Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-42088-235/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
e2-42088-235/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Ieškovas
UAB „4finance“
Atsakovas
S. Z.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovo 750 Eur negrąžintos paskolos sumą, 178,10 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 384,13 palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. sausio 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 500 Eur sumą 36 mėnesių terminui. Atskovas vadovaudamasis Sutarties 2.10 punktu 2015 m. sausio 12 d. pateikė prašymą papildomai 250 Eur kredito sumai. Iškovas nuodė, kad paskolos sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą po 3 mėnesių nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. Nuo 2015 m. ba;andžio 12 d. Atsakovui nesilaikant paskolos grąžinimo grafika, ieškovas 2015 m. liepos 3 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Iškovo teigimu dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovo skola ieškovui sudaro 750 Eur negrąžintos paskolos suma ir 562,23 Eur palūkanos.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. sausio 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 500 Eur sumą 36 mėnesių terminui. Atskovas vadovaudamasis Sutarties 2.10 punktu 2015 m. sausio 12 d. pateikė prašymą papildomai 250 Eur kredito sumai. Paskolos sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą po 3 mėnesių nuo paskolos išdavimo dienos, t. y. Nuo 2015 m. ba;andžio 12 d. atsakovui nesilaikant paskolos grąžinimo grafika, ieškovas 2015 m. liepos 3 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovo skola ieškovui sudaro 750 Eur negrąžintos paskolos suma ir 562,23 Eur palūkanos. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties sampratą atitinkanti sutartis (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalį), kurią sudarant kredito davėjas (ieškovas) privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokio principo įgyvendinimą užtikrinančių teisės aktų yra Vartojimo kredito įstatymas (Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalimis prezumiuojama, kad vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu nėra didesnė kaip 200 procentų. Vien įstatyminės prezumpcijos neviršijimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutarties kaina buvo sąžininga ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, teismas kiekvienu atveju ex officio turi vertinti, ar vartojimo kredito sutarties kaina kaip ir bet kuri kita vartojimo sutarties nuostata buvo sąžininga ir nepažeidė vartotojų interesų (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgęs į tai, kad vartojimo kredito kainą sudaro tik mokėtinos sutartinės palūkanos, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad jos sudaro maždaug 1/4 kredito sumos, sprendžia, kad ieškovo nustatytos atsakovui 178,10 Eur sutartinės palūkanos yra protingo dydžio bei atitinka sąžiningą verslo praktiką (Civilinio proceso kodekso 6.886 straipsnio 1-2 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovui neįvykdžius tinkamai savo sutartinės piniginės prievolės laiku grąžinti 750 Eur dydžio kreditą bei 178,10 Eur dydžio sutartines palūkanas, pastarosios sumos priteisiamos iš atsakovo ieškovui (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 384,13 Eur palūkanas, paskaičiuotas pagal vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte įtvirtintą 101,60 proc. palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. Šias palūkanas ieškovas laiko minimaliais nuostoliais, susidariusiais dėl to, kad ieškovas negalėjo atsakovo laiku negrąžinto kredito ir sutartinių palūkanų perskolinti. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymo nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Vartojimo kredito įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (Civilinio kodekso 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties teismas ieškovo prašomas priteisti Vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte nustatytas 101,60 proc. palūkanas mažina iki įstatyme įtvirtinto imperatyvaus 0,05 proc. dydžio, skaičiuojamo nuo laiku negrąžintos kredito ir sutartinių palūkanų 178,10 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d viso už minėtą laikotarpį priteisiant 56,61 Eur palūkanų.

Remiantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 984,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2016 m. rugsėjo 30 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 75,04 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina viso 22,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „4finance“, j. a. k. 301881644, naudai 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) negrąžintą paskolą, 178,10 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 10 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 56,61 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 61 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 984,71 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 71 ct) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016 m. rugsėjo 30 d - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,51 Eur (dvidešimt dviejų eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys