- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- eA-5194-575/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01332-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- Y. T.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Y. G.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Y. G.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Y. T. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr.S-73(7-2018/2016) (toliau – MGK sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 68-213 (toliau – VMI sprendimas); 3) Vilniaus apskrities valstybės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-362 (toliau – Vilniaus AVMI sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai iš atsakovo šiame procese patirtas išlaidas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas paaiškino, kad MGK sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų būti pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti. Pareiškėjo atžvilgiu atliekamo mokestinio patikrinimo metu buvo tikrintas 2012–2013 m. laikotarpis, tačiau mokesčių administratorius jokia forma niekuomet neprašė jo pateikti dokumentų, susijusių su turėtomis lėšomis mokestinio patikrinimo pradžioje. Visus paaiškinimus jis ir jo sutuoktinė Y. G. (toliau – pareiškėjo sutuoktinė) teikė tik apie tikrintą laikotarpį, todėl mokesčių administratorius lėšas įvertino neatsižvelgdamas į iki 2012 m. sausio 1 d. turėtas santaupas ir pinigines lėšas, kurios akivaizdžiai galėjo būti ir buvo naudojamos išlaidoms 2012–2013 m. laikotarpiu padengti.
4. Pareiškėjas gauna materialinę paramą iš tėvų ir giminių, gyvenančių Kinijos Liaudies Respublikoje, tiek pavedimais, tiek grynaisiais pinigais ir planuoja surinkti papildomus šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. MGK pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopiją, pagal kurį jis ir jo sutuoktinė vedybų proga iš savo tėvų gavo 100 000 JAV dolerių. Be to, papildomai kartu su 2016 m. spalio 25 d. patikslintu skundu MGK pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo ir sutuoktinės iš tėvų grynaisiais gautas pinigines lėšas. MGK pateiktus įrodymus priėmė, tačiau neatliko išsamaus ir visapusiško jų vertinimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina realiai įvykusių piniginių lėšų gavimą, kas turi įtakos VMI sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjo įsitikinimu, MGK nepagrįstai kvestionuoja jo ir sutuoktinės sąžiningumą, remiantis vien tuo, kad minėti papildomi įrodymai buvo pateikti tik MGK. Mokesčių administratorius niekada neprašė pateikti įrodymų, kurie pagrįstų jo ir sutuoktinės gautas (turimas) pajamas mokestinio patikrinimo pradžioje, todėl netyrė itin svarbių faktinių aplinkybių, turinčių tiesioginę įtaką mokestinio patikrinimo rezultatams.
5. Pareiškėjo manymu, jo ir sutuoktinės tėvų pateikti patvirtinimai apie perduotas pinigines lėšas yra pakankamai informatyvūs, kadangi yra nurodomi konkretaus asmens, perdavusio pinigines lėšas, duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas), nurodyta aiški data, kada piniginės lėšos buvo perduotos, perduodamų piniginių lėšų suma ir asmuo, kuriam lėšos buvo perduodamos (nurodant vardą ir pavardę), perduodamų lėšų būdą – grynaisiais pinigais, bei perduodamų lėšų paskirtį – dalis vestuvių dovanos. Visi patvirtinimai buvo pasirašyti lėšas perdavusio asmens parašu. MGK neatsižvelgė į tai, kad mokestinis patikrinimas buvo atliekamas Kinijos, kurios teisinė ir mokestinė sistema skiriasi ne tik nuo Europos Sąjungos, bet ir nuo Lietuvos Respublikos sistemos, piliečių atžvilgiu. Be to, nei pareiškėjas, nei sutuoktinė nemoka lietuvių kalbos, todėl dažnai iš mokesčių administratoriaus gautus dokumentus ir elektroninius laiškus versdavo, naudodamiesi žodynais ir „Google vertėjas“ programa. Mokesčių administratorius, pradėjęs mokestinį patikrinimą, niekada nepasiūlė pareiškėjui ir jo sutuoktinei vertėjo paslaugų, tokiu būdu akivaizdžiai pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, teisę turėti vertėją.
Atsiliepimas
7. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad ginčas šioje byloje kilo dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti 5 103,40 Eur GPM, 1 292,93 Eur GPM delspinigius ir 510 Eur GPM baudą, mokesčių administratoriui konstatavus, jog pareiškėjo kartu su sutuoktine išlaidos tikrintu 2012–2013 metų laikotarpiu viršijo pajamas atitinkamai 70 177,08 Lt (2012 metais) ir 131 079,65 Lt (2013 metais), t. y. jog pareiškėjas ir sutuoktinė gavo kitų pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą mokėtino GPM. Kadangi sutuoktiniai realiais pajamų šaltiniais nepagrindė patirtų išlaidų, jų gautos kitos pajamos bei nuo šių pajamų mokėtini mokesčiai buvo apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.), naudojant išlaidų metodą, nes situacija nagrinėjamu atveju atitiko Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103, 4 punkte nustatytas sąlygas (įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais).
