Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria A. M. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. Š. 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos N. Š. 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. M. nubaustas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. 08.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus kai jam nustatytas 0,60 promilės neblaivumas (įvertinus alkoholio kiekio matuoklio paklaidą). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos Nutarimu, A. M. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmestas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad A. M. padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis, nes jis yra baustas ir už kitus KET pažeidimus. Nors yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau šis jo padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuvyko į gydymo įstaigą ir buvo paimtas jo kraujo mėginys, tačiau vis tik A. M. kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 0,45 promilės, todėl tai jo atsakomybės nepašalina. Apylinkės teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą A. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria nepakeistas Institucijos Nutarimas dėl administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas 12 mėnesių paskyrimo ir šios administracinio poveikio priemonės netaikyti arba sutrumpinti antialkoholinio variklio užrakto taikymo terminą iki minimalios trukmės arba prilyginti atliktam specialiosios teisės atėmimo laikotarpiui.

3.1. Skunde nurodoma, kad apeliantas nesutinka tik su dalimi administracinio poveikio priemonės – draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Jis yra sumokėjęs paskirtą baudą, išklausė papildomus mokymus, tuo tarpu antialkoholinis variklio užraktas yra neproporcinga ir perteklinė poveikio priemonė, pažeidžianti teisėtus lūkesčius, darbinę veiklą, paskirta neatsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei teismų praktiką. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo profesinės situacijos, nes jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vykdo krovinių vežimo, automobilių pervežimo ir logistikos veiklą, pats vairuoja įmonės transporto priemones, dirba automobilių remonto srityje. Jo darbinės funkcijos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu – jis privalo įvaryti ir išvaryti klientų automobilius į ir iš serviso patalpų, atlikti bandomuosius važiavimus po remonto, valdyti skirtingas transporto priemones, kurios priklauso skirtingiems asmenims. Akivaizdu, kad dirbant tokio pobūdžio darbą, įrengti antialkoholinį variklio užraktą į kiekvieną jo vairuojamą transporto priemonę neįmanoma. Tai reiškia, kad jis negali vykdyti savo įprastinių darbo funkcijų, tinkama organizuoti ir užtikrinti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tad kyla pavojus netekti pajamų, darbo vietų.

3.2. Skunde apeliantas cituodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas pažymi, kad net ir esant formaliai teisėtai priemonei (antialkoholiniam variklio užraktui), ji negali būti taikoma taip, kad akivaizdžiai pažeistų teisingumo ir protingumo balansą individualiame ginče. Nors administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal specialią ANK ir ANK XXXIII – XXXV skyriuose numatyta tvarka, bendrieji procesiniai principai – teisingumo, nešališkumo, proporcingumo, teismui taikomi mutatis mutandis. Tai reiškia, kad teismas, negali apsiriboti vien baudžiamąja – administracine logika ir ignoruoti realaus poveikio apelianto profesinei bei ekonominei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pabrėžę, kad valstybės taikomos prievartos priemonės negali paneigti asmens fundamentalių teisių daugiau negu tai būtina konstituciškai pateisinamam tikslui pasiekti, o nuobaudos ar poveikio priemonės negali būti tokios, kad sukeltų asmeniui neproporcingai didelę ir perteklinę žalą palyginti su padarytu pažeidimu. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju jam taikoma administracinio poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra perteklinė ir neatitinkanti nei ANK 34 straipsnio 5 ir 6 dalių, nei CK 1.5 straipsnyje, CPK 3 straipsnyje nei Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Apylinkės teismas apelianto profesinę situaciją turėjo įvertinti kaip esminę ir išskirtinę, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

