- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- I-1702-505/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01486-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- B. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vitalijaus Mecelica
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųRimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ramintai Lastauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal B. Š. asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijosdėlpraleisto termino atnaujinimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
B. Š. į teismą su prašymaisdėl termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. N. turėtą 7,25 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo(b.l.5-8, 65-68).
Pareiškėjaprašymuosenurodė bei atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos tėvas buvo Z. N., o senelis – A. N.. Pareiškėjos senelis asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 7,28 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . B. Š. tik 2014 m. balandžio 7 d. iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gavo pažymą apie savo tėvo gimimo duomenis. Tik gavusi minėtą pažymą, pareiškėja galėjo kreiptis su prašymu atkurti nuosavybės teises į turėtą senelio žemės sklypą. Dėl šių priežasčių ir nebuvo įstatymų nustatytu terminu pateiktas prašymas suinteresuotam asmeniui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. 1995 metais Z. N. kreipėsi dėl žemės grąžinimo, tačiau buvo reikalinga pateikti jo gimimo liudijimo kopiją. Z. N. buvo senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, dėl to negalėjo laiku pateikti reikiamų dokumentų. Pareiškėjos tėvas mirė 1995 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėja intensyviai ir nuolat ieškojo reikiamų dokumentų, kreipėsi į įvairias institucijas, ir tik 2014 m. balandžio 17 d. gavo reikiamus dokumentus su duomenimis apie Z. N. gimimą, jo ir tėvų giminystės ryšį. Mano, jog pareiškėja terminą praleido dėl pateisinamų priežasčių. Prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymąnurodė, jog sutinka su juo iš dalies (b.l.76-82).
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymąnurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos tėvas Z. N. 1991 m. lapkričio 25 d. Vilkaviškio rajono Pilviškių agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl žemės grąžinimo. Prašyme nurodė, kad A. N.(pareiškėjos senelis, pareiškėjos tėvo Z. N. tėvas) nuosavybės teise turėjo 7,28 ha žemės (duomenys neskelbtini) . Prašyme nenurodyta daugiau jokių A. N. įpėdinių, kurie turėtų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Vilkaviškio skyriuje taip pat yra pateikti šie dokumentai: A. N. mirties akto įrašas, K. N. mirties akto įrašas, Z. N. mirties liudijimas, tačiau nepateikti kiti privalomi dokumentai, būtini nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad Z. N. nepateikė visų privalomų dokumentų, jam neatkurtos nuosavybės teisės į A. N. turėtą žemę. Tiek Z. N., tiek po jo mirties šeimos nariai buvo ne kartą informuoti apie tai, kad turi pateikti trūkstamus dokumentus. Iš siųstų pranešimų matyti, jog prie trūkstamus dokumentus Z. N., vėliau ir jo šeimos nariai buvo informuoti prieš 19 metų. Suinteresuoto asmens atstovė nesutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti jai terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio A. N. turėtą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas asmenų, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Kadangi Z. N., kuris atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, nustatytu laiku pateikė prašymą, tai pareiškėja, kuri atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, negali įgyti subjektinės teisės pateikti prašymą.
Šalies argumentai
Z. N. nustatytu laiku pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises ir yra miręs, tai vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisės turi būti atkuriamos jo vardu ir perduodamos įpėdiniui (-iams), jeigu šis (šie) yra Lietuvos Respublikos pilietis (-čiai). Todėl netikslinga tenkinti pareiškėjos reikalavimą atnaujinti jai terminą paduoti prašymą, kadangi nuosavybės teisės į A. N. turėtą žemę turi būti atkuriamos Z. N. 1991 m. lapkričio 25 d. prašymo pagrindu.Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su A. N..Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio nurodytoms institucijoms. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleisto termino dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas, pripažinęs, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, gali jį atnaujinti. Pareiškėja nurodę, kad Z. N. negalėjo laiku pateikti trūkstamų dokumentų, nes buvo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos. Pareiškėja po Z. N. mirties laiku nepateikė trūkstamų dokumentų, nes jų neturėjo, kadangi dokumentų paieška vyko ilgai, todėl tik 2014 m. balandžio 17 d. pateikė trūkstamus dokumentus. Suinteresuoto asmens atstovė neprieštarauja dėl reikalavimo atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su A.N..
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinasiš dalies.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymąNr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymoNr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 str., Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino)( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63–605/2011).
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2012 m. birželio 22 d. rašto Nr.19SD-(14.19.104.)-571 matyti, kad pareiškėja kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į N. A., P. 7,28 ha nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) , tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyrius nurodė, kad nėra pateiktas Z. N. gimimo liudijimas (b.l.11,12).