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas su sutuoktine, teikdami paaiškinimus mokesčių administratoriui, nurodė, jog gauna materialinę paramą iš savo tėvų ir giminių, gyvenančių Kinijoje, pervedimais į bankų sąskaitas bei grynaisiais pinigais. Pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d. paaiškinime nurodė, kad nežino, kiek ir kuriais metais buvo gauta iš tėvų grynųjų pinigų. Pareiškėjas nurodė, jog jo sutuoktinė jos valdomos įmonės UAB „Vedanė“ reikmėms patirtoms išlaidoms padengti naudodavo iš šios bendrovės kasos išimtas bei iš Kinijoje gyvenančių tėvų grynaisiais pinigais gautas pinigines lėšas, kurias ji atsiveždavo iš Kinijos beveik kiekvienais metais. Paaiškinime nurodė, kad jokių minėtų grynųjų piniginių lėšų gavimą pagrindžiančių juridinę galią turinčių dokumentų neturi.
10. Pareiškėjo sutuoktinės atlikto mokestinio tyrimo metu 2015 m. spalio 22 d. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (11.48)-FR0706-9030 pateikti informaciją ir juridinę galią turinčius dokumentus, kurių pagrindu 2014 m. sausio 1 d. susidarė UAB „Vedanė“ 188 670,59 Lt įsiskolinimas pareiškėjo sutuoktinei, kaip atskaitingam asmeniui, pridedant įsiskolinimus pagrindžiančius dokumentus bei nurodyti, iš kokių pajamų šaltinių buvo patirtos atskaitingo asmens išlaidos. Pareiškėjo sutuoktinė mokesčių administratoriaus nurodymą įvykdė iš dalies: pateikė UAB „Vedanė“ atsiskaitymų su atskaitingu asmeniu žiniaraščius bei paaiškinimą, kad šios bendrovės veiklos išlaidos buvo dengiamos iš Kinijos grynaisiais pinigais įvežtų piniginių lėšų, tačiau jokių juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių iš Kinijos gautų piniginių lėšų pajamų gavimo šaltinius nepateikė. Pareiškėjo sutuoktinė, kaip UAB „Vedanė“ direktorė, 2015 m. rugsėjo 2 d. VMI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad gauna finansinę paramą iš Kinijoje gyvenančių giminių, prireikus pinigines lėšas naudoja UAB „Vedanė“ komercinei veiklai. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat nurodė, kad 2013 metais iš Kinijos į Lietuvą atsivežė 40 000 Eur (138 112 Lt), kurių nereikėjo deklaruoti, 2015 m. lapkričio 11 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad ji su seserimi kiekvienais metais važiuoja pas savo tėvus atostogauti ir gauna iš tėvų bei į Lietuvą grynais pinigais atsiveža pinigines dovanas. Pareiškėjo sutuoktinė 2016 m. kovo 8 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad kiekvienais metais išvykdavo į Kiniją ir atsiveždavo po 10 000 Eur (34 528 Lt).
11. Atsakovas pažymėjo, kad pagal MAĮ 153 straipsnio 3 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą; nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Nagrinėjamu atveju minėtą dovanojimo sutarties kopiją ir rašytinius pareiškėjo ir jo tėvų patvirtinimus MGK priėmė ir, atsakovo nuomone, tinkamai juos įvertino, atsižvelgdama į kitus mokestinio ginčo byloje esančius įrodymus. VMI sutiko su MGK pastebėjimu, kad nei pareiškėjo sutuoktinė mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu, nei pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu teiktuose paaiškinimuose apie turėtus pajamų šaltinius neužsiminė apie iš tėvų gautą vestuvių dovaną (100 000 JAV dolerių), nors ir teigė, kad iš Kinijoje gyvenančių giminaičių gauna paramą pinigais, taip pat sutuoktiniai neginčijo nustatyto piniginių lėšų likučio tikrinamo laikotarpio pradžioje, teikdami skundus, t. y. nei vienas iš sutuoktinių nenurodė apie tai, kad turėjo kitokį, t. y. didesnį nei 17 197,34 Lt grynųjų piniginių lėšų likutį tikrinamo laikotarpio pradžioje. Pareiškėjas savo paaiškinime, teiktame mokestinio patikrinimo metu, nurodė, kad jokių minėtų grynųjų piniginių lėšų gavimą pagrindžiančių juridinę galią turinčių dokumentų neturi, taip pat tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė teigė, jog Kinijoje nepriimta sudaryti sandorius raštu. Taigi, pareiškėjo pateikti įrodymai yra prieštaringi ir kelia abejonių.
12. MGK pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai (pavyzdžiui, mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą), iš kurių galima būtų daryti vienareikšmę išvadą apie piniginių lėšų pareiškėjui ir / ar sutuoktinei dovanojimą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 13 d. iki 2013 m. kovo 29 d. Pareiškėjas su sutuoktine faktinę aplinkybę dėl iš viso gautų 100 700 JAV dolerių (grynaisiais pinigais) grindžia tik savo tėvų patvirtinimais (kaip minėta, pateiktais tik MGK, jau po atlikto mokestinio patikrinimo, žinant visas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjo apmokestinimo), t. y. asmenų, galimai suinteresuotų padėti pareiškėjui ir jo sutuoktinei pagrįsti iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas. Todėl MGK pagrįstai konstatavo, jog faktiškai sutuoktiniai tikrinamo laikotarpio pradžioje turėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytą 17 197,34 Lt grynųjų piniginių lėšų likutį.
