Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Olego Šibkovo ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistojo gynėjai advokatei Eglei Grucytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. P. apeliacinį skundą dėl 2013 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo F. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d., ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 12 MGL (1500 litų) bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios C. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš F. P. 34 528 litai turtinei ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš F. P. 17 980,99 litų turtinei žalai atlyginti.

Iš F. P. priteista 3659,97 litai nukentėjusiosios C. K. ir 1837,58 litai nukentėjusiosios S. R. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad F. P., gim. (duomenys neskelbtini) Turkijoje, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2011-03-18, savo vardu registruotuose interneto puslapiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skelbdamas apie parduodamus šunis ir pateikdamas savo kontaktus, t.y. naudojamą telefono (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), 2010-07-29 nurodytu elektroninio pašto adresu gavęs Vokietijos pilietės C. K. paklausimą ir pageidavimą nusipirkti nurodytose svetainėse įvardintą prancūzų buldogų veislės šuniuką, 2010-08-06 – 2010-08-12 laikotarpiu, melagingai elektroniniuose pranešimuose nurodydamas, jog šuniuką turi, gali parduoti ir įtikinimui pateikdamas dvi elektronines šuniukų fotografijas, nurodęs savo vardu „DnB Nord“ banke atidarytos sąskaitos duomenis, 2010-08-12 iš C. K. gavo 4250 eurų (14674,40 Lt), 2010-08-18 – 5750 eurų (19853,60 Lt), bendroje sumoje 10 000 eurų (34528 Lt) ir tokiu būdu apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Be to, F. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2011-03-18, savo vardu registruotame interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbdamas apie parduodamus šunis ir pateikdamas savo kontaktus, t. y. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), 2010-09-05 – 2010-09-07 laikotarpiu nurodytu elektroninio pašto adresu gavęs JAV pilietės S. R. paklausimą ir pageidavimą nusipirkti prancūzų buldogų veislės šuniuką, 2010-09-05 – 2010-09-07 laikotarpiu, melagingai elektroniniuose pranešimuose nurodė, jog turi šuniuką vardu „Mario“, gali parduoti ir įtikinimui pateikė dvi elektronines šuniukų fotografijas. S. R. pagal nuotraukas išsirinkus šuniuką, nurodė ir susitarė dėl šuniuko kainos – 6000 JAV dolerių ir 650 JAV dolerių transportavimo išlaidų, bei nurodė „DnB Nord“ banke savo vardu atidarytos sąskaitos duomenis, 2010-09-07 iš S. R. apgaule gavo 6670 JAV dolerių (17980,99 Lt) ir tokiu būdu užvaldė svetimą turtą.

Jo nuomone skundžiamame nuosprendyje nėra detalizuota kuo pasireiškė jo apgaulė, tuo tarpu nei Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d, nei šio straipsnio 2 d. nenumato baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto pasisavinimą apgaule. Nuteistojo nuomone, teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, ir kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti jam žalingą sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Be to, sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai (pvz., savo turtą perleidžia kaltininkui nesudarydamas jokios sutarties, naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo, nereikalauja jokių patvirtinimų apie vykdomas veiklas, pinigines lėšas perveda visiškai neįsitikindamas nei asmens tapatybe, nei jo ketinimais). Nenustačius apgaulės ar esminio nukentėjusiųjų teisių suvaržymo, civiliniai santykiai netampa baudžiamaisiais ir nukentėjusio asmens teisės gali būti ginamos civilinio proceso tvarka.

Nuteistojo teigimu, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga patvirtina faktus, jog pačios nukentėjusios C. K. ir S. R. žodinius sandorius su juo sudarė laisva valia, dėl sandorio tikrojo turinio joms nekilo jokių abejonių, nieko neverčiamos, laisva valia pervedė pinigines lėšas į jo nurodytą sąskaitą. Visos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad jis, sudarydamas šuniukų pirkimo - pardavimo sutartis su nukentėjusiomis C. K. ir S. R., neketino vykdyti iš sutartinių santykių kylančių pareigų, o siekė suklaidinti nukentėjusiąsias dėl savo tikslų ir tokiu būdu neteisėtai siekė įgyti svetimą turtą. Nuteistojo manymu, vien faktas, jog dalis piniginių lėšų buvo pervesta į Vengrijos veislyną K. A. N. patvirtina, jog jis siekė įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o tai, jog šuniukai sutartu laiku nebuvo pristatyti nukentėjusioms neatitinka sukčiavimo požymių. Pateikti elektroninio susirašinėjimo laiškai patvirtina faktus, jog nuteistasis siekė vienu ar kitu būdu ištaisyti susidariusią padėtį, tai yra buvo siūlomi šuniukai nukentėjusioms iš kitų veislynų. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neanalizavo esminių sukčiavimo nusikaltimo požymių, tik formaliai pritaikė įstatymą. Tais atvejais, kai nustatoma, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių, tarp jų ir dėl civilinio ieškinio užtikrinimo taikymas, nes baudžiamojo proceso įstatymas nenumato reikalavimo ir galimybės tenkinti byloje pareikšto civilinio ieškinio. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį bei prašyti imtis ieškinio užtikrinimo priemonių civilinio proceso tvarka. Teismo prašoma panaikinti 2013-10-21 Kauno apylinkės teisino nuosprendį ir baudžiamąją bylą F. P. atžvilgiu nutraukti, civilinius ieškinius palikti nenegrinėtus.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi nepilnamečius vaikus., kuriems būtina ne tik dorovinė (moralinė), bet ir svari materialinė parama. Nuteistasis, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, yra realus šeimos išmaitinimo ir išlaikymo šaltinis.

