- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 1-342-830/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00055-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kaltinamasis
- T. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Vytauto Sabaliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 235 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. turėdamas tikslą apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės – muito mokesčio – 5316 Lt (1855 Lt – importo muitas, 2160 Lt – importo PVM, 96 L t– PVM delspinigiai, 1205 Lt – bauda) sumokėjimo už 2013 m. birželio 5 d. Norvegijos Karalystėje įgytą ir 2013 m. rugpjūčio mėnesį, iki teisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, į Lietuvos Respubliką įvežtą transporto priemonę – Mercedes Benz 313 CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-02-07 melagingu pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK dėl jo asmens duomenų pasisavinimo bei dokumentų apie transporto priemonės automobilio – Mercedes Benz 313 CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimą Norvegijoje ir jo pardavimą UAB ,,Danvest“ Lietuvos Respublikoje ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. vasario 12 d., nuo 9 val. 55 min. iki 11 val. 10 min., liudytojo apklausos metu ir 2014 m. kovo 17 d., nuo 12 val. 20 min. iki 12 val. 45 min., liudytojo papildomos apklausos metu, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose adresu Tulpių g. 60, Panevėžys, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00055-14, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad jis niekada nepirko ir į Lietuvos Respubliką neįvežė transporto priemonės – Mercedes Benz 313 CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), niekam jos nepardavė ir, kad 2013-08-21 dokumente – VERKOOPNOTA atspausdintame norvegų kalba yra ne jo ranka parašytas parašas bei 2013-08-27 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje eilutėje ,,Transporto priemonę pardavė T. V.“ esantis parašas yra parašytas ne jo ranka, ir tokiu būdu apgaule pasikėsino sukčiauti, t. y. išvengti muitinės mokesčio.
Šios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 235 str. 1 d.
Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos nebeprisimena, jis gavo raštą iš Kauno teritorinės muitinės. Raštą buvo pasirašiusi muitinės specialistė R. T.. Gautame rašte buvo nurodyta, kad jis turi susimokėti muito mokestį su PVM, delspinigiais bei bauda už automobilį ,,Mercedes Benz 313“, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis pervežė per sieną iš Norvegijos į Lietuvą ir Lietuvoje pardavė UAB ,,Danvest“. Bendra nurodyta sumokėti muito suma buvo – 5316 Lt. Jis žinodamas, kad 2013 m. birželio 5 d., būdamas Norvegijoje, Oslo mieste, įsigijo minėtą automobilį, 2013 m. maždaug rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jį per Švediją, Latviją įvežė į Lietuvos Respubliką ir 2013 m. maždaug rugsėjo mėnesį, Lietuvoje pardavė, nusprendė kažkaip išsisukti nuo privalomo muito mokesčio sumokėjimo. Iš pradžių galvojo, kad užteks tik susisiekti su muitinės pareigūnais ir pranešti jiems, kad jis tokio automobilio nepirko, į Lietuvą neįvežė, Lietuvoje jo nepardavė UAB ,,Danvest“. Tačiau T. V. buvo paaiškinta, kad jis turi pateikti tai įrodančius dokumentus ir kreiptis į policiją. T. V. pagalvojo, kad kreipsis į policiją, paaiškins, kad visiškai nieko nežino apie automobilio ,,Mercedes Benz 313“, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo ir pardavimo aplinkybes ir viskas taip paprastai išsispręs, ir jam nereikės mokėti muito mokesčio. Todėl 2014 m. vasario 7 d. T. V. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad niekada jokio automobilio Mercedes Benz 313 CDI, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Norvegijoje nepirko, į Lietuvos Respubliką jo neįvežė, neturėjo, niekam ir niekada tokio automobilio nepardavė, todėl nesupranta kodėl turi sumokėti muito mokestį. 2014 m. vasario 7 d. pareiškime nurodydamas tokias aplinkybes T. V. melavo. Apie tai, kad jis niekada neturėjo, nepirko, iš Norvegijos į Lietuvą neįvežė ir Lietuvoje nepardavė automobilio Mercedes Benz 313 CDI, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), jis davė melagingus parodymus ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00055-14. Melagingus parodymus davė du kartus, o būtent 2014 m. vasario 12 d. liudytojo apklausos metu ir 2014 m. kovo mėn. 17 d. liudytojo papildomos apklausos metu. Apklausos vyko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, 210 kabinete. Tiek liudytojo apklausos metu, tiek ir liudytojo papildomos apklausos metu jam išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Kad suprato išaiškinimą apie