13. Pareiškėjas tiek patikrinimo metu, tiek mokestinio ginčo metu, t. y. iki skundo pateikimo MGK prieštaravimų, pageidavimų ar nesutikimo argumentų dėl bendravimo (kalbos barjero) su mokesčių administratoriaus pareigūnais nenurodė ir prašymų dėl vertėjo paslaugų nepateikė. Priešingai, iš 2016 m. birželio 21 d. skundo aišku, kad pareiškėjas turėjo vertėją, iš kitų paminėtų dokumentų matyti, kad mokesčių administratoriaus dokumentų turinį pareiškėjas suprato ir šias aplinkybes patvirtino savo parašu. Be to, mokesčių administravimo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu VMI atliko jau nuo 2015 metų. Atsižvelgdamas į tai, nurodytą argumentą dėl lietuvių kalbos nemokėjimo (nesupratimo) atsakovas laiko pareiškėjo gynybine pozicija.
Atsiliepimas
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Y. G. visiškai sutinka ir palaiko pareiškėjo skundo argumentus. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad mokesčių administratorius neprašė nei pareiškėjo, nei jos pateikti dokumentų, netyrė itin svarbių faktinių aplinkybių. MGK buvo pateikta dovanojimo sutartis, pagal kurią ji su pareiškėju gavo iš tėvų 100 000 JAV dolerių vestuvių proga. Sutuoktinei ir pareiškėjui nebuvo suteiktos vertėjo paslaugos, tuo tarpu visas procesas vyko lietuvių kalba, kurios ji nemoka. Būtina atsižvelgti į pareiškėjo elgesį ir bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
16. Teismas nurodė, kad svarbu nustatyti, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjo mokesčių bazę tikrinamuoju 2012–2013 metų laikotarpiu nustatė ir mokėtiną GPM apskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, konstatavęs, kad pareiškėjo išlaidos 2012–2013 metais viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu patvirtino VMI 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kuriuo Vilniaus AVMI sprendimu pareiškėjui buvo apskaičiuota 5 103,40 Eur GPM, 292,93 Eur delspinigių ir skirta 10 proc. dydžio GPM bauda.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir perdavė teismui bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ir dėl pareiškėjo sutuoktinės Y. G., kuri nebuvo įtraukta į procesą, teisių ir pareigų, tuo padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kuris yra besąlyginė vada teismo sprendimui panaikinti.
Atsiliepimas
19. Taigi teismas nagrinėdamas bylą iš naujo į bylos procesą įtraukė pareiškėjo sutuoktinę, kuri pateikė teismui atsiliepimą, paaiškindama, kad vedybų proga iš tėvų gavo 100 000 JAV dolerių vestuvių dovaną.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, palaikė atsakovo argumentus ir nurodė, kad mokesčių administratorius mokesčius pareiškėjui apskaičiavo vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu, kuriame įtvirtintas mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
21. Teismas išanalizavo MAĮ 70 straipsnį, Taisyklių 4, 4.1, 6.1 punktus.
22. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad mokesčių administratorius MAĮ 70 straipsnio nuostatas taikė, nustatęs, jog pareiškėjo veiksmai atitiko Taisyklių 4.1 p. įtvirtintą sąlygą, nes jo ir sutuoktinės 2012 m. išlaidos viršijo oficialiai gautas pajamas 70 177,08 Lt, o 2013 m. – 131 079,65 Lt, tuo tarpu pajamų kilmė nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais. Todėl šios pajamos, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, turėjo būti deklaruotos ir nuo jų turėjo būti apskaičiuotas bei sumokėtas į biudžetą GPM. Detalus gautų pajamų ir išlaidų apskaičiavimas pateiktas patikrinimo akte, todėl teismas sprendime jo nekartojo.
23. Teisminio nagrinėjimo metu aiškiai nustatyta, kad mokesčių administratorius detaliai išanalizavo ir įvertino tikrinamo laikotarpio VMI duomenų bazėje esančius duomenis, trečiųjų šaltinių pateiktą informaciją, pareiškėjo ir sutuoktinės pateiktus paaiškinimus bei kitą patikrinimo metu papildomai surinktą informaciją. Tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2012 m. sausio 1 d.) pareiškėjas ir sutuoktinė galėjo turėti 17 197,34 Lt piniginių lėšų likutį grynaisiais pinigais ir 4 485 Lt piniginių lėšų likutį bankų sąskaitose. Pareiškėjo sutuoktinė valdo 100 proc. UAB „Vedanė“ akcijų (nuo 2011 metų), metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) „Vedanė“ už 2010–2013 metus deklaravo: 2010 metais 66 616 Lt nuostolį, 2011 metais 48 698 Lt nuostolį, 2012 metais 74 519 Lt nuostolį, 2013 metais 113 425 Lt nuostolį.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad gauna materialinę paramą iš savo tėvų ir giminių, gyvenančių Kinijoje, pervedimais į bankų sąskaitas bei grynaisiais pinigais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nežino, kiek ir kuriais metais buvo gauta iš tėvų grynųjų pinigų. Jo sutuoktinė UAB „Vedanė“ reikmėms patirtoms išlaidoms padengti naudodavo iš bendrovės kasos išimtas bei iš Kinijos Respublikoje gyvenančių tėvų grynaisiais pinigais gautas pinigines lėšas, kurias ji atsiveždavo iš Kinijos beveik kiekvienais metais. Pareiškėjas jokių minėtų grynųjų piniginių lėšų gavimą pagrindžiančių juridinę galią turinčių dokumentų neturi, nes Kinijoje dovanojant giminaičiams pinigus, jokių dokumentų surašyti nereikalaujama.
25. Byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad buvo atliktas ir pareiškėjo sutuoktinės Y. G. mokestinis patikrinimas, kurio metu jos buvo prašoma pateikti informaciją ir juridinę galią turinčius dokumentus, kurių pagrindu 2014 m. sausio 1 d. susidarė UAB „Vedanė“ 188 670,59 Lt įsiskolinimas pareiškėjo sutuoktinei, kaip atskaitingam asmeniui, pateikiant įsiskolinimus pagrindžiančius dokumentus bei nurodyti, iš kokių pajamų šaltinių buvo patirtos atskaitingo asmens išlaidos. Pareiškėjo sutuoktinė pateikė UAB „Vedanė“ atsiskaitymų su atskaitingu asmeniu žiniaraščius bei paaiškinimą, kad bendrovės veiklos išlaidos buvo dengiamos iš Kinijos grynaisiais pinigais įvežtų piniginių lėšų. Jokių juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių iš Kinijos gautų piniginių lėšų pajamų gavimo šaltinius, mokesčių administratoriui nepateikta. Pareiškėjo sutuoktinė, kaip UAB „Vedanė“ direktorė, 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus AVMI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad gauna finansinę paramą iš Kinijoje gyvenančių giminių, prireikus pinigines lėšas naudoja UAB „Vedanė“ komercinei veiklai. Pareiškėjo sutuoktinė taip pat teigė, kad 2013 m. iš Kinijos į Lietuvą atsivežė 40 000 Eur (138112 Lt), kurių nereikėjo deklaruoti. Pareiškėjo sutuoktinė 2015 m. lapkričio 11 d. pateiktame paaiškinime teigė, kad su seserimi kiekvienais metais važiuoja pas savo tėvus atostogauti ir gauna iš tėvų bei į Lietuvą grynaisiais pinigais atsiveža pinigines dovanas. Pareiškėjo sutuoktinė 2016 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu (paaiškinime) teigė, kad kiekvienais metais išvykdavo į Kiniją ir atsiveždavo nedeklaruojamą pinigų sumą – 10 000 Eur (34 528 Lt).
26. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė dėl 2012–2013 metais iš savo tėvų grynaisiais pinigais gautų piniginių lėšų jokių juridinę galią turinčių dokumentų (paskolų, dovanojimo sutarčių, tėvų gautas pajamas patvirtinančių pažymų ir pan.) vietos mokesčių administratoriui nepateikė. Tačiau įvertinus pareiškėjo ir sutuoktinės duotus paaiškinimus, kad jie tokių dokumentų neturi bei nesant jokių kitų netiesioginių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė ir nevertino paaiškinimuose nurodytų grynaisiais pinigais iš Kinijos į Lietuvą įvežtų piniginių lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismas, išanalizavęs MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalis, pažymėjo, kad nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Teismas nurodė MAĮ 153 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 6 dalies nuostatas.
28. Teismas nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog nagrinėjant mokestinį ginčą MGK, pareiškėjas pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopiją, iš kurios turinio matyti, kad pareiškėjas ir sutuoktinė vedybų proga iš savo tėvų gavo 100 000 JAV dolerių. Pareiškėjas taip pat pateikė savo ir sutuoktinės tėvų patvirtinimus dėl lėšų dovanojimo vestuvių proga, t. y. 2007 m. spalio 13 d. pareiškėjui padovanota 14 000 JAV dolerių; 2007 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui padovanota 14 500 JAV dolerių; 2008 m. birželio 28 d. pareiškėjo sutuoktinei padovanota 10 000 JAV dolerių; 2008 m. lapkričio 1 d. pareiškėjo sutuoktinei padovanota 10 000 JAV dolerių; 2012 m. gegužės 5 d. pareiškėjui padovanota 12 500 JAV dolerių; 2013 m. birželio 8 d. pareiškėjo sutuoktinei padovanota 13 200 JAV dolerių; 2013 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo sutuoktinei padovanota 26 500 JAV dolerių (iš viso 100 700 JAV dolerių). Kaip nurodė pareiškėjas skunde MGK, šios sumos perduotos jam ar sutuoktinei susitikimų su tėvais metu. Kadangi į Lietuvą įvežamos sumos neviršijo 10 000 JAV dolerių sumos, pareiškėjas ir sutuoktinė neturėjo pareigos deklaruoti įvežamų sumų.
