Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Aldonai Sakaitienei, prokurorei Irenai Pšalgauskienei, gynėjai advokatei Rasai Čibirienei, nukentėjusiems S. L., J. Č. ir I. P., civilinių ieškovų atstovams D. B. ir K. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas , kaltinamas pagal BK 178 str.1d;270 str.3d;178 str.1d ir 270 str.3d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B. kartu su kitu asmeniu, kuris šiuo metu yra paieškomas, 2011 m. vasario - kovo mėn. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje , I. P. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), iškirto ir pagrobė 1 vnt žalių beržų, kurių bendras likvidinis tūris 0,201 ktm, 1 vnt žalių drebulių, kurių bendras likvidinis tūris 1,536 ktm ir 2 vnt žalių ąžuolų, kurių bendras likvidinis tūris 3,971 ktm – 570,80 Lt vertės medieną, padarydamas nukentėjusiajai I. P. 570,80 litų žalą.

Be to, kaltinamasis R. B. su kitu asmeniu 2011 m. vasario-kovo mėn. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje , I. P. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pažeisdamas LR miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės nutarimo Nr. 799 20 punktą, nustatantį, kad kirsti mišką yra privalomas leidimas, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nustatantį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, nukirsdamas 1 vnt žalių beržų, kurio bendras likvidinis tūris 0,201 ktm, 1 vnt. žalių drebulių, kurios bendras likvidinis tūris 1,536 ktm ir 2 vnt žalių ąžuolų, kurių bendras likvidinis tūris 3,971 ktm – 570,80 Lt vertės , padarė nedidelę 148,40 Lt žalą augmenijai.

Kaltinamasis R. B. kartu su kitu asmeniu 2011m. vasario – kovo mėn. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje ,S. L., E. Š., B. O. B. ir J. Č. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv. 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), iškirto ir pagrobė 1 vnt. žalių beržų, kurių likvidinis tūris 0,405 ktm. ir 2 vnt. žalių drebulių, kurių bendras likvidinis tūris1.204 kmt. ir 2 vienetus žalių beržų, kurių tūris 2,252 ktm- 386, 10 Lt. vertės medieną bei 1 vnt. ąžuolo, augusio ne miško paskirties žemėje- 2880 Lt. vertės medieną, viso padarydamas nukentėjusiesiems L., E. Š., B.O. B. ir J. Č. 3266,10 litų žalą.

Be to, R. B. kartu su kitu asmeniu 2011 m. vasario - kovo mėn. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje , S. L., E. Š., B. O. B. ir J. Č. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pažeisdamas LR miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės nutarimo Nr. 799 20 punktą, nustatantį, kad kirsti mišką yra privalomas leidimas, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nustatantį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, nukirsdamas 1 žalią ąžuolą, augusį ne miško žemėje – 2880 Lt vertės , padarė 2880 Lt žalą augmenijai.

Kaltinamasis R. B. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011m vasario mėnesį pas jį į namus atvažiavo brolis D. B. ir pakvietė pjauti mišką esantį K. km. Jis sutiko. Žino, kad greta esantis miškas priklauso motinai ir jos broliams bei seserims. Miškas yra visų bendrasavininkų nuosavybė ir nei nuosavybės dydis nei miško plotas nėra kiekvienam nustatytas. Ar galima kirsti mišką motinos sutikimo neklausė ir su ja apie tai nekalbėjo. Nuėjus su D. B. į mišką, D. B. pjovė su benzopjūklu medžius , juos supjaustė , o jis nešė į palaukę ir ten krovė .Dirbo dvi dienas. Antrą dieną brolis perėjo kirsti medžių į kaimyninį sklypą, kuris priklauso P.. Jos miško sklypas buvo atskirtas nuo bendrasavininkų sklypo, todėl jis broliui tai pasakė- draudė pjauti medžius, bet brolis į jo žodžius dėmesio nekreipė. Jis –R. B.- padėjo broliui išnešti išpjautą medieną. Po to D. B. paskambindavo draugui, kuris atvažiuodavo su kroviniu autobusiuku. Jis su broliu į priekabą pakraudavo kalades ir jie abu išvažiuodavo. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad iškirsdamas mišką įvykdė vagystę ir padarė žalą gamtai.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusios S. L. parodymais, kuri paaiškino, kad ji yra miško valdos, bendrasavininkė kartu su seserimi E. Š., dėde J. Č. ir teta B. O. B.. Apie tai, kad 2011-03-21 buvo pastebėta medžių kirtimas iš bendrasavininkų miško , ji sužinojusi iš policijos pareigūnų. Miškas kelis kartus jau buvo kertamas ir ankščiau be jos sutikimo. Paskutinis atvejis ją labai sunervino. Ji net neabejoja, kad miško kirtimą suorganizavo D. B.. Po policijos pranešimo, ji buvo nuvažiavusi į kirtavietę ir pati matė, kad nukirsta 1 žalias beržas, 2 drebulės ir 2 ąžuolai. Taip pat buvo nukirstas ąžuolas augęs miško valdoje, bet ne miško paskirties žemėje. Medžiai buvę žali, ne sausuoliai, nes tai buvo galima spręsti iš kelmų. Jai yra žinoma, kad jų miško valda ribojasi su I. P. miško valda. Dėl iškirstų medžių padaryta 3280 litų turtinė žala. Ji atstovauja ir savo seseriai, todėl ir jai padaryta taip pat 3280 Lt žala.

