Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu A. B. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124-1 straipsnio 1 dalį 160 Lt bauda už tai, kad 2009-10-23, apie 12 val. 25 min., Ukmergės – Šeškinės g., vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prie pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai sustojo gretima juosta ta pačia kryptimi važiavęs automobilis.

Skunde paaiškino, kad važiavo Geležinio Vilko – Šeškinės gatve, ketvirtąja eismo juosta. Antrąja bei trečiąja juostomis, beveik lygiagrečiai važiavo dar keli automobiliai. Pirmąja juosta važiavęs automobilis prieš perėją pradėjo lėtinti greitį, tačiau dar nebuvo sustojęs, kai antrąja, trečiąja juostomis važiavę automobiliai bei pareiškėjo automobilis kirto nereguliuojamąją perėją. Pareiškėjas nurodė matęs moterį, stovinčią šonu į važiuojamąją kelio dalį, šiek tiek atokiau nuo kelio, tačiau ji dar nesiruošė eiti į važiuojamąją kelio dalį. Pareiškėjo nuomone, jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis dar nebuvo sustojęs, kai kiti lygiagrečiai važiavę automobiliai kirto pėsčiųjų perėją.

Taip pat nurodė, kad automobilį vairuoja beveik 30 metų, nebuvo padaręs jokių pažeidimų, išskyrus tai, kad maždaug prieš pusmetį buvo nubaustas dėl nedegančio galinio gabaritinio žibinto.

Teismo posėdyje A. B. nedalyvavo. Teismo pranešimas išsiųstas skunde nurodytu adresu, teismui atgal negrąžintas, todėl laikomas tinkamai įteiktu.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis L. S. surašė 2009-10-23 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 530117 A. B. už tai, kad jis 2009-10-23, apie 12 val. 25 min., Ukmergės – Šeškinės g., vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prie pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai sustojo gretima juosta ta pačia kryptimi važiavęs automobilis (b. l. 6). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009-10-27 nutarimu Nr. F530117 A. B. paskirta 160 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124-1 straipsnio 1 dalyje (b. l. 7).

ATPK 124-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 37 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Kelių eismo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis).

A. B. padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. 2009-10-23 tarnybinis pranešimas (b. l. 8) bei liudytojų policijos pareigūnų V. B. ir L. S. parodymai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai V. B. ir L. S. patvirtino, kad pareiškėjo automobilis kirto perėją tuo metu, kai iš dešinės gatvės pusės per perėją ėjo pėsčioji. Pėsčioji buvo kirtusi pusę 4 eismo juostų gatvės ir buvo visai netoli pažeidėjo automobilio. L. S. teigimu, pareiškėjas iš pradžių pripažino padaręs pažeidimą, tačiau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, pradėjo neigti pažeidimo padarymo faktą. Policijos pareigūnų parodymai išsamūs ir nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje bei L. S. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis.

Institucija, priimdama nutarimą, nepažeidė nuobaudų skyrimo taisyklių, įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad A. B. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir teisingai paskyrė 160 Lt baudą, t. y. didesnę, nei ATPK 124-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 124 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutarė:

Pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2009-10-27 nutarimą Nr. F530117, kuriuo pagal ATPK 124-1 straipsnio 1 dalį A. B. paskirta 160 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.