29. Iš ginčijamo MGK sprendimo turinio aiškiai matyti, kad nepaisant MAĮ 155 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų, pareiškėjo pateikti įrodymai MGK buvo priimti ir įvertinti. Tokį sprendimą MGK motyvavo administracinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsižvelgdama į tai, kad VMI atstovas dėl šių įrodymų išsamiai pasisakė MGK posėdyje, juos įvertino ir padarė išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas sutiko su MGK išvada, kad byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai, iš kurių galima būtų daryti vienareikšmę išvadą apie piniginių lėšų pareiškėjui ir / ar sutuoktinei dovanojimą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d. Mokestinio patikrinimo metu tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė aiškino, kad buvo remiami finansiškai savo tėvų, gyvenančių Kinijoje, tačiau paprašius pagrįsti šias aplinkybes įrodymais, nurodė, kad jokių juridinę galią patvirtinančių dokumentų neturi, nes Kinijoje dovanojant pinigus giminaičiams jokių dokumentų pasirašyti nereikalaujama. Tačiau mokestinį ginčą nagrinėjant MGK, pareiškėjas, kaip gautų piniginių lėšų pagrindimą jau pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopiją, pagal kurį pareiškėjas ir sutuoktinė vedybų proga iš savo tėvų tariamai gavo 100 000 JAV dolerių, bei pareiškėjo ir jo sutuoktinės tėvų patvirtinimus apie vaikams tariamai padovanotas pinigines sumas (iš viso 100 700 JAV dolerių). Šios aplinkybės leidžia abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Abejonių dovanojimo sutartyje nurodytų operacijų turiniu kelia ir tai, kad skiriasi pareiškėjo ir jo sutuoktinės tėvų patvirtinimuose nurodyta suma su dovanojimo sutartyje nurodyta suma. Nei viename iš patvirtinimų apie padovanotas pinigines lėšas nėra nurodyta, kad pinigai buvo padovanoti, remiantis 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandoriu. Pagal šiuos raštiškus patvirtinimus piniginės lėšos buvo perduotos dalimis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sutartyje būtų numatytas padovanotų piniginių lėšų perdavimo būdas. Byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių realų pinigų perdavimo faktą, taip pat nėra. Tai, kad pinigų perdavimo faktą bandoma pagrįsti raštiškais patvirtinimais, kuriuos pasirašė pareiškėjo ir jo sutuoktinės artimiausi giminaičiai (tėvai), leidžia manyti, kad dovanojimo sutartis yra tik formali, sudaryta siekiant padėti pareiškėjui ir jo sutuoktinei išvengti mokestinės prievolės. Taip pat nėra įrodymų, kad dovanojimo sutartyje nurodyti piniginių lėšų dovanotojai realiai disponavo dovanojamomis lėšomis. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikta dovanojimo sutarties kopija ir jo tėvų patvirtinimai niekaip nepaneigia vietos mokesčių administratoriaus patikrinimo akte ir sprendime nurodytų teiginių, kad tiriamojo mokestinio laikotarpio pradžioje pareiškėjai turėjo 17 197,34 Lt piniginių lėšų grynais pinigais likutį, o ne daugiau.
31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei vietos mokesčių administratoriui, nei sprendžiant mokestinį ginčą išankstine tvarka, nei teisme nenurodė tikslios sumos, kuria jo šeima disponavo 2011 m. gruodžio 31 d. Išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą padarytos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų, kaip paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių apie gautas pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto nuodugnia pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo fakto nepagrindžia. Teismas nurodė, kad vien sandorio galiojimas civiline teisine prasme negali būti traktuojamas kaip pagal sandorį gautų pajamų teisėtumo prezumpcija, o turi būti įrodinėjamas realus piniginių lėšų gavimas (perdavimas). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas be savo paties ir jo sutuoktinės pateiktų paaiškinimų neturi jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų savo teiginiams dėl piniginių lėšų, gautų iš tėvų pagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jo šeima šias lėšas gavo.
32. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kuriais pagrindė sprendimą paskaičiuoti pareiškėjui papildomą gyventojų pajamų mokestį. Pareiškėjas pajamų gavimą iš esmės grindžia tik dovanojimo sandorio kopija ir patvirtinimais apie dovanotas pinigų sumas, jo argumentai dėl realaus pajamų gavimo pagal byloje pateiktus sandorius nėra pagrįsti kokiais nors faktiniais duomenimis, o tik prielaidomis. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Iš patikrinimo akto aiškiai matyti, kad jame atskleistos visos mokesčio bazės nustatymui reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodyti naudotos informacijos šaltiniai, pateikta detali tikrinamojo laikotarpio išlaidų ir pajamų analizė, metodo, taikyto mokesčio bazei nustatyti ir pačių mokesčių apskaičiavimo, teisinis pagrindimas.
33. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad mokesčių administratoriui pateikti reikalingus įrodymus ir aiškius paaiškinimus jam trukdė lietuvių kalbos nežinojimas. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas su vietos mokesčių administratoriumi bendravo rusų kalba arba vertėjo pagalba. MGK ir teisme pareiškėją atstovavo kvalifikuotas teisininkas, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, reikalingus objektyviam mokestinio ginčo išnagrinėjimui.
34. Teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo jam priskaičiuotų delspinigių. Teismas pažymėjo, netenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmetamas.
III.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
36. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į faktą, kad mokesčių administratorius jokia forma niekad neprašė pateiktų dokumentų, susijusių su pareiškėjo ir jo sutuoktinės turėtomis lėšomis mokestinio patikrinimo pradžioje.
37. Pareiškėjas MGK pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopiją, kuri patvirtina pareiškėjo teiginius. Pareiškėjas taip pat pateikė MGK rašytinius įrodymus, patvirtinančius iš pareiškėjo sutuoktinės tėvų grynaisiais pinigais gautas lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad mokesčių administratorius nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstų, kad pareiškėjui buvo pasiūlytas vertėjas ir buvo tinkamai realizuota pareiškėjo teisė į vertėją, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
39. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad mokesčių administratorius pareiškėjui apskaičiavo 1 292,93 Eur GPM delspinigių, kas sudaro daugiau nei 25 proc. pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių sumos, todėl apskaičiuoti delspinigiai kaip prievolės užtikrinimo būdas šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į kilusio ginčo specifiką, susijusią su užsienio piliečiais, kurie nemoka lietuvių kalbos, maksimalų pareiškėjo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi, visa savo apimtimi būtų neadekvatūs tam tikslui, kurio siekiama delspinigiais, todėl pareiškėjas turi būti atleistas nuo jam apskaičiuotų mokėtinų delspinigių.
Atsiliepimas
40. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
41. VMI atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti VMI atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
42. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad MGK pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sutartį ir kitus rašytinius įrodymus. VMI atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas dovanojimo sutarties MGK nepateikė, su 2016 m. rugsėjo 5 d. skundu MGK buvo pateiktos pareiškėjo tėvų ir pareiškėjo sutuoktinės tėvų surašytos pažymos (be datos) ir 2016 m. gegužės 27 d. notaro liudijimo kopijos su vertimais į lietuvių kalbą. Nei šie dokumentai, nei su 2016 m. spalio 25 d. skundu MGK pateikti patvirtinimai nepagrindžia, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė realiai gavo minėtas pinigines lėšas.
43. Atsižvelgiant į MAĮ 153 straipsnio 3 dalį, pareiškėjo ir jo sutuoktinės elgesys, pateikiant naujus įrodymus tik MGK, negali būti vertinamas kaip sąžiningas naudojimasis MAĮ teisėmis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai yra prieštaringi ir kelia abejonių. Mokestinio patikrinimo metu nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė neužsiminė apie iš tėvų gautą vestuvių dovaną, taip pat neginčijo nustatyto piniginių lėšų likučio tikrinamo laikotarpio pradžioje. Be to, pareiškėjas savo paaiškinime mokestinio patikrinimo metu nurodė, kad jokių grynųjų piniginių lėšų gavimą pagrindžiančių juridinę galią turinčių dokumentų neturi.
44. MGK, vertindama pareiškėjo argumentus dėl papildomai pateiktų įrodymų, pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie piniginių lėšų pareiškėjui ir / ar jo sutuoktinei dovanojimą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjas su sutuoktine apie gautus 100 700 JAV dolerių sumą grindžia tik savo tėvų patvirtinimais, t. y. asmenų suinteresuotų padėti pareiškėjui ir jo sutuoktinei pagrįsti iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas.
45. Dėl pareiškėjo argumento, kad jis nemoka lietuvių kalbos atsakovas pažymi, kad pareiškėjas patikrinimo metu ranka rusų kalba parašė, kad jam perskaityta ir išversta, jis viską suprato ir pasirašė, teikė paso kopijas, pasirašydamas pateiktų dokumentų lydraštį. Be to, mokestinio ginčo metu nors ir teigė, kad prieštaringi paaiškinimai kyla dėl kalbos barjero, tačiau nurodė, kad kilus klausimų, skambinti pareiškėjo vertėjui. Iki skundo padavimo MGK pareiškėjas prieštaravimų, pageidavimų ar nesutikimo argumentų dėl bendravimo (kalbos supratimo) su mokesčių administratoriaus pareigūnais nenurodė ir prašymų dėl vertėjo paslaugų nepateikė. Iš 2016 m. birželio 21 d. aišku, kad vertėją pareiškėjas turėjo, iš kitų dokumentų matyti, kad šių dokumentų turinį pareiškėjas suprato ir šias aplinkybes patvirtino savo parašu.
46. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios lemtų teisingumo ir protingumo kriterijų taikymą, kartu delspinigių mažinimą ar atleidimą nuo jų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MGK, VMI ir Vilniaus AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjui papildomai apskaičiuota ir nurodyta į biudžetą sumokėti 5 103,40 Eur GPM, 1 292,93 Eur GPM delspinigių ir 510 Eur baudą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
48. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog tikrintu 2012–2013 metų laikotarpiu turėtoms išlaidoms padengti jis kartu su sutuoktine turėjo pakankamai lėšų, kurias kaip vestuvių dovaną (100 700 JAV dolerių) gavo grynaisiais pinigais nuo 2007 metų, ir tikrinto laikotarpio pradžioje (2012 m. sausio 1 d.) turėjo daugiau lėšų ir santaupų, nei nustatė mokesčių administratorius. Teismas, įvertinęs mokestinio patikrinimo medžiagą, pareiškėjo skundo argumentus ir atsižvelgdamas į MAĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl mokesčių mokėtojui tenkančios pareigos pagrįsti gautas pajamas, sprendė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų gavimo faktą.
49. Pareiškėjas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde nesutinka ir teigia, kad teismas, kaip ir MGK, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktą dovanojimo sutartį ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės tėvų patvirtinimus, kurie tiesiogiai ir neabejotinai pagrindžia, kad dovanotos lėšos buvo perduotos pareiškėjui, pareiškėjo sutuoktiniui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad viso mokestinio patikrinimo metu buvo pažeistos jos teisės, nes mokesčių administratorius neužtikrino vertėjo dalyvavimo (pareiškėjas yra Kinijos pilietis); pareiškėjas turi būti atleista nuo GPM delspinigių ir paskirtos baudos, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais.
