Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2013-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1144-158/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
1-1144-158/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Kaltinamasis
H. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1144-158/2013Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01666-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. D. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Jis, 2013-09-15 apie 12:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su sūnumi G. B. metu, vieną kartą delnu trenkė jam į kairę ranką, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į dešinę koją, tempė už plaukų bei paėmęs už kaklo pakėlė į viršų ir smaugė, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

H. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad taip pasielgė, nes sūnus trukdė jam miegoti iš po naktinės pamainos. Pabudęs iš miego vartojo prieš sūnų necenzūrinius žodžius, tualete trenkė sūnui per ranką, spyrė jam į koją, tempė už plaukų į virtuvę ir smaugė. Sūnaus už tokį elgesį atsiprašė, dėl to labai gailisi (b.l. 26-27).

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2013-09-15 apie 09.30 val., buvo vienas namuose, kai iš darbo grįžo tėtis ir parsinešė du butelius alaus po 1l. Matė, kad vienas alaus butelis jau buvo nugertas. Tėtis jį pabaigė gerti ir nuėjo miegoti. Po pusantros valandos atsikėlė dar neblaivus iš karto pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius, paprašius kad nustotų, nes išgirs kaimynai, supyko, pradėjo jį gaudyti. Jis nubėgo į tualetą ir norėjo jame užsirakinti, tačiau nespėjo. Tėtis atidarė duris, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu ir vieną kartą delnu trenkė jam į kairę ranką, ją skaudėjo. Nuo smūgio atsitrenkė į tualeto dangtį ir įsibrėžė į ranką. Toliau tėtis vieną kartą koja spyrė į dešinę koją, kurią taip pat skaudėjo, paėmė jam už plaukų ir pradėjo juos tempti, nuo to jam labai skaudėjo, todėl jis pradėjo verkti ir garsiai šaukti, kad išgirstų kaimynai. Tuomet tėtis išvertė tualete stovėjusią šiukšlinę ir liepė surinkti šiukšles. Jis pasakė, kad šiukšlių nerinks. Tada tėtis paėmė jam už dešinės rankos ir nusitempė į virtuvę, kur paėmė jam už kaklo, pakėlė į viršų, kad jis nesiektų žemės ir pradėjo smaugti. Jam labai skaudėjo kaklą. Paėmęs už kaklo tėtis jį palaikė apie kelias sekundes ir paleido. Paleidęs nuėjo į kambarį ir daugiau nebesmurtavo. Maždaug už dešimties minučių atvažiavo policija ir tėtį išsivežė į komisariatą. Parodė, kad tėtis smurtą prieš jį dažniausiai naudoja, kai mamos nebūna namuose. Dėl šio įvykio jam padaryta moralinė ir fizinė žala (b.l. 6-7).

Liudytoja J. B. parodė, kad su sūnumi G. B. ir sugyventiniu H. D. gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). H. yra jos sūnaus G. tėvas, tik pavardę ji turi davusi savo. 2013-09-15 apie 14.40 val., jai dirbant paskambino sūnus G. ir pasakė, kad tėtį H. išsiveža policija. Mamai paaiškino, kad tėvas jį sumušė ir kaimynai išgirdę jo šauksmą iškvietė policiją. Sūnus pasakė, kad nebegali kalbėti, nes telefoną turi atiduoti tėčiui. Apie 18.30 val. grįžo namo ir sūnus papasakojo, kad tėtis vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, kad jam trenkė į ranką ir koją, kad jį smaugė. Tai ne pirmas kartas, kai H. naudoja smurtą tiek prieš ją, tiek ir prieš sūnų. Pirmą kartą H. prieš sūnų smurtą panaudojo 2010 m. Kai smurtaudavo prieš ją, ji apsigindavo. Maždaug apie 5 metus su H. kartu negyveno. Jis ateidavo aplankyti sūnaus. Šių metų rugpjūčio pradžioje H. iškraustė iš jo nuomojamo buto, todėl jis paprašė, kad leistų pas save palaikyti jo daiktus. Taip išėjo, kad jis pradėjo gyventi pas ją. Ji vis jo reikalavo, kad jis išeitų, tačiau jis sakydavo, kad palauktų ir vis tempė laiką. Per tą laiką prieš sūnų smurto nenaudojo, tik bandė prieš ją, tačiau neišėjo, nes ji apsigynė. Papildomos apklausos metu liudytoja J. B. parodė, kad sūnus G. B. atsisakė darytis teismo medicininį tyrimą, nes nenorėjo. Sūnus tėvui dėl įvykio neatleis ir su juo nesitaikys. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Buvęs sugyventinis su jais nebebendrauja, pas juos nebegyvena (b.l. 10-11, 12-13).

Iš 2013-09-15 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad G. B. paaiškino, jog jo tėvas H. D. prieš jį naudojo fizinį smurtą (b.l. 1-3).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad H. D. 2013-09-15 14:49 val. nustatytas 1,83 prom. neblaivumo laipsnis (b.l. 30).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis H. D. vieną kartą delnu trenkė sūnui G. B. į kairę ranką, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į dešinę koją, tempė už plaukų bei paėmęs už kaklo pakėlė į viršų ir smaugė, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t.y. suvokė, kad trenkdamas sūnui delnu, spirdamas į koją, tempdamas už plaukų bei smaugdamas gali sukelti jam fizinį skausmą ir taip veikti norėjo. Kaltinamojo H. D. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo H. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

H. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, savo kaltę pripažįsta, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiojo, dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti H. D. skiriant Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Jos trukmę nustatant, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad yra visi pagrindai Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

H. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-09-15 iki 2013-09-17 (dvi paras), kas, vadovaujantis LR BK 65 str. 2 d. c) p.p., atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti H. D., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Zita Romanovaitė