Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2008-09-19 · Administracinė byla Nr. A-575-1585-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
A-575-1585-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus
Pareiškėjas
D. P.
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A575-1585/08Procesinio sprendimo kategorija 13.2.; 14.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjui D. P. dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus rajono savivaldybė, išnagrinėjusi D. P. 2007 m. sausio 17 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. prašymus Nr. P-175 ir Nr. P-1640, 2007 m. birželio 5 d. raštu Nr. A33-2088-(4.9) informavo pareiškėją, jog nėra įstatyminio pagrindo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą žemės sklypui (kadastrinis adresas 4174/0100:1486, Riešės k.v.), esančiam Riešės k., Avižienių sen., Vilniaus raj. Minėtame rašte nurodyta, kad pagal Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintą Statybų privačioje žemėje reglamentą (toliau – Reglamentas), įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šiuo atveju žemės sklypas yra suformuotas padalijus žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t.y. ne žemės reformos žemėtvarkos projektu, todėl nustatant sodybos vietą privaloma rengti detalųjį planą pagal visas Teritorijų planavimo įstatyme numatytas procedūras. Be to, pažymėta, kad pareiškėjas žemės sklypą yra išsinuomojęs iš UAB „Pireka“, t.y. nuomotojas nėra ūkininkas, o tokiu atveju pagal Reglamento 1.1. punktą taip pat yra būtina rengti detalųjį planą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo D. P. skundą, 2007 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. S-113-A(G)-(139) nusprendė įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrių panaikinti 2007 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. A33-2088-(4.9) ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrių pagal pareiškėjo D. P. 2007-05-24 prašymą Nr. P-1640 nustatyti ūkininko ūkio sodybos vietą ir išduoti ūkininko ūkio sodybos projektavimo sąlygų sąvadą.

II.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. S-113-A(G)-(139). Paaiškino, kad Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Reglamento 1.1 punktas nustato, jog Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemės reformos žemėtvarkos projektas (su ūkininkų ūkių sodybų išdėstymu), kaip ir detalieji planai, turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis. Tokia pat tvarka ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui bei asmuo naudojamoje ūkininko žemėje pagal panaudos sutartį ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu tai leidžiama žemės nuomos (panaudos) sutartimi. Reglamento 1.1. punkto nuostatos pareiškėjui negali būti taikomos, nes jo ūkininko ūkio žemėnauda buvo suformuota ne žemės reformos žemėtvarkos projektu ir sodybos vieta žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra numatyta, be to, pareiškėjas sklypu naudojasi pagal žemės sklypo nuomos sutartį, o nuomotojas nėra ūkininkas. Atsakovo nuomone, administracinių ginčų komisija netinkamai aiškino Reglamento 1.1. punkto nuostatas, susiedama sąvoką „ūkininko žemė“ ne su tuo, kad nuomojamo žemės sklypo savininkas turi būti ūkininkas, o su tuo, kad nuomojamas žemės sklypas turi būti įregistruotas ūkininkų ūkių registre kaip ūkininko ūkis ūkininko vardu. Atsakovo teigimu, sistemiškai analizuojant Statybų privačioje žemėje reglamentą, matyti, jog ūkininko ūkio savininkai naują ūkininko ūkio sodybą gali statyti tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte; nuomininkas ūkininko ūkio sodybą gali statyti tik išnuomotoje ūkininko žemėje, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldybės architektai ir kitų institucijų atstovai. Taip pat matyti, kad savivaldos institucijos atstovai gali pažymėti sodybos vietą tik rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte, o ne parengtame ir patvirtintame apskrities viršininko įsakymu. Jokie įstatymai nesuteikia savivaldybės institucijai teisės keisti (žymėti ūkininko ūkio sodybos vietą) apskrities viršininko įsakymais patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Be to, atsakovas pažymėjo, kad Reglamento 1.4 punkto nuostatos taip pat netaikytinos, nes žemės nuomotojas UAB „Pireka“ nėra ūkininkas ir į atskirus sklypus buvo suskaidytas ne ūkininko ūkis. Pagal Reglamento 1.5 punkto nuostatas, projektavimo sąlygų sąvadas pareiškėjui negali būti išduotas, kol nebus parengtas detalusis žemės sklypo planas ir nebus pakeista tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis.