Nukentėjusio J. Č. parodymais, kuris paaiškino, kad yra miško valdos , esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis. Jo nuomone miške medžiai nebuvo kertami, o tik palaukėje, todėl dėl iškirstos medienos niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusios I. P. parodymais, kuri paaiškino, kad jai priklausantis miško sklypas ribojasi su jau minėtų bendrasavininkų sklypu. 2011m kovo mėnesį jos vyras buvo nuvažiavęs pažiūrėti, ar miške nėra vėjovartų, ir pastebėjo medžių vagystę. Buvo iškirsti 2 žali ąžuolai, 1 žalias beržas, 1 žalia drebulė. Buvo likę šakos. Kadangi netoliese gyvena R. B., buvo kreiptasi pas jį- gal jis matė, kas kirto mišką. R. B. tiesiai pasakė, jog tą padarė jo brolis D. B. ir kad jis pats taip pat dalyvavo. Dėl iškirstų medžių jai padaryta 570 litų 80 centų turtinė žala.

Liudytojo A. V. parodymais, kuris paaiškino, kad 2011 m. pradžioje jam reikėjo malkų, todėl radęs skelbimą internete, pasiskambino nurodytu telefono numeriu. Atsiliepęs asmuo prisistatė D.. Su juo susitarė po kiek pirks malkas ir kad jos jam bus atvežtos. Sakė, jog malkos bus ąžuolinės. Tiksliai pasakyti mėnesio ir dienos negali, bet malkas atvežė per keturis kartus. Už malkas sumokėjo 900 Lt. Malkos buvo sausos, ąžuolinės. Šis kaltinamasis dalyvavo atvežant malkas, padėjo iškrauti. Pinigus paėmė D..

Liudytojo V. K. parodymais, kuris paaiškino, kad pažįsta D. B.. 2011 metų pradžioje jam paskambino D. B. ir paprašė pavežti malkas. Jis D. paklausęs ar pastarasis turi dokumentus ir D. B. patikino, kad viskas teisėta ir dokumentai bus tvarkingi. Teigė, kad mišką kirto savo valdoje. Kai jis nuvažiavo, tai rado malkas supjautas kaladėmis. Jos buvo sukrautos palaukėje. Sutarė, kad už mašiną jam D. sumokės po 50 Lt. Išvežė malkas per 4 kartus. Atsimena, kad daugiausia vežė ąžuolo sausuolį. D. B. buvo išrašęs važtaraštį. Iš viso pervežė apie 10 m³ medienos. Medieną vežė Rokiškio geležinkelio stotį ir vieną priekabą - į Vytauto gatvę. Medieną į automobilį pakraudavo D. B. ir jo brolis- salėje esantis kaltinamasis. Prisimena, kad kaltinamasis ginčijosi su D. B. dėl pinigų.

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad iš V. K. paimtas ir apžiūrėtas automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 72-79). Jis grąžintas ( b.l. 80)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuotas medienos kirtimas : mėtosi šakos, likęs ąžuolo kelmas, ąžuolo medienos likučiai ( b.l. 8-14)

