Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 1980-01-31, Klaipėdoje, LR pilietis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d.

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 1978-01-20 Klaipėdoje, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p.

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. 1982-01-24 Klaipėdoje, LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, gyvena Didžiojoje Britanijoje, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. liepos 16 d., apie 19 val., A. Š. prie Klaipėdoje esančio (duomenys neskelbtini) namo sudavė kumščiu V. K. į ranką, po to du kartus kojos keliu sudavė smūgius į pilvą. Nuo ranka suduoto smūgio nukentėjusiajam V. K. lūžo kairio alkūnkaulio apatinis trečdalis, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Suduodant smūgius kojomis nukentėjusiajam į pilvą buvo padarytas blužnies plyšimas ir masyvus hemoperitoneumas (2,5 litro kraujo pilvo ertmėje), dėl to nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas. V. K. plyšusi blužnis 2009-07-20 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje operacijos metu buvo pašalinta.

Be to, A. Š. siekė paveikti liudytoją V. U., kad ši ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 33-1-00612-09 dėl V. K. sužalojimo duotų melagingus parodymus:

2009 m. liepos 16 d., apie 19 val., A. Š. prie Klaipėdoje esančio Nidos g. 1A namo sudavė smūgį koja nukentėjusiajam V. K. į sėdmenis, tuo nukentėjusiajam V. K. sukeldamas fizinį skausmą.

Liudytoja V. U. parodė, jog 2009 m. liepos 16 d. pas V. K. gėrė degtinę. Vaikas jau porą dienų buvo pas A. Š.. Paskambino ji A. ir pasakė, kad ateis pasiimti vaiko. Ką jai sakė A. Š., ji neatsimena. Ji buvo girta tą vakarą ir galbūt dėl to A. nenorėjo jai atiduoti vaiko. Telefonu su A. Š. kalbėjo ir V. K.. Apie ką jie kalbėjosi telefonu, neatsimena. V. K. ėjo su ja paimti vaiko, nes ji prašė jo padėti nueiti. Nuėjo su V. K. prie A. Š. namų. Apačioje laukė A. su vaiku. V. K. atsisėdo prie laiptinės ant betono. Išėjo visi trys broliai, kuris pirmas, neatsimena. Kažkuris V. K. sudavė į galvą ir V. K. parvirto. Tada visi trys pradėjo spardyti. V. K. gulėjo ant kairio šono, kai jį spardė. Kuris brolis kur stovėjo ir į kokią vietą spyrė, negali pasakyti. Ji iškvietė policiją telefonu. Ją, V. K. ir A. Š. nuvežė į policijos komisariatą. Kai išėjo iš policijos, V. K. jautėsi gerai. Jie nuėjo pas jos dėdę ir gėrė alkoholinius gėrimus toliau. Kitą dieną ryte ji nuėjo pas V. K.. Dar išgėrė alaus. V. K. skaudėjo ranką. Ranka buvo patinusi. Jokių mėlynių, sumušimų ant V. K. kūno nematė. Išgėrė alų ir išėjo. Daugiau V. K. nematė. Kalbėjosi su juo telefonu ir sužinojo, jog dėl šio įvykio V. K. gulėjo ligoninėje. Su A. Š. daug kartų kalbėjosi telefonu. Galėjo kalbėtis ir apie baudžiamąją bylą. A. Š. sakė, kad „nekištų“ brolių, tai yra prieš apklausą prašė nesakyti, kad broliai dalyvavo muštynėse.

Liudytoja D. Š. parodė, kad 2009 m. liepos 16 d. V. U. girta skambinėjo A. Š. ir reikalavo atiduoti vaiką. Vaikas jau dvi savaites buvo pas A. Š.. Su V. U. tėvais buvo sutarę, kad kai V. girtaudavo, kai būdavo girta, jai vaiko neduodavo. Dėl telefono skambučių A. labai nervinosi, nes V. U. davė telefoną ir jis kalbėjosi su kažkokiu vyriškiu, kuris jam grasino. Ji ramino A. sakydama, kad Viktorija neateis, nes taip dažniausia būdavo, kai būdama girta tik skambinėdavo, o pati neateidavo. Ji su vyru išėjo į parduotuvę. Grįžtant namo prie namų matė ant betono sėdint V. K., o V. U. sėdėjo jam prie kojų. Ji pagalvojo, kad jai yra blogai, nes buvo girta. Laiptinėje sutiko Arturą. Jam pasakė, kad lauke yra V. ir V.. A. sakė, kad eina pirkti vaikui sauskelnių. A. buvo kambaryje. Kur buvo A., neatsimena. Po kurio laiko ji paskambino A.. Pastarasis pasakė, kad yra 3-iajame Policijos komisariate. Ji dar Artūrui sakė, kad prašytų nustatyti Viktorijos ir V. girtumą, nes abu buvo girti. Grįžęs iš policijos A. papasakojo, jog lauke iš pradžių jam trenkė V., o po to jis trenkė V. K..

Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G 1544/09 (03) ir Nr. KG 77/09 (03) konstatuota, jog nukentėjusiajam V. K. padarytas blužnies plyšimas ir masyvus hemoperitoneumas ir kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžimas. Blužnis plyšo nuo pilvo sumušimo, galbūt ir spiriant. Alkūnkaulis galėjo lūžti nukentėjusiajam pasyviai ginantis, prisidengiant kaire ranka nuo smūgio. V. K. blužnis plyšo nuo vieno į pilvą suduoto smūgio. Blužnies plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Vertinant atskirai, kairio alkūnkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 30, 32).

Ekspertas Diomenas Vitkus, teisiamojo posėdžio metu papildomai susipažinęs su Gydymo stacionare istorija Nr.09/21/5595, į pateiktus klausimus paaiškino, jog nukentėjusiajam blužnis plyšo nuo vieno suduoto smūgio. Medicininiuose dokumentuose aprašyti tik du kūno sužalojimai: blužnis ir ranka. Kitų išorinių kūno sužalojimų nenurodyta. Nenurodyta, koks tas blužnies plyšimas buvo ir kur buvo. Kad plyštų blužnis, smūgis turi būti suduotas į kairę pašonę. Kiti nukentėjusiojo pilvo organai nebuvo pažeisti. Neužfiksuota ligos istorijoje, jog blužnis patalogiškai būtų pakitusi, nenustatyta ligų, kurios būtų pakenkusios blužnį ir sukėlusios savaiminį plyšimą. Alkūnkaulio lūžimas būdingas savigynai. Kai žmogus rankomis ginasi, saugosi nuo suduodamo smūgio. Šis lūžimas nebūdingas kritimui, be to, nenustatyta kitokių nukentėjusiojo kūno sužalojimų, būdingų kritimui.