Atsiliepimas

Pareiškėjas D. P. atsiliepimu prašė skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, atsakovo 2007-06-05 sprendimas Nr. A33-2088-(4.9) nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Paaiškino, kad Reglamento l. l. ir l .2. punkto nuostatos numato specialią ūkininko ūkio sodybos statybos tvarką, kuriai yra būtinos tokios sąlygos: ūkininkas turi būti nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį (žemės arba miškų ūkio paskirties žemės sklype); ūkininko sodybos vieta turi būti pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šiuo atveju jo valdomas žemės sklypas buvo suformuotas padalijus žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytą sklypą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tikslas nėra žemės sklypų formavimas statinių statybai, jais taip pat nėra nustatomas ar keičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypams naudoti. Keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti arba formuojant žemės sklypą naujų statinių statybai ar kitai ne žemės ir miškų veiklai plėtoti turi būti rengiamas žemės sklypo detalusis planas. Tačiau Reglamento 1.1.-1.2. punktai numato specialią procedūrą ūkininko ūkio sodybos statybai, kai detalaus plano rengti nereikia. Taip pat paaiškino, kad Reglamento 1.1. punkte yra reglamentuoti du ūkininko sodybos statymo atvejai: 1) kai sodybą stato pats ūkininkas; 2) kai sodybą stato ūkininko žemės nuomotojas arba panaudos gavėjas, t.y. ne ūkininkas. Atsakovas neteisingai teigia, kad šiuo atveju jis pretenduoja statyti ūkininko sodybą pagal antrąją Reglamento 1.1. punkto nuostatą, t. y. kaip asmuo išsinuomotoje ūkininko žemėje. Vadovaujantis Reglamento 1.1. punktu jis turi teisę statyti ūkininko sodybą įregistruotame ūkininko ūkyje, kadangi nustatyta tvarka įregistravo ūkininko ūkį ir yra ūkininkas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Riešės kadastrinei vietovei yra parengtas ir galioja žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame jo valdomas žemės sklypas yra priskirtas žemės ūkio paskirties žemei, tačiau ūkininko ūkio sodybos vieta žemėtvarkos projekte nėra numatyta. Vadovaujantis Reglamento 1.2 punktu, kai ūkininko ūkio sodybos vieta nėra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai. Tame pačiame Reglamente nustatyta, kad ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo kreipiasi į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą. Pareiškėjo teigimu, galiojančiame Riešės kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte galima pažymėti būsimos ūkininko sodybos vietą ir tam nebūtina keisti šio žemėtvarkos projekto.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu nusprendė atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pagal Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Reglamento 1.5 punktą, vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, o šio Reglamento 1.1. - 1.4. punktai numato išimtis, kurios susijusios su nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio sodybų statybomis. Pagal Reglamento 1.1 ir 1.2 punktus ūkininko ūkio savininkai ir nuomininkai išnuomotoje ūkininko žemėje turi teisę statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte arba nustatyta atitinkamų viešojo administravimo subjektų. Teismas nustatė, kad pareiškėjo dabartinis žemės sklypas yra suformuotas padalijus Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu, suprojektuotą sklypą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2006-12-29 įsakymu Nr. 2.3-13065-41 „Dėl UAB „Pireka“ žemės sklypų <...> formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“. Teismo vertinimu, Reglamento 1.2 punktą reikia taikyti kartu su Reglamento 1.4 punktu, kuriame nustatyta, kad privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus); kai atidalytas žemės sklypas nustatyta tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatyta tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Teismas nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu į vieną žemės sklypą buvo sujungta vienuolika žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir tuo pačiu projektu šis žemės sklypas buvo padalytas į šešis žemės sklypus. Vienas iš šių šešių žemės sklypų yra tas, kuriame pareiškėjas nori statyti ūkininko ūkio sodybą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo visų pirminių žemės sklypų nuomininkas ir visus juos buvo įregistravęs kaip ūkininko ūkio žemėnaudas. Teismo nuomone, Reglamento 1.4 punkto nuostatos, kad „ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi <...>“ negalima aiškinti pažodžiui, nes Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis ūkininko ūkį apibrėžia kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei prievolių visumą, o ne kaip žemės sklypą. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas atitinka Reglamento 1.4 punkto reikalavimus, nes jo ūkis, susidedantis iš vienuolikos žemėnaudų buvo sujungtas ir padalytas į šešis sklypus, todėl jis tapo vieno iš šių žemės sklypų (kadastrinis Nr. 4174/0100:1486 Riešės k.v.) nuomininku ir jį įregistravo ūkininkų ūkių registre. Atsižvelgiant į tai taikytinas ir Reglamento 1.2 punktas. Šio punkto reikalavimą, kad ūkininkas dėl ūkio sodybos vietos nustatymo turi kreiptis į savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybą, pareiškėjas įvykdė prie prašymo Nr. P1640 kaip papildomą dokumentą pateikdamas ir pakartotinį prašymą dėl ūkininko sodybos vietos nustatymo. Teismas pažymėjo, kad UAB „Pireka“ ir D. P. 2006-08-21 sudaryta privataus žemės sklypo nuomos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus (Civilinio kodekso 6.547 str.).

