- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- I-2971-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01557-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. E. Q.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. Q. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. E. Q. (toliau – pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje N. F. Respublikos piliečiui A. E. Q.“ Nr. (15/4-1) 3I-414 (00202) (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo argumentais, pareiškėjas skunde teigia, kad nesuprato Migracijos departamento pareigūnų reikalavimų pasiaiškinti, todėl skundžiamame sprendime liko neįvertintos reikšmingos aplinkybės. Paaiškina, kad turi dukrą Lietuvos Respublikoje, kuri gimė teisėtoje santuokoje su LR piliete A. G. Po skyrybų jam sudaromos dirbtinės kliūtys bendrauti su dukra. Šių kliūčių iniciatorė yra jo buvusi sutuoktinė. Mano, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų jo atžvilgiu.
Taip pat teigia, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, kadangi jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje. Migracijos departamentas netinkamai įvertino jo pateiktus tai patvirtinančius dokumentus (I tomas, b. l. 19-21).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d., tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo duktė Lietuvos Respublikos pilietė L. K., gim. (duomenys neskelbtini) deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, dukters gimimo liudijimą, banko pažymą apie sąskaitoje turimas pinigines lėšas ir kitus dokumentus. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo nepilnametės dukros auklėjime nedalyvauja, vengia mokėti priteistą dukros išlaikymą, darbo neturi, o bankuose turimos lėšos areštuotos. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 14 punktais, 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, panaikino nurodytą sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2018 m. kovo 15 d. iškvietė pareiškėją į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje ir, kad dalyvauja dukters auklėjime. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjui buvo suteiktos visos sąlygos paaiškinti raštu (klausimai buvo išversti į pareiškėjui suprantamą anglų kalbą), ar jis dalyvauja dukters auklėjime, ar susitinka su ja, ar jis ją išlaiko, tačiau šia teise nepasinaudojo, elgėsi negeranoriškai, į pateiktus klausimus raštu atsisakė atsakyti, nepateikė įrodančių dokumentų nei apie pragyvenimo lėšas Lietuvos Respublikoje, nei apie dalyvavimą dukters auklėjime.
Migracijos departamentas 2018 m. balandžio 9 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus informaciją apie tai, kad ši institucija nėra gavusi iš fizinių ar juridinių asmenų informacijos apie pažeidžiamas pareiškėjo dukters teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjo dukters motina Vaikų teisių apsaugos skyriui paaiškino, kad pareiškėjas dukters auklėjime nedalyvauja, jos nelanko ir neteikia išlaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjui yra apribota tėvo valdžia dukters atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs turimą informaciją ir faktines aplinkybes, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas neturi įgūdžių rūpintis dukra, nėra atkūręs emocinio ryšio su dukra, neteikia jai pastovaus išlaikymo, todėl konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jo tikrasis tikslas – tik gauti leidimą laikinai gyventi, todėl atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Taip pat nurodo, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento duomenimis, jo sąskaita banke yra areštuota 2017 m. birželio 27 d. Be to, 2017 m. gegužės 3 d. pažymoje apie turimas lėšas banke esantis informacija yra neaktuali, nes atspindi duomenis, kurie buvo prieš metus. Tai, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų taip pat patvirtina tai, kad jam yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Todėl deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
Pažymi, kad priimant skundžiamą sprendimą, taip pat buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja šeimos santykiai – gyvena nuo 2012 metų, nuo 2012-07-03 iki 2014-03-31 buvo susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, nuo 2012 metų leidimus laikinai gyventi gavo šeimos susijungimo pagrindu, kaip Lietuvos Respublikos pilietės L. K. tėvas, taip pat jį sieja socialiniai ryšiai – nuo 2011 metų studijavo Mykolo Romerio universitete. Tačiau, atsakovo vertinimu, šios aplinkybes savaime nesudaro pagrindo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (I t., b. l. 43-49).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti remiantis skunde nurodytais motyvais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo užsieniečiui pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis (I t., b. l. 104-113). Prašyme nurodė, kad Lietuvos Respublikoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvena jo dukra Lietuvos Respublikos pilietė L. K. Pareiškėjas prie prašymo pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017 m. rusėjo 3 d., dukters Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą, šeimyninius ryšius patvirtinančius dokumentus, dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje ir kitus būtinus dokumentus (I t., b. l. 115-119).