3.3. Apelianto teigimu, jis pripažino kaltę ir gailisi, išklausė mokymus, neturi ankstesnių pažeidimų, nėra baustas už analogišką administracinį nusižengimą, jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą, alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, pats kreipėsi dėl kraujo tyrimo, nėra priklausomas nuo alkoholio, padarė nusižengimą dėl neatsargumo, bendradarbiavo su institucijomis, todėl specialiosios teisės atėmimas ir mokymai jau pasiekė administracinės nuobaudos tikslus. Antialkoholinis variklio užraktas yra antrinė, perkeltinė ir nebūtina priemonė. Antialkoholinis variklio užraktas netaikytinas, kai nėra požymių sistemingo girtumo ar priklausomybės rizikos ir tai nuosekliai konstatuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo jo veikos laikyti atsitiktine, ir kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Per 34 metus jis niekada nebuvo praradęs teisės vairuoti, nėra padaręs nei vieno šiurkštaus ar pavojingo KET pažeidimo, yra padaręs tik menkaverčius administracinius nusižengimus, kurie neparodo jo polinkio nesilaikyti KET.

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundą Institucijos vyriausioji tyrėja M. M. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau nesutikdamas su paskirta administracinio poveikio priemone, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti dalies administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylikai mėnesių arba sutrumpinti šio draudimo terminą iki minimalios trukmės arba prilyginti atliktam specialiosios teisės atėmimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

7. Visų pirma pastebėtina, kad apeliantas savo skunde cituoja bendrąsias CK ir CPK nuostatas, iš esmės akcentuodamas, jog skiriant administracinio poveikio priemonę Institucija ir teismas turi vadovautis teisingumo, nešališkumo, proporcingumo principais bei remiasi, jo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Visgi, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad įvardindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliantas nenurodė jokių nuorodų į atitinkamas nutartis ar sprendimus, be to, svarbu tai, kad administracinio nusižengimo teisenoje yra vadovaujamasi ANK įtvirtintomis nuostatomis, tuo tarpu šioje teisinėje situacijoje sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės, jokio pagrindo vadovautis kitų teisės šakų, t. y. civilinės teisės, civilinio proceso ar administracinius ginčus reglamentuojančiais teisės aktais, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ABTĮ), nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad aukščiau įvardintų teisės šakų pagrindiniai teisės aktai bei ANK turi skirtingas paskirtis bei skirtingas teisinio reguliavimo sritis. Taigi, priimant šią apygardos teismo nutartį, teismas vadovaujasi ne CK, CPK ar ABTĮ įtvirtintomis teisės normomis, o ANK įtvirtintu reglamentavimu.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengė apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo iki patikrinimo. Šis administracinis nusižengimas vairuotojui užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtina, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

9. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs žemesnės instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai ir išsamiai motyvuota, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

13. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai pažymėjo, kad A. M. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumas, t. y. įvertinus paklaidą, pagal alkotesterio patikros sertifikatą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas 0,6 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Apklausiamas apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė alkoholinius gėrimus vartojęs prieš tai buvusios dienos vakarą, tad galėjo suprasti, jog transporto priemonę vairuodamas sekančios dienos ankstyvą rytą, jis vis dar gali būti neblaivus, tačiau vis tik elgėsi lengvabūdiškai ir esant tokiai situacijai, rinkosi vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl to gailėjosi, nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą bei išklausė mokymus, savarankiškai kreipėsi dėl kraujo tyrimo (kurio metu vis tik gauta informacija, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kraujyje net ir praėjus laiko tarpui nuo neblaivumo patikrinimo buvo nustatyta leistiną normą viršijanti etilo alkoholio koncentracija kraujyje) ir kitos skunde įvardijamos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Nesutiktina ir su apelianto skundo argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai nevertino jo padaryto administracinio nusižengimo kaip atsitiktinio. Nors iš tiesų iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad A. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų bei penkerių metų laikotarpiu nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau vis tik praeityje yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kas neleidžia jo apibūdinti kaip nepriekaištingai KET taisyklių besilaikančio eismo dalyvio.