Nubaudus nuteistąjį realia laisvės atėmimo bausme, neįvertinus visų aukščiau paminėtų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nebus pasiekti bausmei keliami tikslai, bausmė bus neproporcinga ir pažeidžianti ne tik jo, bet ir jo šeimos teisėtus interesus. Be to, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taip pat numato, jog jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Ši įstatymo nuostata taikoma tais atvejais, kai nėra Lietuvos Respublikos BK 62 str. nurodytų pagrindų. Nuteistasis prašo teismo įvertinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. normos pritaikymo galimybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kokias nors ypatingas ar išskirtines aplinkybes, nes šios normos taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos įvertinimu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos prašymą nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai F. P. pripažino kaltu, bausmę paskyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus duomenis konstatuoja, kad nuteistojo F. P. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kad jis pats buvo apgautas, yra niekuo nepagrįsti ir atmetami. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas F. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Republikos BK 182 str. prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visetas, t. y. nuteistojo F. P., liudytojos Vengrijos pilietės K. A. N., nukentėjusiosios C. K., nukentėjusiosios S. R. atstovo 2011-03-24 ir 2011-08-22 pareikšimuose apie nusikalstamas veikas nurodytos aplinkybės, kad 2010-07-29 – 2010-08-12 asmuo, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai C. K. prisistatęs F., F. B., F. P., panaudodamas interneto svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje reklamuojami parduodami įvairių veislių šunys ir pasinaudodamas minėtu elektroninio pašto adresu, iš Vokietijos pilietės C. K. apgaule išviliojo 10 000 eurų už jo, neva, parduodamus prancūzų buldogų veislės šuniukus bei, kad 2010-09-05 – 2010-09-07 F. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodamas interneto svetainę (duomenys neskelbtini), kurioje buvo reklamuojami, neva, jo parduodami įvairių veislių šunys, pasinaudodamas minėtu elektroniniu pašto adresu ir elektroninio ryšio priemonėmis, iš Jungtinių Amerikos Valstijų pilietės S. R. apgaule įgijo 6670 JAV dolerių už jo, neva, parduodamą turimą prancūzų buldogų veislės šuniuką, susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys, ,,DnB Nord“ banko sąskaitų išrašai, 2011-03-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, 2011-09-02 Interpolo Vengrijos nacionalinio biuro pateikta informacija, neginčytinai patvirtina, kad nuteistasis padarė jam inkiminuotas nusikalstamas veikas ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus nustatytus Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

Apeliantas F. P. apeliaciniame skunde nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokią nuteistojo poziciją, teismas vertina kaip siekimą suklaidinti teismą bei tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis F. P. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad skelbdamas interneto puslapiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apie parduodamus anglų, prancūzų buldogų šuniukus, jų realiai neturėjo, tačiau nukentėjusiosioms C. K. ir S. R. nusiuntė konkrečių šuniukų nuotraukas, iš kurių jos išsirinko patikusius šuniukus. Nuotraukas buvo gavęs iš kitų veislynų, šuniukų neturėjo net ir tuomet, kai nukentėjusiosios pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą pinigus, todėl teismas pagrįstai konstatvo, kad kaltinamasis melagingai skelbėsi internete parduodantis anglų, prancūzų buldogų veislės šuniukus, siųsdamas nukentėjusiosioms šuniukų, kurių pats neturi, nuotraukas ir leisdamas joms rinktis patikusį gyvūnėlį, jas sąmoningai klaidino ir šis suklaidinimas buvo esminis, nulėmęs nukentėjusiųjų sprendimą dėl pinigų pervedimo nuteistajam.

Nuteistojo skundo argumentai, kad tai yra jo verslas, kad jis šuniukų neveisia, o pirkėjų pageidaujamus šuniukus užsakydavo įvairiuose Europos Sąjungos veislynuose, kad šiuo atveju pats buvo apgautas vieno Vengrijos veislyno, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi jis nukentėjusiosioms šuniukų, už kuriuos gavo sutartą sumą pinigų, nepristatė ir negrąžino nukentėjusiosioms jų pinigų, o pagal teisinės pagalbos prašymą apklausta liudytoja Vengrijos pilietė K. A. N. iš esmės paneigė F. P. parodymus dėl jos veislyne užsakytų šuniukų. Be to, 2011-02-10 Vengrijoje buvo priimtas nutarimas nutraukti tyrimą pagal F. P. skundą, kuriame jis teigė, kad buvo apgautas K. A. N., nenustačius nusikaltimo įvykdymo. Taip pat, kaip matyti iš F. P. susirašinėjimo elektroniniu paštu su nukentėjusiomis, jis, gavęs iš nukentėjusiųjų pinigus, melagingai pranešinėjo S. R. apie tariamai susirgusį šuniuką, o C. K. – apie uždarytus oro uostus, nors teisiamajame posėdyje pripažino, kad tų šuniukų jis iš viso neturėjo ir tai objektyviai patvirtina F. P. tyčią sukčiauti, o tai nėra civilinių teisinių santykių dalykas.

Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir padėjo ištirti nusikalstamą veiką.

Pagal teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padariniu. Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, F. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir savo parodymais siekė išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o tai nesudaro sąlygų tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, apylinkės teismas kitų aplinkybių visumoje jau atsižvelgė, skirdamas bausmę, ir paskyrė už vidurkį mažesnę Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 2 d. sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, todėl pakartotinai atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir dar labaiu švelninti bausmę, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kaip neturi pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., ką aptarė ir apylinkės teimas savo nuosprendyje, įvertinus, kad F. P. pripažitas recidyvistu.

Apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl paskyrė būtent tokią bausmės rūšį ir jos dydį, kad atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Įvertinus visas šias aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jo keisti ar naikinti skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo F. P. apeliacinį skundą atmesti.