50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
51. Byloje nustatyta, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjui papildomai apskaičiuotas GPM todėl, kad pareiškėjas 2012–2013 metais gavo kitų pajamų (taip pat pajamų iš nenustatytų šaltinių), kurių nedeklaravo ir už jas nemokėjo GPM. Mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjo pajamas ir turėtas lėšas (grynaisiais pinigais ir banko sąskaitose), neatsižvelgė į pareiškėjo ir jo sutuoktinės paaiškinimus, kad jie iš tėvų yra gavę piniginę dovaną vestuvių proga, o mokestinį ginčą nagrinėję MGK ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus dovanotoms sumoms pagrįsti.
52. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme (toliau – GPMĮ), MAĮ ir šiuos įstatymus įgyvendinančiuose kituose teisės aktuose.
53. Pagal GPMĮ nuostatas asmuo gavęs arba uždirbęs pajamų (bet kokia jų forma) privalo jas deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti, o jų teisingumui pagrįsti turi turėti visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentus, sandorius ir pan. (2; 3; 5; 19; 24; 25 str.). Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti privalomi apskaitos dokumentai, įrodymų vertinimo prasme yra pirminiai ir leistini įrodymai, kuriais remdamasis asmuo gali pagrįsti savo pajamų ir išlaidų šaltinius, jų pobūdį bei teisėtumą.
54. Įvairios civilinio teisinio pobūdžio sutartys dėl atitinkamų lėšų gavimo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme nėra pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, neginčijamai patvirtinantys atitinkamų lėšų gavimo faktą. Tokio pobūdžio sutartys tik sudaro pagrindą prielaidai, kad asmuo galėjo gauti atitinkamų lėšų pagal šiuos sandorius, tačiau jos pačios savaime neįrodo, kad asmuo iš tikrųjų šias lėšas ir gavo ir jomis disponavo. Tokiais atvejais realus lėšų gavimo/negavimo faktas tampa įrodinėjimo dalyku, kuris gali būti įrodinėjamas bei paneigiamas visomis leistinomis priemonėmis (tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais), šiuos įrodymus vertinant pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Todėl tokiais atvejais nustatymas aplinkybės, ar asmuo gavo/negavo atitinkamas lėšas, ar jos apmokestinamos GPM, ar ne, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, joje surinktų įrodymų visumos ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-1097/2009; 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-721/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011; 2015 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015; 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-442/2016 ir kt.).
55. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad būtent asmuo turi įrodyti, kad jis pagal civilinio teisinio pobūdžio sandorius realiai gavo GPM nepamokestinamas lėšas, o mokesčių administratorius atitinkamai turi įrodyti, kad asmuo šių lėšų pagal jo nurodomus sandorius negavo; kad jų kilmė ir pobūdis yra kitokie ir pan.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai, iš kurių galima būtų daryti vienareikšmę išvadą apie piniginių lėšų pareiškėjui ir / ar sutuoktinei dovanojimą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 29 d. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, mokestinio patikrinimo metu tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė aiškino, kad buvo remiami finansiškai savo tėvų, gyvenančių Kinijoje, tačiau paprašius pagrįsti šias aplinkybes įrodymais, nurodė, kad jokių juridinę galią patvirtinančių dokumentų neturi, nes Kinijoje dovanojant pinigus giminaičiams jokių dokumentų pasirašyti nereikalaujama (MGK byla, 54-55 b. l.). Tačiau vėliau pareiškėjas MGK pateikė 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandorio kopiją, pagal kurį pareiškėjas ir sutuoktinė vedybų proga iš savo tėvų tariamai gavo 100 000 JAV dolerių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai kaip ir pirmosios instancijos teismui kyla abejonių dėl pareiškėjo pateiktos dovanojimo sutarties tikrumo. Abejonių dovanojimo sutartyje nurodytų operacijų turiniu kelia tai, kad skiriasi pareiškėjo ir jo sutuoktinės tėvų patvirtinimuose nurodyta suma su dovanojimo sutartyje nurodyta suma. Nei viename iš patvirtinimų apie padovanotas pinigines lėšas nėra nurodyta, kad pinigai buvo padovanoti, remiantis 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sandoriu. Pagal šiuos raštiškus patvirtinimus piniginės lėšos buvo perduotos dalimis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad 2007 m. liepos 17 d. dovanojimo sutartyje būtų numatytas padovanotų piniginių lėšų perdavimo būdas. Be to, nors notaro patvirtinime nurodoma, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės tėvai buvo atvykę pas notarą ir pasirašė pažymą, tačiau pateiktoje dovanojimo sutarties kopijoje nėra nurodytos sutarties sudarymo datos bei vietos, pateikta sutarties kopija nėra patvirtinta paties notaro. Iš pareiškėjo pateikto 2016 m. gegužės 27 d. notaro patvirtinimo taip pat nėra duomenų, kada (nėra datos) buvo atvykę pareiškėjo ir jos sutuoktinės tėvai pas notarą. Byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių realų pinigų perdavimo faktą, be kita ko, nėra duomenų, kad dovanojimo sutartyje nurodyti piniginių lėšų dovanotojai realiai disponavo dovanojamomis lėšomis.