IV.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą patenkinti. Atsakovės nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1) Apeliantė pažymi, kad administracinių ginčų komisijos bei skundžiamu teismo sprendimu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius yra įpareigotas panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą sprendimą. Tačiau savivaldybės struktūrinis padalinys neturi įgaliojimų priimti tokį sprendimą.

2) Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė Reglamento 1.1. bei 1.2. punktų nuostatas. Paaiškina, kad pareiškėjas valdo išsinuomotą žemės sklypą, kuris buvo suformuotas ne pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, o pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (sujungiant 11 žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir juos padalijant į 6 sklypus).

3) Apeliantės teigimu, Reglamento 1.1. punkto nuostatos, netaikytinos, nes žemės sklypo nuomotoja UAB „Pireka“ nėra ūkininkė pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas.

4) Paaiškina, kad pagal Reglamento 1.2. punktą ūkininkas dėl ūkininko sodybos vietos nustatymo gali kreiptis tik tada, kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nėra numatyta sodybos vieta, o ne visais atvejais.

5) Apeliantės nuomone, pareiškėjui taikytinos Reglamento 1.5 punkto nuostatos – vykdyti statybą pareiškėjas gali tik parengus detalųjį planą. Dėl to savivaldybės sprendimas neišduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvado yra teisingas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas D. P. atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Pareiškėjo teigimu, atsakovė nepagrįstai remiasi Aplinkos ministerijos 2006-10-31 rašte Nr. (14.1)-D8-8895 pareiktais Reglamento išaiškinimais. Iš Reglamento 1.1 ir 1.2 punktų neseka, kad ūkininko sodyba gali būti statoma tik žemėtvarkos projektu suformuotame žemės sklype. Paaiškina, kad šiuo atveju, jo valdomas žemės sklypas patenka į teritoriją (Riešės kadastrinę vietovę), kurioje yra parengtas žemėtvarkos projektas. Pareiškėjas pažymi, kad jis atitinka Reglamento 1.1 punkto reikalavimus, kadangi ūkininko sodybą ketina steigti kaip ūkininkas, o ne kaip asmuo išsinuomotoje ūkininko žemėje. Ūkininko ūkį yra įregistravęs 2006-09-04. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad jeigu ūkininko ūkio sodybos vieta nėra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos ministerijos regiono departamento specialistai (Reglamento 1.2 p.). Riešės kadastrinėje vietovėje yra patvirtintas ir galiojantis žemėtvarkos projektas, kuriame galima pažymėti būsimos ūkininko sodybos vietą ir tam nebūtina keisti Riešės kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kyla ginčas dėl ginčo teisinių santykių susiformavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos vyriausias administracinis teismas šioje byloje teisę aiškina ir taiko kaip ir iš esmės panašioje administracinėje byloje Nr. A575-1511-08.

Statybų privačioje žemėje reglamento 1.2. p. nustatyta, kad kai žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai; nustatyta ūkininko ūkio sodybos vieta pažymima žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane. Pareiškėjui ši nuostata negali būti taikoma, nes ji valdo išsinuomotą žemės sklypą, kuris buvo suformuotas ne pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, o pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas pažymi, kad ūkininkas dėl ūkininko ūkio sodybos vietos nustatymo į savivaldybės instituciją gali kreiptis tik tada, kai rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekte formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą nėra numatyta sodybos vieta, o ne visais atvejais, kai ūkininkas pageidauja steigti ūkininko sodybą. Todėl pareiškėjas savo teisę statyti turėjo įgyvendinti vadovaudamasi Reglamento 1.5. p. t.y. vykdyti statybą pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Paminėto reglamento 1.1. p. nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte; tokia pat tvarka ūkininko ūkio sodybą gali statyti nuomininkas išnuomotoje ūkininko žemėje ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui bei asmuo naudojamoje ūkininko žemėje pagal panaudos sutartį ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu tai leidžiama žemės nuomos (panaudos) sutartimi. Pareiškėjas, neturintis nuosavybės teise žemės sklypo, neturi teisės statyti naują ūkininko ūkio sodybą šios teisės normos pagrindu, nes jis valdo išsinuomotą žemės sklypą, o nuomotojas UAB „Pireka“ nėra ūkininkas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija netinkamai aiškino teisės normas, todėl jų sprendimai panaikinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio l dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkinti ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. S-113-A(G)-(139) panaikinti, o pareiškėjo D. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRičardas Piličiauskas