Civilinio ieškovo -Valstybinės miškų tarnybos - atstovas K. V. paaiškino, kad 2011 m. kovo mėnesį kartu su nukentėjusios I. P. vyru nuvyko į vietą, kur matavo išpjautų medžių kelmų diametrą. I. P. miško valdoje buvo išpjauta 1 vnt žalio beržo 0,201 ktm, 1 vnt. žalios drebulės 1,536 ktm ir 2 vnt. žalių ąžuolų 3,971 ktm., iš viso 5,708 ktm. Teigia, kad ieškinyje per klaidą įrašyta vietoje beržo- klevas. Tai tik rašybos klaida. Gretimoje valdoje pastebėjo taip pat iškirstus 5 medžius: 1 vnt. žalių beržų, kurių tūris 0,405 ktm; 2 vnt. žalių drebulių, kurių bendras likvidinis tūris 1,204 kmt;2 vnt žalių beržų, kurių tūris 2,252 ktm . Iš viso bendrasavininkų valdoje iškirsta ir išvežta 5 vnt žalių medžių, kas sudaro 3,861 ktm. Medienos. Matuojant kelmus, prie jų priėjo netoliese gyvenantis kaltinamasis ir paaiškino, kad jis padėjo savo broliui išpjauti mišką- sakė, kad padėjo pakrauti. Buvo nupjautas ir vienas ąžuolas, kuris augo ne miško žemėje, tačiau priklausė tiems patiems bendrasavininkams. To ąžuolo kelmo diametras buvo 90 centimetrų. Kirtimas buvęs šviežias, nes tą patvirtino medžių kelmai ir likę šakos. Teigia, kad pjaunant visus žalius medžius turi būti išduotas leidimas, kurį išduoda agentūra savininkui, kuriam priklauso miškas. Jei yra keli bendrasavininkai, tai turi būti kitų savininkų sutikimas, kad jie neprieštarauja mišo kirtimui. Šiuo atveju prieš kertant žalius medžius, turėjo gauti leidimą . Reiškia dėl nupjautų medžių 248, 79 Lt ieškinį, nes tokia žala padaryta gamtai.

Civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė D. B. paaiškino, kad rastas nupjautas vienas ąžuolas, kuris augo ne miško žemėje, tačiau priklausė tiems patiems bendrasavininkams. To ąžuolo kelmo diametras buvo 90 centimetrų. Dėl šio nupjauto ąžuolo žala gamtai sudaro 2880 litų. Ne miško žemėje augančių ir išpjautų medžių žala skaičiuojama ne kietmetriais, o jiems yra taikomi įkainiai kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Ąžuolas yra priskiriamas III gr. Jo vieno cm kaina 32 litai.

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis R. B. kartu su kitu asmeniu 2011 m. vasario - kovo mėn. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje , I. P. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), iškirto ir pagrobė 1 vnt žalių beržų, kurių bendras likvidinis tūris 0,201 ktm, 1 vnt žalių drebulių, kurių bendras likvidinis tūris 1,536 ktm ir 2 vnt žalių ąžuolų, kurių bendras likvidinis tūris 3,971 ktm – 570,80 Lt vertės medieną, padarydamas nukentėjusiajai I. P. 570,80 litų žalą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 str.1d.

Taip pat įrodyta ,kad kaltinamasis R. B. su kitu asmeniu 2011 m. vasario-kovo mėn. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje , I. P. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pažeisdamas LR miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės nutarimo Nr. 799 20 punktą, nustatantį, kad kirsti mišką yra privalomas leidimas, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nustatantį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, nukirsdamas 1 vnt žalių beržų, kurio bendras likvidinis tūris 0,201 ktm, 1 vnt. žalių drebulių, kurios bendras likvidinis tūris 1,536 ktm ir 2 vnt žalių ąžuolų, kurių bendras likvidinis tūris 3,971 ktm – 570,80 Lt vertės , padarė nedidelę 148,40 Lt žalą augmenijai, todėl ši jo veika kvalifikuotina pagal BK 270 str.3d.

Taip pat įrodyta , kad kaltinamasis R. B. kartu su kitu asmeniu 2011m. vasario – kovo mėn. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje ,S. L., E. Š., B. O. B. ir J. Č. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv. 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), iškirto ir pagrobė 1 vnt. žalių beržų, kurių likvidinis tūris 0,405 ktm. ir 2 vnt. žalių drebulių, kurių bendras likvidinis tūris1.204 kmt. ir 2 vienetus žalių beržų, kurių tūris 2,252 ktm- 386, 10 Lt. vertės medieną bei 1 vnt. ąžuolo, augusį ne miško paskirties žemėje- 2880 Lt. vertės medieną, viso padarydamas nukentėjusiesiems L., E. Š., B.O. B. ir J. Č. 3266,10 litų žalą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 str.1d.