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teiginius apie iš tėvų gautų lėšas, sprendžia, kad pareiškėjo argumentai yra itin abstraktūs bei prieštaringi. Pažymėtina, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės tėvų, kurie susiję su pareiškėju giminystės ryšiais, patvirtinimai apie perduotas pinigų sumas, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepagrindžia įvykusio pinigų perdavimo fakto, o kartu ir pareiškėjo ir jo sutuoktinio gautų pajamų realumo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pavyzdžiui, kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1852/2010, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2923/2012, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 ir kt.). Taigi pareiškėjo tvirtinimas apie tai, kad nuo 2007 metų iki 2013 metų jis kartu su sutuoktine į Lietuvą atsivežė iš Kinijos virš 100 000 JAV dolerių, turėjo būti pagrįstas taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl šių pinigų realumo
58. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie šių lėšų kilmę ir pobūdį, o tuo pačiu ir neįrodė savo teiginių pagrįstumo, jog jis turėjo pakankamai lėšų (neapmokestinamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo taikymo prasme) 2012–2013 metų išlaidoms padengti. Dėl ko mokesčių administratoriaus išvada, šias lėšas priskirti apmokestinamų lėšų kategorijai, yra atitinkanti įrodymų vertinimo kriterijus.
59. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų pateiktų įrodymų, dėl dovanotų lėšų pagrindimo, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas įvertinus visą MGK pateiktą mokestinio patikrinimo medžiagą, pareiškėjo ir jo sutuoktinės teiktus paaiškinimus, pareiškėjo teigimu, pinigų dovanojimą patvirtinančius įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad VMI sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
60. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad mokesčių administratorius konkrečiai neprašė pateikti įrodymų, susijusių su pareiškėjo turėtomis lėšomis tikrinamo laikotarpio pradžioje. Mokestinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinės buvo reikalaujama pateikti įrodymais pagrįstą informaciją apie pajamų šaltinius (MGK byla, b. l. 76, 141, 149). Be to, net ir pateikus MGK įrodymus, kuriais pareiškėjas grindė iš savo ir sutuoktinės tėvų gautas pinigų sumas, ir juos įvertinus, šių duomenų nepakako paneigti mokesčių administratoriaus nustatytą ir apskaičiuotą turėtą piniginių lėšų likutį 2012 m. sausio 1 d., t. y. tikrinto laikotarpio pradžioje.
61. Dėl pareiškėjo argumento, kad buvo pažeista jo teisė turėti vertėją, teisėjų kolegija pažymi, kad mokestinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs vertėjo, ar tai, jog šioje procedūroje būtų atlikti reikšmingų dokumentų ir sprendimų vertimai į pareiškėjo gimtąją ar kitą, suprantamą kalbą. Pareiškėjo veiksmai bendraujant su mokesčių administratoriumi (teikti paaiškinimai mokestinio tikrinimo metu) patvirtina, kad pareiškėjui lietuvių kalba nėra nesuprantama, šia kalba pareiškėjas pajėgus bendrauti, be to, pareiškėjas buvo apklausiamas rusų kalba. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, jog tikrinamas mokesčių mokėtojas visiškai nemokėjo, nesuprato nei lietuvių, nei rusų kalbos, t. y. susidarė situacija, jog mokesčių administratoriui būtų kilusi imperatyvi pareiga užtikrinti vertėjo dalyvavimą visos mokestinio patikrinimo procedūros metu. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė nei skunde teismui, taip pat nenurodė, dėl kokios kalbos žinovo (vertėjo) nedalyvavimo buvo pažeistos jo teisės mokestinio patikrinimo metu. Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad mokesčių administratorius jam nesiūlė vertėjo, tačiau mokestinį ginčą nagrinėjant MGK, o MGK sprendimą apskundus teismui, pareiškėjui atstovavo Lietuvos Respublikoje praktikuojantis advokatas, teisininkas profesionalas, pareiškėjo teikti procesiniai dokumentai dėl Vilniaus AVMI ir VMI sprendimų panaikinimo iš esmės aiškūs ir išsamūs, todėl teigti, kad mokesčių administratoriaus formalus pasiūlymo dėl vertėjo pareiškėjui nepateikimas savaime lėmė mokesčių administratoriaus sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą, nėra pagrindo.
62. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą atleisti nuo delspinigių ir paskirtos baudos, pažymi, kad MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.
63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu būdu nėra MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sąlygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo delspinigių ir baudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-773/2010). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2012-2013 metais gavo kitų pajamų (taip pat pajamų iš nenustatytų šaltinių), kurių nedeklaravo ir už jas nemokėjo GPM, dėl ko priskaičiuoti GPM delspinigiai ir paskirta GPM bauda, todėl, remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuotina, kad valstybės biudžetas patyrė žalą. Nustačius, kad valstybės biudžetui buvo padaryta žala, nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo GPM delspinigių ir baudos mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kitų argumentų, kuriais remiantis byloje būtų galima spręsti dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir baudos, pareiškėjas nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą, sumažinti paskirtą baudą ir delspinigius ar išvis nuo jų atleisti pareiškėją.
64. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Y. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.