gręsiančią atsakomybę už melagingų parodymų davimą liudytojo apklausų metu, be to, pats perskaitė apie liudytojo pareigas ir atsakomybę, išdėstytas liudytojo apklausos protokole, abiejų apklausų metu patvirtino savo parašu. Suprasdamas, kad duoda melagingus parodymus liudytojo apklausos metu ir liudytojo papildomos apklausos metu tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00055-14 galvojo, kad tiesa neišaiškės. Iš tikrųjų automobilį Mercedes Benz 313 CDI, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), T. V. pirko 2013 m. birželio 5 d., Norvegijoje, po kurio laiko jį per Švediją, Latviją pargabeno į Lietuvą ir 2013 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, Lietuvoje jį pardavė. Kai automobilį jau buvau parsigabenęs į Lietuvą, 2013 m. rugpjūčio 10 d. dėl minėto automobilio rašė prašymą VĮ Regitra direktoriui, prašydamas išsiaiškinti išsiunčiant paklausimą Norvegijos pareigūnams, ar galima šį automobilį registruoti Lietuvoje. Iš Norvegijos buvo gautas teigiamas atsakymas ir tada automobilį Mercedes Benz 313 CDI, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. pardavė. Apie automobilio pardavimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nepaaiškino. Pilnai prisipažįstu kaltu dėl to, kad 2014 m. vasario 7 d. į policiją kreipiausi su melagingu pranešimu, be to, kad 2014 m. vasario 12 d., liudytojo apklausos metu ir 2014 m. kovo 17 d., liudytojo papildomos apklausos metu, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose adresu Tulpių g. 60, Panevėžys, 210 kabinete, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00055-14, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad niekada nepirko ir į Lietuvos Respubliką neįvežė transporto priemonės – Mercedes Benz 313 CDI, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bei niekam jos nepardavė. Tokius parodymus T. V. davė turėdamas asmeninių, savanaudiškų tikslų, o būtent norėdamas išvengti muito mokesčio sumokėjimo. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, nusikalto pirmą kartą, ateityje tai nepasikartos (169-170 b.l.); 2014 m. kovo 17 d. T. V. parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriuo prisipažino, kad 2014-02-07 Panevėžio apskrities VPK pareigūnams pareiškimu pranešė melagingą informaciją apie automobilio ,,Mercedes Benz Sprinter 313“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo aplinkybes. Taip pat, žinodamas apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, apklausimas liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00055-14, davė melagingus parodymus, kad niekada nepirko, į Lietuvos Respubliką iš Norvegijos neįvežė automobilio ,,Mercedes Benz Sprinter 313“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nepardavė Lietuvoje. Iš tikrųjų 2013 m. birželio mėnesį, T. V. būdamas Norvegijoje pirko du automobilius, o būtent: ,,Mercedes Benz Sprinter 313“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Transit (šį automobilį jis pirko dalimis). Automobilių pardavėjo jokių duomenų neprisimena. Perkant šiuos automobilius buvo užpildyti visi reikalingi norvegiški dokumentai. Iš pradžių maždaug apie tris savaites nupirktas automobilis ,,Mercedes Benz Sprinter 313“, stovėjo Norvegijoje. T. V. tuo tarpu buvo grįžęs į Lietuvą ieškoti detalių automobiliui, nes jis buvo sugedęs. Nupirkęs detales vėl išvyko į Norvegiją, kur suremontavo ir jis į Lietuvą grįžo sava eiga. Automobilis į Lietuvą įvažiavo vykstant iš Norvegijos per Švediją, Latviją. Grįžus į Lietuvą, praėjus gal mėnesiui laiko, T. V. nuvyko į Regitrą ir parašė prašymą, kad į Norvegiją būtų išsiųsta užklausa dėl leidimo automobilį ,,Mercedes Benz Sprinter 313“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos Lietuvoje. Tai yra tas prašymas, kuris jam buvo parodytas 2014-03-17 liudytojo papildomos apklausos metu. Gavus teigiamą atsakymą, kad automobilį galima registruoti Lietuvoje, automobilį pardavė sutartine kaina. Parduodant automobilį pildė kažkokius tai dokumentus, tačiau kokius nebeprisimena. Kreipdamasis į policiją galvojo, kad niekas nieko konkretaus neišsiaiškins ir jam nereikės mokėti muito mokesčio už automobilį ,,Mercedes Benz Sprinter 313“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (163-165 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
1. 2014 m. kovo 7 d. poėmio metu iš VĮ ,,Regitra“ Panevėžio filialo paimta: T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 2013-08-10 užpildytas prašymas VĮ ,,Regitra“ direktoriui dėl automobilio MB Sprinter 313, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) leidimo registruoti Lietuvoje (originalas) ir dokumento – ,,Statens vegvesen“ (norvegų kalba) AR 84053 užpildyto 2013-06-05 H. S. ir T. V. vardu (kopija) (92 b.l.).
