdomosios bylos Nr. 0085/14/00221 medžiagos nustatyta, kad antstolis 2014 m. vasario 3 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-9420, išduotą 2013 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro, dėl skolos ir notarinių išlaidų išieškojimo iš skolininkės BUAB „Šeba“, išieškotojos naudai (vykdomosios bylos, b.l. 23). 2014 m. kovo 25 d. antstolis surašė turto arešto aktą turtui, kurį sudaro turtinė teisė į 0,3523 ha ploto komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gamybinis pastatas 1G2pb, bendras plotas – 1044,74 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos, b.l. 31-32). Minėtą turtą antstolis įvertino 1 320 000,00 Lt.Pareiškėja 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į antstolį dėl turto vertinimo atlikimo (vykdomosios bylos, b.l. 101). 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti (vykdomosios bylos, b.l. 109-110). Antstolis 2016 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Jungtinis verslas“ surašė prašymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti (vykdomosios bylos, b.l. 116). CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pažymėtina, kad teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nušalinimų ekspertui nereikšta.UAB „Jungtinis verslas“ 2016 m. rugsėjo 21 d. parengė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, turtą vertino G. B. (vykdomosios bylos, b.l. 117–159). Aukščiau išvardinto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2016 m. rugpjūčio 23 d., paskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 247 000,00 Eur (vykdomosios bylos, b.l. 137). Ekspertizės akte nurodyta, kad vertintojas atsižvelgė aplinkybes ir veiksnius, nulemiančius objekto vertę, t. y. dislokaciją, pastato konstrukciją, plotą, fizines savybes, būklę ir kt.Kadangi šiuo atveju turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Tuo pagrindu 2016 m. rugsėjo 23 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo – 247 000,00 Eur (vykdomosios bylos, b.l. 163-164). UAB „Costum“ 2016 m. spalio 18 d. antstoliui pateikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo (vykdomosios bylos, b.l. 168). Pakartotinės ekspertizės paskyrimo būtinumą pareiškėja grindė aplinkybėmis, kad, jos nuomone, nebuvo atsižvelgta į šalia esančių (duomenys neskelbtini) mikrorajone objektų lyginamąją vertę, o palyginimui paimti objektai yra prie strategiškai svarbių ir patrauklių miesto gatvių, kuriose vykdomos statybos, plėtojama komercija, todėl tokie objektai yra brangesni. Be to, nurodė, kad pagal pajamų metodą nebuvo vertinta patalpų būklė. Atliktoje ekspertizėje nustatyta kaina yra daugiau kaip 2,5 karto didesnė nei reali rinkos kaina. 2016 m. spalio 28 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų ir siūlymo skolininkei susimokėti už pakartotinę ekspertizę (vykdomosios bylos, b.l. 171-172). Skolininkė už pakartotinės ekspertizės skyrimą sumokėjo 847,00 Eur (vykdomosios bylos, b.l. 174, 194).2016 m. lapkričio 11 d. išieškotoja antstoliui pateikė prieštaravimus dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (vykdomosios bylos, b.l. 175). Antstolis 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. S-3825 panaikino 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir netenkino UAB „Costum“ prašymų dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo (vykdomosios bylos, b.l. 176–178).Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių turto vertintojų nustatytos turto vertės nepagrįstumą. Ekspertizės akte turi būti duodami pagrįsti atsakymai į iškeltus klausimus, smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados (CPK 216 str. 1 d., 682 str. 6 d.). UAB „Jungtinis verslas“ 2016 m. rugsėjo 21 d. atliktos ekspertizės akte ekspertė yra pateikusi savo išvadas dėl skolininkei priklausančio turto rinkos vertės.Pareiškėjai nepateikė įrodymų apie kitokią ginčo turto rinkos vertę, nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte, todėl antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi, ką antstolis ir padarė skundžiamu patvarkymu pasinaikinęs savo 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai dėl netinkamo turto įvertinimo nesudaro pagrindo abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu ar eksperto kompetencija. Be to, UAB „Costum“ prašyme skirti pakartotinę ekspertizę nenurodė, kaip šis prašymas atitinka, jos, kaip skolininkės, interesus, jai teigiant, kad reali turto kaina yra mažesnė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nepagrįstai sumažinus turto vertę, išieškotojo galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą dar labiau sumažėtų.Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis taisyklių, reglamentuojančių areštuoto skolininko turto įkainojimą, nepažeidė, todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „Costum“ skundo panaikinti antstolio patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę ir skirti pakartotinę pareiškėjai priklausančio turto ekspertizę netenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybė dėl bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 7,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus, kad suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintas, iš pareiškėjos UAB „Costum“ priteistina 7,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybei (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Costum“ skundo dėl antstolio 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymo Nr. S-3825 dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę panaikinti ir pakartotinės turto ekspertizės skyrimo.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Costum“, juridinio asmens kodas 134632958, valstybei 7,24 Eur (septynis eurus dvidešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotoja: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.