14. Nagrinėjamu atveju iš apelianto skundo turinio matyti, jog jis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir prašymą sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę sieja išimtinai su savo darbine veikla. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vykdo krovinių ir automobilių pervežimo veiklą, taip pat dirba automobilių remonto srityje, tad jo darbo funkcijos yra tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu – jis turi vairuoti klientų automobilius, atlikti bandomuosius važiavimus po automobilių remonto. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į įvardintas aplinkybes, susijusias su jo darbo pobūdžiu, tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiuo A. M. argumentu sutikti negali. Žemesnės instancijos teismas įvertino, jog A. M. būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemones, be kita ko, sieja su tinkamu savo darbo funkcijų įgyvendinimu, tačiau sprendė, kad ši aplinkybė vertinant tai, jog apeliantas neabejotinai žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, vis tik ignoravo jam galinčias kiti teisines pasekmes dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, negali būti pakankama priežastimi taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors apeliantas akcentuoja, kad ši aplinkybė yra išskirtinė ir pakankama administracinio poveikio priemonės švelninimui, tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra išskirtinė, tačiau priešingai – visuomenėje dažna ir įprasta. Prieš pasirenkant vairuoti transporto priemonę neblaivam, apeliantui buvo gerai žinomos visos jo įvardintos aplinkybės – tiek tai, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, tiek tai, kad iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra reikalingos pragyvenimui, tačiau net ir žinodamas visas jam reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Sutikina su apelianto skundo argumentu, kad galimybė į kiekvieną jo kliento remontuojamą automobilį įrengti antialkoholinio variklio užraktą nėra įmanoma, tačiau svarbu tai, kad padarius administracinį nusižengimą, asmeniui dėl jo teisei priešingo elgesio kyla ir tam tikros neigiamos pasekmės, apie kurias jis yra informuojamas tai įtvirtinant teisės aktuose, šiuo konkrečiu atveju – ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pats A. M., turėdamas net trisdešimt ketverių metų vairavimo stažą, jis neabejotinai turėjo būti susipažinęs bei išmanyti KET, o kartu ir žinoti, kad transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam gali užtraukti tiek administracinę (kaip šiuo konkrečiu atveju), tiek baudžiamąją atsakomybę su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei tai, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Institucija apeliantui paskyrė ne tik straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, tačiau nustatė ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, tad dar labiau jį švelninti ar panaikinti dalį administracinio poveikio priemonės apygardos teismas neįžvelgia pagrindo.

15. Aukščiau aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nepateikė argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog paskirta administracinio poveikio priemonė A. M. turėtų būti švelninama, panaikinant jos dalį (draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) ar sutrumpinant šio draudimo terminą. Šiuo atveju apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas negali būti užtikrintas panaikinant dalį administracinio poveikio priemonės. Juolab, nors neabejotina, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apeliantas patiria nepatogumus bei neigiamus išgyvenimus, tačiau įstatymų leidėjas, už administracinius nusižengimus numatydamas tokio pobūdžio bei griežtumo nuobaudas bei administracinio poveikio priemones, apie tai iš anksto įspėja visuomenės narius, tad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi prisiimti dėl savo teisei priešingo elgesio jam kilusias pasekmes. Be kita ko, apeliantas apygardos teismui nepateikė ir jokių naujų duomenų, kurie dar būtų neįvertinti apylinkės teismo.

16. Apygardos teismo įsitikinimu, A. M., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti. Be kita ko, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pažymėtina, kad, kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 800 Eur, be to taip pat buvo nustatytas ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas – dvylika mėnesių, todėl dar labiau sutrumpinti šį administracinio poveikio priemonės terminą šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde prašo ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės sustabdymo laikotarpį prilyginti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminui. Vis tik pirma pažymėtina, kad ANK 686 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairuotojams, <...>, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs <...>, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo ANK 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu, vadovaujantis ANK 602 straipsnio 4 dalimi, buvo sustabdyta A. M. teisė vairuoti transporto priemones nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d., tad specialiosios teisės atėmimo terminas yra skaičiuojamas būtent nuo šios datos. Antra, kaip jau minėta aukščiau šioje nutartyje, apygardos teismas pritarė skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvadai, jog pagrindo sušvelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra, tad kartu nėra pagrindo ir prilyginti A. M. taikomą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai tik teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo laikotarpiui, juolab, kad šis laikotarpis pagal ANK 686 straipsnio 1 dalį ir taip yra įskaitomas į administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.

18. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, o priešingai proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, panaikinti dalį administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

19. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.