2. 2014 m. kovo 18 d. šie dokumentai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (95 b.l.).
3. Iš dokumento –,,Statens vegvesen“ AR 84053 užpildyto 2013-06-05 H. S. ir T. V. vardu (kopija) vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad ankstesnis automobilio Mercedes Benz 313, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra – H. S., o naujasis automobilio, savininkas yra T. V. (83-84 b.l.).
4. 1. 2014 m. vasario 12 d. T. V. apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00055-14 parodė, kad 2013 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, gavo raštą iš Kauno teritorinės muitinės specialistės R. T.. Rašte buvo nurodyta, kad jis turi susimokėti muito mokestį už automobilį ,,Mercedes Benz 313“, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš rašte nurodytos informacijos, T. V. sužinojo, kad minėtą automobilį jis įvežė per sieną iš Norvegijos į Lietuvą ir jį pardavė Lietuvoje UAB ,,Danvest“, kurios būstinės adresas yra Kaune, Islandijos pr. 97-57. Tokio automobilio T. V. niekada nėra pirkęs, niekada nėra turėjęs ir niekada niekam nėra pardavęs, o minėtą informaciją pirmą kartą sužinojo iš jam atsiųsto laiško. Norvegijoje jis yra buvęs ne vieną kartą, tai buvo 2006 – 2007 metais, 2011–2012 metais ir 2013 metų vasarą, tikslesnių datų neprisimena. Per 2013 metus Norvegijoje lankėsi maždaug 4 keturis kartus. Visada į Norvegiją vykdavo darbo reikalais, o būtent gavęs trumpalaikių darbo pasiūlymų, kurie buvo susiję su namų išorės dažymu. 2013 metais, maždaug liepos mėnesį, jam būnant Norvegijoje, Oslo mieste, parduotuvėje ,,Rema“ 1000“, T. V. atsitiktinai susipažino su rusiškai kalbančiu asmeniu, kuris prisistatė ,,Serioga“ ir paprašė pagalbos, o būtent paprašė pavairuoti automobilį. ,,Serioga“ T. V. pasakė, kad jis nusipirko dvi transporto priemones ir paklausė gal jis galėtų vieną iš tų transporto priemonių pavairuoti. Už tai jis T. V. pažadėjo atlygį – 500 norvegiškų kronų (tai yra apie 200 su trupučiu litais). Jis sutiko padėti. Tada ,,Serioga“ jį nusivežė į aikštelę, kurioje stovėjo du automobiliai – vienas Mercedes Sprinter 312, tamsiai mėlynos spalvos, su norvegiškais numeriais, kurių neįsidėmėjo, o kitas – kiek prisimena IVECO Daily, baltos spalvos. ,,Serioga“ T. V. paprašė vairuoti automobilį – Mercedes Sprinter 312 ir padavė pasirašyti ant lapo, kuris buvo pusę A4 formato dydžio, kiek jis suprato tai buvo Norvegiška automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Tai buvo firmini – originalus blankas. Jame buvo uždėtas kažkoks spaudas, koks neįsidėmėjo. Joje jau buvo parašyti įrašai ranka. Kas tai buvo per įrašai pasakyti negali, kadangi norvegų kalbos nemoka, norvegiškai nei skaito, nei rašo, nei supranta. ,,Serioga“ T. V. nurodė tame blanke parašyti savo vardą, pavardę ir parašą, bei paaiškino, kad tai yra reikalinga dėl to, kad jeigu jį vairuojantį minėtą automobilį sustabdytų policija, nekiltų problemų, t. y., kad policija nepagalvotų, kad automobilis vogtas. Jam buvo paaiškinta, kad Norvegijoje automobilį gali vairuoti tik automobilio savininkas. Tada jis tame blanke, atitinkamose, tuščiose grafose parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Automobilį nuvairavo į ,,Seriogos“ nurodytą vietą, kuri buvo Oslo prieigose link Drameno miesto pusės. ,,Seriogos“ nurodytoje aikštelėje paliko automobilį, kurį vairavo jis, o būtent – Mercedes Sprinter 312, tamsiai mėlynos spalvos, o kitu automobiliu ,,Serioga“ jį parvežė atgal į Oslą, prie tos pačios parduotuvės, kur su juo susipažino. Ten jam buvo sumokėta 500 kronų. Sumokėjęs pinigus ,,Serioga“ pasakė, kad tą blanką, kuriame T. V. buvo įrašęs savo vardą, pavardę ir pasirašęs, gali pasilikti sau, ką jis ir padarė. Pasilikęs tą blanką sau, jis išlipęs iš ,,Seriogos“ automobilio jį suplėšė ir išmetė į šiukšlių dėžę, buvusią šalia parduotuvės ,,Rema 1000“. Jokių anketinių ar kontaktinių ,,Seriogos“ duomenų nežino. Apie automobilio Mercedes Sprinter 312, tamsiai mėlynos spalvos įgijimo aplinkybes nieko nežino. T. V. tikrai nėra pirkęs ir į Lietuvą nėra įvežęs, ir nėra pardavęs jokių automobilių (128-130 b.l.). 