Migracijos departamentas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-756(00335) atsisakė Lietuvos Respublikoje N. F. Respublikos piliečiui A. E. Q., gim. (duomenys neskelbtini), pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas) (I t., b. l. 98-102). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino atsakovo Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-756(00335) ir įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 20 d.
Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2018 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-414 (00202), kuriuo taip pat atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 29-33; II t., b. l. 6-11). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Migracijos departamentas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui pakeisti atsisakė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitinka tikrovės.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu, be kita ko, tai yra šeimos susijungimo atvejis (Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.). Akcentuotina, jog vien formalus Įstatymo 43 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Pagarba šeimos gyvenimui, kaip tai numatyta Konvencijos 8 straipsnyje, yra fundamentalus principas, kuris turi būti gerbiamas ir užtikrinamas. Chartijos 7 straipsnis taip pat įtvirtina teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, o 52 straipsnis numato, kad Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta Konvencijoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pažymėjo, jog Konvencijos 8 straipsnis neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81), 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Visais atvejais privaloma nustatyti, ar konkrečiu atveju tarp šeimos narių egzistuoja faktiniai šeimos santykiai ir šeimos gyvenimas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą byloje X prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 1122/04), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012).
Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad L. K., gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, Vilniuje. Gimimo liudijime L. K. tėvu įrašytas pareiškėjas, motina – A. G. (I t., b. l. 56).
Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu dėl pareiškėjo kaltės panaikintas santuokos, sudarytos 2012 m. liepos 3 d. Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniame centre Muftiate tarp A. G. ir pareiškėjo, apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimas (I t., b. l. 177-182).
Migracijos departamento Imigracijos skyrius, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2018 m. kovo 15 d. raštu Nr. (15/4-7) 10K-9446 iškvietė pareiškėją į Migracijos departamento priimamąjį, prašydamas pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir dokumentus, įrodančius, kad dalyvauja dukters L. K. auklėjime (II t., b. l. 33). Pareiškėjas į Migracijos departamentą atvyko 2018 m. kovo 19 d. jam buvo pateiktas apklausos lapas, kurį paprašyta užpildyti. Apklausos lape esantys klausimai buvo išversti į pareiškėjui suprantamą anglų kalbą. Teikti atsakymus į apklausos lape pateiktus klausimus pareiškėjas atsisakė (II t., b. l. 34, 37-38).
Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. kovo 15 d. raštu Nr. (15/4- 7)10K-9447 kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, prašydamas suteikti informaciją, ar pareiškėjas dalyvauja dukters L. K. auklėjime, ar ją lanko, ar materialiai ją išlaiko. Migracijos departamento Imigracijos skyrius gavo Vilniaus savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2018 m. balandžio 9 d raštą Nr.A732- /18(3.3.2.27E-AD15), kuriame nurodoma, kad Vilniaus savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nėra gavęs iš fizinių ar juridinių asmenų informacijos apie pažeidžiamas L. K. teises ar teisėtus interesus. Vilniaus savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoja 2018 m. balandžio 9 d. susisiekė su A. G. (L. K. motina), kuri paaiškino, kad pareiškėjas mažametės dukters auklėjime nedalyvauja, jos nelanko ir 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi neteikia išlaikymo (I t., b. l. 153).
Byloje esančiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4247-897/2018, kuriuo laikinai iki išnyks pagrindu buvusios aplinkybės, apribota pareiškėjo tėvo valdžia L. K. atžvilgiu, nurodyta, kad pareiškėjas dirbo nepastoviai, savo nepilnametei dukteriai neteikė išlaikymo savo noru. Pareiškėjas yra konfliktiškas, tarp jo ir dukters emocinis ryšys nesusiformavo (I t., b. l. 158-163). Civilinėje byloje liudytoja apklausta psichiatrė – psichologė parodė, kad ji nepastebėjo jokio ryšio tarp L. K. ir jos biologinio tėvo A. E. Q.