Taip pat įrodyta , kad kaltinamasis R. B. kartu su kitu asmeniu 2011 m. vasario - kovo mėn. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje , S. L., E. Š., B. O. B. ir J. Č. miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv 589 skl 4 kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pažeisdamas LR miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės nutarimo Nr. 799 20 punktą, nustatantį, kad kirsti mišką yra privalomas leidimas, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nustatantį, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, nukirsdamas 1 vnt žalią ąžuolą, augusį ne miško žemėje – 2880 Lt vertės , padarė žalą augmenijai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 270 str.3d.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamojo veikoje yra ta, kad jis atvirai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, padėjo išaiškinti veiką padariusius asmenis.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė- veiką padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia, kad padaryta du baudžiamieji nusižengimai ir du tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai. Kaltinamojo vaidmuo darant nusikaltimus ir nusižengimus buvo antraeilis, ne jis buvo tos veikos iniciatorius. Be to, turi psichinės sveikatos problemų, kurios galėjo turėjo įtakos veikų padarymui- lengvai pasidavė kito asmens įtakai. Atsižvelgęs teismas į sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, į jo vaidmenį nusikaltimų padaryme mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskiriant laisvės apribojimo bausmes.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai :ieškovas Panevėžio RAAD pareiškė civilinį ieškinį 2880 Lt sumai dėl nukirsto ąžuolo ne miško zonoje.; Valstybinė miškų tarnyba prašo priteisti 248,79Lt Paskaičiuota žala sekančiai: I. P. valdoje iškirsta 5.708 kubinio metro x20 Lt x1,3. Susidaro 148,40 Lt. Bendrasavininkų S. L. ir kt. valdoje nustatytas neplyninis kirtimas . Iškirsto miško vidutinė kaina už 1 kubinį metrą yra 20 Lt. Kadangi iškirsti medžiai yra 4 brandumo grupės, taikomas 1,3 koeficientas. Žala paskaičiuota: 3,861 kubinio metro x20 Lt x 1,3. Gaunasi 100,39 Lt . Viso žalą sudaro 248,79 litai .

Nukentėjusioji I. P. pareiškė civilinį ieškinį 570,80 Lt. turtinei žalai ir 3000 Lt. neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusioji S. L. pareiškė civilinį ieškinį 3280 Lt. turtinei žalai ir 10000 Lt. neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusioji E. Š. pareiškė civilinį ieškinį 3280 Lt. turtinei žalai ir 10000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusios teigia, kad dėl nukirstų medžių patyrė dvasinius išgyvenimus, nes miškas senas, augo vertingi medžiai, kurių joms gaila. Be to, patys miško nekirto, nors norėjo pasigaminti baldų, bet medieną pirko, saugodami savąjį mišką.

Kaltinamasis su ieškiniais turtinei žalai atlyginti sutinka visiškai. Neturtinei žalai atlyginti ieškinius laiko per dideliais, mano ,kad tiek sumokėti neišsigalės.

Nukentėjusių S. L. ir E. Š. ieškiniai turtinei žalai atlyginti yra tenkintini dalinai. Kaltinamojo kaltė įrodyta, žala apskaičiuota, todėl pagrįsta, bet nukentėjusių S. L. ir E. Š. pareikšti ieškiniai 3280 Lt žalai atlyginti kiekvienai yra netinkami. Nukirtus tris žalius beržus ir vieną ąžuolą bei pagrobus jų medieną ,nukentėjusioms padaryta žala 3266,10 Lt, todėl ši suma priteistina abiems lygiomis dalimis, t.y. po 1633.05 lt sumą.

I. P. žala padaryta 570,80 Lt, todėl tokia suma ir priteistina. Panevėžio RAAD civilinis ieškinys 2880 Lt sumai ir Valstybinės Miškų tarnybos ieškinys 248,79Lt tenkintini visiškai.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1d -tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Tarp kaltinamojo padarytos veikos ir padarytos žalos turi būti priežastinis ryšys, tada jis privalo atlyginti neturtinę žalą. Tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo kaltė nustatyta, nukentėjusios patyrė dėl iškirsto miško buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, bet prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti yra neadekvačios patirtiems nepatogumams, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas nukentėjusioms priteisia po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. teismas

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str.1d (veika padaryta I. P. miško sklype) ir jį nubausti laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 str.3d( 2005-06-23d įstatymo Nr X-272 red) ( veika padaryta (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nubausti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str.1d (veika padaryta S. L. ir kitų miško sklype) ir jį nubausti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 str.3d ( 2005-06-23d įstatymo Nr X-272 red) ( veika padaryta (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kv 589 skl 4, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nubausti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d;2d;5d.1p;4d paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, o po to prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. B. a.k. (duomenys neskelbtini): I. P. a.k. (duomenys neskelbtini) penkis šimtus septyniasdešimt litų 80 centų turtinei žalai atlyginti ir penkis šimtus litų neturtinei žalai atlyginti;

S. L. a.k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris litus 05 centus turtinei žalai atlyginti ir penkis šimtus litų neturtinei žalai atlyginti;

E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris litus 05 centus turtinei žalai atlyginti ir penkis šimtus litų neturtinei žalai atlyginti;

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai įm. k. (duomenys neskelbtini) du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 79 centus turtinei žalai atlyginti;

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui įm. k. (duomenys neskelbtini) du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų už padarytą žalą gamtai.

Priteisti iš iš R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) šešiasdešimt vieną litą 60 centų proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20d nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.