- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-4418-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos bei A. B. (A. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu A. B. už tai, kad jis, 2008 m. lapkričio 9 d., apie 0.47 val., Vilniuje, Tumėno g. prie namo Nr. 4, vairuodamas transporto priemonę P. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas stulpelį, nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, pavažiavo atgal ir vėl pajudėjęs į priekį kliudė šalia stovėjusį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tai yra už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą - 3500 litų baudą. Teismas nurodė, kad A. B. kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – per metus pakartotinai padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį paskirta administracinė nuobauda. (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
II.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas, kvalifikuodamas asmens veiklą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, neatžvelgė į įstatymų pakeitimus, turėjo taikyti A. B. atžvilgiu 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakciją, kuri už minėto straipsnio pažeidimą numatė griežtesnę baudą. Institucijos manymu, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn nubaustas pernelyg švelniai ir ATPK 30¹ straipsnis pritaikytas nepagrįstai.
A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą paskiriant švelnesnę nuobaudą. Nurodo, kad jokio smūgio nepajuto, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau ne tyčia. Taip pat nurodo, kad darbo užmokestis yra nedidelis, turi susimokėti už gyvenamąjį būstą ir maistą. Pastebėjęs automobilio apgadinimus, pats kreipėsi į policiją, nuoširdžiai gailisi, pilnai pripažįsta kaltę, todėl jam turėtų būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas, A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. B. skirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį, pravažiuodamas stulpelį, nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, pavažiavo atgal ir vėl pajudėjęs į priekį kliudė šalia stovėjusį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuobauda už sunkiausią iš pareiškėjo padarytų pažeidimų numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) sankcijoje, t. y. bauda vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>. Pareiškėjui paskirta nuobauda – 3500 litų bauda – yra pagrindinės skirtinos nuobaudos vidurkis, tačiau papildoma nuobauda nėra paskirta.
A. B. pažeidimą pripažįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Ginčas kyla dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes: pirma, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Antra, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Trečia, apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos teismo nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į teismų praktiką, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, kadangi jis padarė vieną šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. B. (A. B.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.