Kaip matyti, Migracijos departamente pareiškėjui buvo suteiktos visos sąlygos paaiškinti raštu, ar jis dalyvauja dukters auklėjime, ar susitinka su ja, ar ją išlaiko, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo ir taip pat nepasinaudojo savo teise teikti paaiškinimus ir įrodymus dėl dalyvavimo dukters auklėjime. Taigi, pareiškėjui objektyviais įrodymais nepaneigus aptartuose rašytiniuose įrodymuose nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad tarp pareiškėjo ir jo dukters neegzistuoja artimas ryšys, pareiškėjas dukters auklėjime nedalyvauja, jos nelanko, kas paneigia realių šeiminių santykių egzistavimą ir siekį juos išlaikyti. Todėl darytina išvada, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo faktinius šeimos santykius, jo tikrasis siekis – formaliai atitikti įstatymo reikalavimus, tam kad įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje (Šengeno erdvėje), todėl pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatymo“ 1.3 punktą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje pareiškėjui – viena minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. minimaliąją mėnesinę algą nustatė 380 eurų dydžio. Šis nustatytas minimaliosios mėnesinės algos dydis galiojo pareiškėjo prašymo pateikimo metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. minimaliąją mėnesinę algą nustatė 400 eurų dydžio.
Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė 2017 m. gegužės 3 d. AB DNB banko pažymą apie sąskaitą, kurioje nurodyta, kad sąskaitoje yra 4 614,18 Eur (I t., b. l. 119). Pakartotinai nagrinėjant prašymą, atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2018 m. kovo 15 d. kvietimą, pareiškėjas 2018 m. kovo 19 d. pateikė tos pačios 2017 m. gegužės 3 d. AB DNB banko sąskaitos, kurioje nurodyta 4 614 Eur suma, pažymos kopiją (I t ., b. l. 146-151; II t., b. l. 39-45).
Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis (2018 m. balandžio 23 d. išrašas), pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 23 dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. sausio 16 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b. l. 4-5). Remiantis Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. Pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpių Nr. SD-21209 duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 17 d. yra registruotas darbo biržoje (II t., b. l. 45). Byloje pateikta 2017 m. rugsėjo 10 d. darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 187-199), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas įdarbintas vadybininku, mokant 200 Eur mėnesinį atlyginimą, nepatvirtina, kad pareiškėjas realiai dirba šioje bendrovėje ir gauna darbo užmokestį. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinėje sistemoje duomenų apie pareiškėjo įdarbinimą šioje įmonėje nėra fiksuota. Byloje įrodymų, kad pareiškėjas realiai atlieka vadybininko pareigas šioje įmonėje ir gauna darbo užmokestį, nėra. Remiantis byloje esančia antstolio pateikta informacija, visos pareiškėjo vardu atidarytos sąskaitos Lietuvos Respublikos kredito įstaigose yra areštuotos, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jis neturi. AB DNB banko sąskaitoje 2017 m. gegužės 3 d. buvusi 4 566 Eur suma buvo išimta iš šios sąskaitos, o sąskaita 2017 m. birželio 27 d. areštuota (I t., b. l. 61, 184-189, 192-193). Be to, kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėjui tuo pagrindu, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų (pareiškėjo metinės pajamos neviršija I pajamų lygio), byloje 2018 m. balandžio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba (I t., b. l. 34-36). Antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama ir teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo. Tai rodo, kad pareiškėjo finansinė padėtis nepakito. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui pakartotinai svarstant jo prašymą, nei teismui papildomų įrodymų apie turimas pragyvenimo lėšas nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas apie pareigą pateikti įrodymus apie turimas pakankamas lėšas pragyvenimui pasirašytinai buvo informuotas dar 2017 m. gegužės 19 d. (I t., b. l. 120).
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 dalyje numatytu pagrindu.
Byloje duomenų, kad pareiškėjui buvo varžoma jo teisė teikti paaiškinimus, įrodymus, patvirtinančius jo prašyme nurodytą leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą, nėra.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 ir 42 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. E. Q. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.