Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2011-09-01 · Civilinė byla Nr. 2-2838-855/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-01
Bylos Nr.
2-2838-855/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02423-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
M. R.
Suinteresuotas asmuo
T. B., I. R.
Civilinė byla Nr. 2-2838-855/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02423-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 106.8.1; 113.2; 117.1.
NUTARTIS2011 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. R. (M. R.) pareiškimo suinteresuotiems asmenims T. B., I. R. (I. R.) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. R. kreipėsi su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvų R. (R.) I. ir R. E. (R. A.) priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškime nurodytuose teisę nustatančiuose dokumentuose: R. I. A., nurodytas gimimo liudijime, sutuoktuvių liudijime, pareiškėjo gimimo liudijime nurodytas kaip tėvas, ir R. I. A., nurodytas jo mirties liudijime, yra tas pats asmuo ir kad teisę nustatantys dokumentai priklauso R. I. A.; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatančiuose dokumentuose: R. A. I., nurodyta Krikšto metrikų įrašo kopijoje, sutuoktuvių liudijime, pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta kaip motina, ir R. E., nurodyta mirties liudijime, yra tas pats asmuo ir kad teisę nustatantys dokumentai priklauso R. A. I..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Dėl teisę nustatančių dokumentų. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad tiek jo tėvo, tiek motinos teisę nustatantys dokumentai: gimimo liudijimai, sutuoktuvių liudijimas, krikšto metrikų įrašas, mirties liudijimai priklauso atitinkamai I. R. ir A. R.. CPK 444 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens tapatybę nustatančiame dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Taigi, toks reikalavimas, kaip pareikštas pareiškėjo, neatitinka įstatymo nustatytų sąlygų, todėl pareiškimą šioje dalyje atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Be to, pažymėtina, jog asmens tapatumo nustatymas („kad yra tas pats asmuo“) neįeina į teismo kompetenciją, todėl prašomas nustatyti pareiškėjo tėvų tapatumo faktas negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių ir toks pareiškimas taip pat negali būti priimtas (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvų pavardžių ir vardo atitikimas pareiškėjo pavardei padarys neįmanomą notarinių veiksmų atlikimą priimant palikimą ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl pareiškėjui išaiškinama, kad nagrinėjant bylą teisme dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškėjas, be kita ko, turi pateikti įrodymus, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jam sukels teisines pasekmes, t.y. kad palikimas yra, bei pagrįsti savo ir asmenų, kurių palikimą priėmė (šiuo atveju – savo tėvų) giminystės santykius.

Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo. Taigi, įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais bendra tai, kad prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Jeigu pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas atsisako priimti pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“). Be to, CPK 514 str. 2 d. numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, išmaitymo ir anuliavimo, jeigu pareiškėjas būtų pareiškęs tokio pobūdžio reikalavimą, nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėti, t.y. įstatymas įtvirtina privalomą išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką, kurios nesilaikius pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjui siūlytina pirmiausia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Kaip buvo paminėta anksčiau, nagrinėjant bylą teisme dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškėjas turi pagrįsti savo ir asmenų, kurių palikimą priėmė (savo tėvų), giminystės santykius. Iš pareiškimo akivaizdu, kad pareiškėjo turimuose dokumentuose yra neatitikimų, dėl ko pareiškėjas turi imtis papildomų veiksmų, todėl, kol pareiškėjas neturi įrodymų apie giminystės santykius su palikėjais (t.y. kol neįvykdyta sąlyga kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl duomenų ištaisymo ir pan.), palikimo priėmimo fakto nustatymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl šioje dalyje pareiškimą taip pat atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad po jo tėvo mirties palikimą, kaip nurodo pats pareiškėjas, pilna apimtimi priėmė pareiškėjo motina, todėl pareiškėjui siūlytina apsispręsti dėl reikiamo teismui reikalavimo, t.y. ar siekiama nustatyti palikimo priėmimo po motinos, prieš tai paveldėjusios visą sutuoktinio turtą, fakto nustatymo, ar palikimo priėmimo ir po motinos, ir po tėvo mirties faktų nustatymo, nes pastaruoju atveju motinai paveldėjus pilna apimtimi visą sutuoktinio turtą, o pareiškėjus taip pat siekiant tam tikros dalies turto paveldėjimo po tėvo mirties, nenuginčijus paveldėjimo teisės liudijimo negali būti nustatomas palikimo priėmimo po tėvo mirties faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., 4 p., 87 str. teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. B., I. R. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Grąžinti pareiškėjui M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 411 Lt (keturis šimtus vienuolika litų) žyminio mokesčio (AB Swedbank 2011-07-25 įmokos mokėjimo kvitas).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko