Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinio atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinys atsakovei T. K.

Ieškinys pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1 dalį fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta, reiškiančia asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, laikytina toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė T. K. yra išvykusi gyventi į Italiją, šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė Lietuvoje turėtų registruotino nekilnojamojo turto ar socialinių ir ekonominių interesų (Lietuvos Respublikos CPK 177 – 185 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Italijoje.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią pagal paslaugų sutartį su pradine kreditore AB „Telia Lietuva“ (buvusi UAB „Omnitel“). Telekomunikacijos paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su fiziniu asmeniu, pripažintina vartojimo sutartimi, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė laikytina vartotoja. 2000 m. gruodžio 22 d. Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) yra nustatytos specialios taisyklės, reglamentuojančios bylų, susijusių su vartotojų sutartimis, teismingumą. Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą vartotojui kita sutarties šalis gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas, kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑536/2008). Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turėtų būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant vartotojui pareikšto ieškinį priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo savo iniciatyva įvertinti vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinį atsisakytina priimti kaip neteisingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ieškovei išaiškintina, kad su ieškiniu ji turėtų kreiptis į kompetetingą Italijos teismą (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nustatęs, kad ieškinys yra paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jo turinio bei formos atitikimo įstatymų reikalavimams netikrina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ieškovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 30, 32 straipsniais, 87 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo.

Išaiškinti ieškovei, kad su ieškiniu ji turėtų kreiptis į kompetetingą Italijos teismą.

Grąžinti UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, 15,00 eurų žyminį mokestį (2017-08-30 mokėjimo nurodymas Nr. J-59, AB „Swedbank“), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.