Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo BUAB „Zemdra“ atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Zemdra“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BUAB „Zemdra“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 935,20 EUR žalos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą, kadangi, ieškovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas arba neįvykdomas teismo sprendimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas nurodė, jog suma, kurios ribose prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nelaikytina didele laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu šiam subjektui ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo labiau, kad nepateikta įrodymų, jog atsakovas turėtų kreditorinių įsiskolinimų, vengtų mokėjimų, slėptų turtą ir pan. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima būtų spręsti, jog atsakovas gali imtis veiksmų turtą paslėpti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Pažymėjo, kad jokių kitų motyvų ieškovas prašyme nenurodė.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo J. S. turtui – areštuoti atsakovui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, paliekant teisę atsiskaityti su ieškovu UAB „Zemdra“, nes jų nesiėmus, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino tik vieną iš kriterijų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. reikalavimo sumą, bet nevertino to, jog atsakovas šiuo metu slapstosi nuo bankroto administratoriaus, iki šiol nėra jam perdavęs ieškovui priklausančio turto dalies bei ieškovo finansinės apskaitos dokumentų, ką buvo įpareigotas padaryti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. bankroto byloje Nr. eB2-6439-794/2015. Atsižvelgiant į tai, galimai ateityje ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba visai taps neįmanomu.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju suma, kurios ribose prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nelaikytina didele laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu šiam subjektui ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau apelianto nuomone, teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas slapstosi nuo bankroto administratoriaus, neperduoda jam ieškovui priklausančio turto ir dokumentų, ką buvo įpareigotas padaryti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. bankroto byloje Nr. eB2-6439-794/2015. Pažymėtina, jog šį savo teiginį pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė, be to, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju yra reali būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl minėtos nedidelės reikalavimo sumos ir kad tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos ir ekonomiškos. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo teismų praktikos ir atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmė iš esmės teisingą nutartį. Kita vertus pažymėtina, jog Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, bylai esant Vilniaus apygardos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimu už akių buvo tenkintas ieškovo ieškinys ir ieškovui BUAB ,,Zemdra” iš atsakovo J. S., a. k. 38901020196, priteistas 935,20 EUR žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 935,20 EUR sumą nuo 2016-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir šio sprendimo pagrindu 2016 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovui išdavė vykdomąjį raštą. Pradėjus vykdymo veiksmus ir esant poreikiui antstolis turi teisę areštuoti skolininkui priklausantį turtą, tam atskiros teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nereikia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog vykdymo procese apelianto (išieškotojo) teisės bus tinkamai užtikrintos ir taikyti apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nėra poreikio, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.