Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 811,87 Eur žalos atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovės teigimu, ji su draudėja sudarė buto (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį. Ieškovė draudėjai atlygino 811,87 Eur žalą, kurią draudėja patyrė dėl į butą 2023 m. kovo 14 d. patekusio vandens dėl nesandarių namo išorinių konstrukcijų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo administratore, tačiau netinkamai vykdė namo išorinių konstrukcijų (stogo) priežiūrą-prevenciją, todėl jai kyla pareiga regreso tvarka atlyginti dėl apdrausto turto padarytą žalą.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Anot atsakovės, ji patikrino žalos dydžio apskaičiavimą ir nustatė, kad padarytos žalos remonto kaina yra 786,06 Eur; iš šios sumos atėmus ieškovės taikytą 35 proc. (275,12 Eur) nusidėvėjimą ir 90 Eur frančizę, atsakovė turėtų atlyginti 420,94 Eur. Atsakovės teigimu, ji negalinti sutikti su darbų kainomis, kai, pavyzdžiui, ieškovė grindų remonto kainą nurodė 855,36 Eur, o pagal programos „Sistela“ duomenis bendra grindų remonto kaina yra 397,77 Eur.

2023 m. kovo 14 d. per nesandarias daugiabučio namo išorines konstrukcijas į butą (duomenys neskelbtini) patekus vandeniui buvo apgadintas nurodytame bute buvęs turtas, kuris įvykio metu buvo apdraustas ieškovės bendrovėje. Ieškovei apskaičiavus įvykio metu padarytą žalą nustatyta remonto darbų kaina 1387,50 Eur. Atskaičiavus nusidėvėjimą ir išskaitą, atitinkamai 485,63 Eur ir 90 Eur, ieškovė, kompensuodama kilusius nuostolius, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 811,87 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, atlyginusi draudėjos nuostolius, įgijo teisę į 811,87 Eur draudimo išmokos grąžinimą iš atsakingo už žalą asmens. Atsakovė yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratorė. Nėra ginčo, kad žala atsirado dėl daugiabučio namo išorinių konstrukcijų nesandarumo (CPK 12, 178 straipsniai).

Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Atsakovė, su ieškiniu sutikdama iš dalies, iš esmės apeliavo į netinkamai apskaičiuotą remonto darbų kainą. Šiai pozicijai pagrįsti pateikė remonto darbų sąmatą, kuri, anot atsakovės, sudaryta remiantis „Sistela“ programa. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo ir jos konkretaus dydžio, teismas pažymi, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, šios bylos teisminiame nagrinėjime iš esmės nedalyvavo, o į savo parengtą remonto darbų sąmatą neįtraukė lubų remonto ir transporto išlaidų. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šios išlaidos buvo būtinos. Atsakovė remonto darbų kainą grindė „Sistelos“ programos duomenimis, tačiau, pažymėtina, kad ieškovė nuostolių dydį apskaičiavo irgi naudodamasi ta pačia programa. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip deklaratyvius-neįrodytus (grindžiamus vien tik prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais) atsakovės atsikirtimus, kuriais keliamos abejonės dėl ieškovės apskaičiuoto žalos dydžio. Atsižvelgdamas į tai ir paisydamas įrodinėjimo procese vyraujančių dispozityvumo ir rungimosi principų (CPK 12, 13, 178 straipsniai), teismas sprendžia, kad ieškovė pakankamai įrodė ginčo žalos mastą-dydį, o atsakovė šiuo aspektu iškėlė tik abstraktaus-deklaratyvaus pobūdžio abejones, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 811,87 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Be to, tenkinant ieškovės prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteisiamos šešių procentų procesinės palūkanos. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Ieškinį tenkinant, ieškovei iš atsakovės priteisiama 22 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovės priteisiama 17,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma įmokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, j. a. k. 121462961, 811,87 Eur (aštuonis šimtus vienuolika eurų 87 ct) žalos atlyginimo, šešių procentų metines palūkanas nuo priteistos 811,87 Eur (aštuonių šimtų vienuolikos eurų 87 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 (dvidešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, j. a. k. 121462961, 17,27 Eur (septyniolika eurų 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.