2014 m. kovo 17 d. T. V. papildomai apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00055-14 parodė, kad savo parodymus duotus 2014 m. vasario 12 d. prisimena, juos pilnai tvirtina. Prieš pradedant apklausą susipažino su liudytojo pareigomis ir atsakomybe, supranta, kad už melagingų parodymų davimą yra atsakomybė. Kad tai žino ir supranta patvirtino savo parašu tiek papildomos apklausos, tiek ir ankstesnės apklausos metu. Kategoriškai teigia ir tvirtina, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis nepirko ir į Lietuvą neatvežė automobilio ,,Mercedes Benz Sprinter 313“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi to niekada nedarė, tai gavęs pranešimą iš Kauno teritorinės muitinės, kad už minėtą automobilį turi sumokėti muito mokestį, su pareiškimu kreipiausi į Panevėžio AVPK, kad būtų išsiaiškinta susidariusi situaciją. Kadangi kaip nurodė 2014 m. vasario 7 d. pareiškime, 2014 m.vasario 12 d. liudytojo apklausos metu, tą patį tvirtina ir papildomos apklausos metu minėto automobilio Norvegijoje nepirko, į Lietuvą jo neįvežė ir nepardavė jo UAB ,,Danvest“ Papildomos liudytojo apklausos metu jam buvo parodytas 2013-08-10 prašymas adresuotas Regitra direktoriui, nuo T. V.. T. V. patvirtino, kad visas šio prašymo tekstas ir rankraštinis įrašas –,,T. V.“ bei šalia esantis parašas yra parašyti jo ranka. Prašyme yra nurodytas mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini). Šiuo telefono numeriu jis naudojasi maždaug nuo 2013 metų pradžios. Taip pat, apklausos metu jam buvo parodyta 5.6.2013 norvegiško dokumento Statens vegvesen kopija. T. V. tvirtina, kad šiame dokumente jis parašė rankraštinius įrašus – ,,AR 84053; 30.08.1985; T. V.; (duomenys neskelbtini); 5.6.13“ ir šalia pasirašė savo parašu. Prisipažįsta, kad rašydamas pareiškimą 2014-02-07, bei duodamas parodymus liudytojo apklausos metu 2014-02-12 bei 2014-03-17 papildomos liudytojo apklausos pradžioje davė melagingus parodymus (131-132 b.l.).
Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis T. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str., 235 str. 1 d., nes jis apgaulės būdu siekė išvengti turtinės prievolės, t.y. sumokėti muito mokesčius, bei melagingu pareiškimu kreipėsi į policiją ir ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo paskirtą baudą sumokėti dalimis (175 b.l.).
Dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 235 str. 1 d.), kuris yra baigtas tyčinis, bei pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 182 str. 1 d.). Kaltinamasis ankščiau neteistas (120 b.l.), baustas administracine tvarka (116-119 b.l.); psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (115 b.l.).
Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nesunkius nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriamos straipsnių sankcijose numatytos bausmės – baudos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmės subendrinti apėmimo būdu ir T. V. paskirti galutinę bausmę.
Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.
Įvertinus kaltinamojo pajamas, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti nei nustatyta įstatymu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.), kaltinamajam nustatytinas 4 mėnesių terminas baudai sumokėti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. ir paskirti jam 21 MGL (2730 Lt ) dydžio baudą.
T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir paskirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir T. V. paskirti subendrintą bausmę – 21 MGL (2730 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. paskirt galutinę bausmę – 14 MGL (1820 Lt) dydžio baudą.
Išaiškinti T. V., kad jam, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.
Išaiškinti T. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.