Bylos duomenys patvirtina, kad 1991 m. lapkričio 25 d. pareiškėjos tėvas Z. N. (b.l. 70) Vilkaviškio rajono Pilviškių agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą „Grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją)“ (b.l. 23-24). Prašyme nurodyta, kad A. N. (t. y. pareiškėjos senelis, pareiškėjos tėvo Z. N. tėvas) nuosavybės teise turėjo 7,28 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) . Minėtai tarnybai taip pat buvo pateikti šie dokumentai: A. N. 1976 m. rugpjūčio 16 d. mirties akto įrašas Nr. 39 (b.l. 25), K. N. 1984 m. gruodžio 24 d. mirties akto įrašas Nr. 113 (b.l. 26), Z. N. mirties liudijimas AG Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos tėvas Z. N. Vilkaviškio rajono Pilviškių agrarinės reformos tarnybos raštu buvo informuotas, jog būtina pateikti jo, t. y. Z. N., gimimo liudijimą (b.l. 31). Kadangi Z. N. 1995 m. rugpjūčio 19 d. mirė (b.l. 27), pranešimais apie tai, kad trūksta dokumentų, reikalingų nuosavybės teisių atkūrimui, buvo informuoti jo šeimos nariai: 1996 m. lapkričio 14 d. pranešimu (b.l. 33), 1999 m. vasario 24 d. pranešimu (b.l. 22), 2001 m. lapkričio 13 d. pranešimu (b.l. 21), 2003 m. kovo 5 d. pranešimu (b.l. 17), 2003 m. birželio 5 d. pranešimu (b.l. 16), 2012 m. birželio 22 d. raštu Nr. 19SD-(14.19.104.)-571 (b.l. 11-12). Kadangi Z. N. prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė laiku, bet per nustatytą terminą nepateikė visų privalomų dokumentų, nuosavybės teisės jam neatkurtos.
Pareiškėja prašo teismo atnaujinti jai terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio A. N. turėtą 7,28 ha žemės sklypą, Jurgelių km., Paežerių valsčiuje, bei atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti nuosavybės teise atkurti į A. N. turėtą 7,28 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) .
Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja specialusis teisės aktas - Atkūrimo įstatymas. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jis taikomas ne visiems turtiniams santykiams, o specifiniams turtiniams santykiams, t. y. santykiams, kurie atsiranda dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Kaip minėta Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis nustato baigtinį subjektų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, ratą. Iš šio straipsnio nuostatų matyti, kad teisę atkurti nuosavybės teises visų pirma turi turto savininkas (2 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jam mirus – kiti asmenys, nurodyti Atkūrimo įstatyme (2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Iš Atkūrimo įstatymo nuostatų matyti, kad jis taikomas ne visiems buvusiems savininkams ar jų palikuonims, o tik buvusiems savininkams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant Atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad Atkūrimo įstatymas nenumato teisės atkurti nuosavybės teises mirusiam asmeniui. Iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų matyti, kad mirus turto savininkui arba kitam subjektui, įgijusiam teisę atkurti nuosavybės teises, subjektinė teisė atkurti nuosavybės teises šio Įstatymo pagrindu ir tvarka pereina jame nustatytam subjektų ratui. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis expressisverbis įtvirtina išimtį iš šios bendrosios taisyklės numatydamas, kad „jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis“. Atitinkamai, darytina išvada, kad pretendento prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimas yra ta aplinkybė, kuriai esant įmanomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas mirusiojo vardu.
Remiantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi turtinių teisių perleidimas galimas pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tokiu būdu mirusiojo įpėdinai pagal įstatymą arba pagal testamentą turi teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese po mirusiojo pretendento su tokiomis pat teisėmis kokias turėjo pats pretendentas. Todėl įpėdiniai privalo pateikti institucijai įgaliotai spręsti nuosavybės teisių atkūrimą dokumentus, patvirtinančius jų giminystės ryšį su mirusiuoju pretendentu arba dokumentą patvirtinantį mirusiojo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Kadangi nuosavybės teisės į A. N. turėtą žemę turi būti atkuriamos pareiškėjos tėvo Z. N. 1991 m. lapkričio 25 d. paduoto prašymo pagrindu, pareiškėjos reikalavimai atnaujinti jai terminąprašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio A. N. turėtą 7,25 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) paduoti, bei atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti nuosavybės teise atkurti į A. N. turėtą 7,28 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , netenkintini.
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su A. N.. Nurodė, kad jos tėvas Z. N. negalėjo laiku pateikti trūkstamų dokumentų, nes buvo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, o po tėvo mirties pareiškėja trūkstamų dokumentų nepateikė, nes jų neturėjo.
Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.
Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 5 d.).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja intensyviai vykdė trūkstamų dokumentų paiešką. B. Š. prašymais kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą (b.l. 54, 46), į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatą (b.l. 51), į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (b.l. 50), į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (b.l. 49), į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrių (b.l. 48), į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (b.l. 47), į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b.l. 45), į Marijampolės apskrities archyvą (b.l. 43), kol iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gauta 2014 m. balandžio 7 d. „Pažyma apie asmens duomenis“ Nr. (29)3V-1105, kurioje nurodyta, kad Z. N. gimė 1925 m. rugpjūčio 12 d., mirė 1995 m. rugpjūčio 19 d., tėvas A. N. gimė 1897 m., motina K. N. gimė 1895 m. (b.l. 37). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėja tik gavusi minėtą pažymą galėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Esant šioms aplinkybėms nėra pakankamo pagrindo teigti, jog pareiškėja nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga siekdama nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus, kuriuos įgyvendinant Atkūrimo įstatymo 10 str. nustatyti terminai iš naikinamųjų buvo pakeisti į atnaujinamuosius, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, B. Š. nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliūtimis, trukdžiusiomis realizuoti jos subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl atnaujintinas pareiškėjai B. Š. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriui giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo10 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo85-87 str. 88 str. 1 d. 1 p., 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. Š. dalies.
Atnaujinti pareiškėjai B. Š. pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriuigiminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Kitos prašymo dalies netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.