Šioje baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamajame teismo posėdyje tiesiogiai ištirtų ir anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų visetas įrodo, jog kaltinamasis A. Š. sudavęs ranka vieną smūgį į nukentėjusiojo ranką ir du kartus kojos keliu į pilvą padarė nukentėjusiajam V. K. blužnies plyšimą ir masyvų hemoperitoneumą ir kairio alkūnkaulio apatinio trečdalio lūžimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą. Pats kaltinamasis A. Š. pripažįsta sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada. Nors kaltinamasis A. Š. ir negalvojo, jog nuo kojos keliu suduoto smūgio galėjo trūkti blužnis, teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. Š. suprato, jog jis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais suduodamas smūgius ranka ir kojos keliu kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sutrikdyti sveikatą ir norėjo sutrikdyti sveikatą. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. veikė turėdamas tiesioginę neapibrėžtą tyčią sužaloti nukentėjusįjį. Taip pat įrodyta, jog tarp nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo A. Š. konfliktas kilo iš asmeninių paskatų, nukentėjusiajam V. K. įsikišus į telefoninį ginčą dėl vaiko tarp neblaivios V. U. ir kaltinamojo A. Š.. Telefoninio pokalbio metu V. K. vartojo necenzūrinius žodžius A. Š. adresu. Nukentėjusysis V. K. su V. U. atėjo prie kaltinamojo A. Š. namų ir reikalavo, kad jiems neblaiviems būtų atiduotas vaikas, nors telefonu nukentėjusiajam buvo pasakyta, jog vaiko neblaiviems asmenims neduos. Kadangi nenustatyta, jog nukentėjusiajam V. K. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, todėl kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Teismas liudytojos V. U. ir nukentėjusiojo V. K. parodymus, jog nukentėjusysis V. K. buvo spardomas gulintis ant žemės, vertina kritiškai, nes liudytoja ir nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl galbūt neobjektyviai vertino susidariusią situaciją. Be to, liudytojos ir nukentėjusiojo šiuos parodymus paneigia objektyvūs įrodymai, nes specialisto išvada nenustatyta jokių kitų nuketėjusiojo V. K. kūno sužalojimų. Po nusikaltimo padarymo bendravę su nukentėjusiuoju žmonės bei ta pati V. U. ant V. K. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo, išskyrus sužalotą ranką. Be to, liudytoja V. U. parodė, jog V. K., kai jį spardė, gulėjo ant kairio šono. Jei nukentėjusysis būtų gulėjęs ant kairio šono, tai nebūtų galimybės nukentėjusiajam sužaloti kairį šoną, kuriame būtent yra blužnis. Ši aplinkybė taip pat teismui duoda pagrindo abejoti liudytojos V. U. parodymais, jog nukentėjusysis, gulintis ant žemės, buvo spardomas visų trijų brolių Š..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra formali. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. Š. siekė paveikti liudytoją V. U., kad ši ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 33-1-00612-09 dėl V. K. sužalojimo duotų melagingus parodymus. Kaltinamasis 2009 m. lapkričio 10 d. 19 val. 46 min. ir 2009 m. lapkričio 11 d. 14 val. 02 min. prieš liudytojos V. U. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausa buvo atliekama 2009 m. lapkričio 12 d., telefoninių pokalbių metu įkalbinėjo liudytoją V. U., kad apklausos metu duotų melagingus parodymus apie tyrimui reikšmingas nukentėjusiojo V. K. 2009-07-16, apie 19 val., prie Klaipėdoje esančio Nidos g. 1A namo, sužalojimo aplinkybes. Nei kaltinamasis A. Š., nei liudytoja V. U. neginčijo užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio, todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnis numato, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstama veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta, jog kaltinamieji tarpusavyje susitarė padaryti nukentėjusiajam tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą ar pavartoti bet kokios formos fizinį smurtą. Kaltinamasis A. Š. pirmas išėjo iš buto laukan, po kurio laiko išėjo A. Š. ir kaltinamasis A. Š. nesulaukęs sugrįžtant, išgirdęs triukšmą kieme, pažiūrėjęs pro langą pamatė brolį A. Š. ir V. K.. A. Š. nematė. Jis tik tada išėjo laukan. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, jog kaltinamasis A. Š. ir kaltinamasis A. Š. nusikalstamas veikas padarė turėdami atskiras tyčias, nederindami tarpusavio nusikalstamų veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. Š. koja sudavė smūgį nukentėjusiajam V. K. į sėdmenis. Teismas konstatuoja, nors ir nukentėjusiajam toje vietoje nenustatytas kūno sužalojimas, bet toks smurtavimas, be abejonės, nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Kadangi anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis A. Š., tai kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. – fizinio skausmo sukėlimas, o kaltinamasis A. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. išteisintinas, nenustačius, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad iš dalies atlygino padarytą nukentėjusiajam neturtinę žalą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir tai padėjo išaiškinti šią veiką, nuoširdžiai gailisi, kad atlygino padarytą nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. V. K. 2009 m. gruodžio 7 d. pateikė ieškinį. Prašo priteisti 50000 Lt neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, todėl V. K. ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. V. K. pareiškė ieškinį prašydamas priteisti 50000 Lt neturtinę žalą iš kaltinamųjų A. Š., A. Š. ir A. Š.. Anksčiau nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, jog tik dėl kaltinamojo A. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam V. K. operacijos metu buvo pašalinta plyšusi blužnis, tai yra tik kaltinamasis A. Š. nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis A. Š. savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė tik fizinį skausmą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o šioje byloje jokios turtinės žalos nebuvo padaryta, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, todėl V. K. ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteistina V. K. 30000 Lt neturtinė žala. Kadangi kaltinamasis A. Š. teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajam sumokėjo 3000 Lt, tai teismas konstatuoja, jog už nusikalstamais veiksmais sukeltą fizinį skausmą nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala visiškai atlyginta. Kaltinamasis A. Š. teisminio nagrinėjimo metu atlygino dalį neturtinės žalos – 2000 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis siūlėsi nukentėjusiajam atlyginti dar dalį neturtinės žalos, bet nukentėjusysis atsisakė priimti reikalaudamas visą turtinę žalą atlyginti iš karto. Iš kaltinamojo A. Š. priteistina 25000 Lt suma nukentėjusiajam V. K..

Baudžiamojoje byloje 2009 m. gruodžio 1 d. pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškinys pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais. Tenkintinas visiškai. Priteistina 2113,82 Lt padarytai žalai atlyginti, nes už nukentėjusiajam V. K. sveikatos priežiūros įstaigoje suteiktas paslaugas buvo sumokėta minima suma (t. 1, b. l. 55–57).

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems A. Š. ir A. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. Š. nors ir neteistas (teistumas išnykęs), bet baustas administracine tvarka, padarė tyčinį sunkų nusikaltimą ir tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas laisvės atėmimo terminą teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. numatytas nuostatas ir kadangi nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamasis A. Š. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, išlaiko šeimą nepilnamečius vaikus, charakterizuojamas teigiamai, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neturtinę žalą atlygino visiškai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. numato, jog pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir nubausti jį dvejiems metams laisvės atėmimo.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d., ir nubausti jį vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems (2) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės nuosprendis, –palikti nepakeistą.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės nuosprendis, – palikti nepakeistą.

A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – panaikinti.

V. K. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. Š. 25000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. Š. 2113,82 Lt padarytai turtinei žalai už V. K. gydymą atlyginti.

Gydymo stacionare istoriją Nr. 09/21/5595, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei.

2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu apribotas A. Š. nuosavybės teises į butą, esantį Lūžų g. 1–9, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. Š. apribotas nuosavybės teises į automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.