Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-06-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-3521-738/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
A2.1.-3521-738/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02880-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Pažeidėjas
R. S.
Advokatai
Tomas Juodeikis
Kategorijos
  • 2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.1.-3521-738/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02880-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė,sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S.,jo atstovui, advokato padėjėjui Tomui Juodeikiui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities VMI atstovei Ilonai Marijai Jakštienei,

išnagrinėjus R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2016-02-24, 15.13 val. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, automobilių plovykloje adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, atliktas operatyvus patikrinimas. Nustatyta, kad šioje plovykloje teikia automobilių plovimo ir valymo paslaugas šie individualią veiklą įregistravę asmenys: S. K. dirba nuo 2015-09-04, Ž. S. nuo 2012-09-17, V. P. nuo 2015-05-05, V. S. nuo 2015-03-19. Nustatyta, kad už suteiktas automobilių plovimo paslaugas iš klientų pinigų jie patys neima. Klientai sumoka pinigus plovykloje dirbančioms UAB (duomenys neskelbtini) administratorėms, kurios gautus pinigus apskaito UAB (duomenys neskelbtini) kasos aparatu. Už atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini) jiems sumoka kiekvieno mėnesio pabaigoje 30% nuo mėnesinių įplaukų, padalijant proporcingai šią sumą visiems plovėjams. S. K., Ž. S. ir V. P., V. S. su UAB (duomenys neskelbtini) yra sudarę bendradarbiavimo sutartis. Šiose sutartyse numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) suteiks automobilių plovėjams darbo vietas, darbo priemones, teiks administravimo paslaugas. Taip pat šiose sutartyse numatyta ir apmokėjimo už darbą tvarka.

Nustatyta, kad nors S. K., Ž. S., V. P. ir V. S. įregistravę individualias veiklas, tačiau jų veikla nėra savarankiška, t.y. turi darbo sutarties požymių: darbas dirbamas darbuotojui ir darbdaviui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos darbas, asmenys dirba paklusdami nustatytai darbo tvarkai- darbo vieta jiems sukurta, darbo priemones suteikia įmonė, patys nesprendžia su savo veikla susijusių klausimų, patys nedengia savo išlaidų, susijusių su veiklos vykdymu, nenustato savo suteikiamų paslaugų kainų, iš klientų gautos pajamos už plovimo paslaugas yra apskaitomos įmonės elektroniniu kasos aparatu, nors kiekvienas su individualia pažyma dirbantis turi už suteiktas paslaugas pats išrašyti klientui sąskaitą faktūrą. Plovykla dirba įmonės nustatytu darbo laiku, teikiamų paslaugų kainos nurodytos įmonės kainoraštyje, individuali veikla registruojama specialiai darbui šios įmonės plovykloje.

Šie faktiniai šalių santykiai atitinka darbo teisinių santykių požymius, bet jie neįforminti darbo sutartimis. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. R. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

VMI atstovė, Ilona Marija Jakštienė paaiškino, kad VMI atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad buvo vykdomi automobilių plovimo darbai. Dirbantieji pateikė individualios darbinės veiklos paraiškas. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad įmonėje darbuotojai dirbo ne visiškai savarankiškai, jų darbas turi darbo sutarties požymių, darbuotojai dirbo susitarę su darbdaviu, darbas tam tikros specialybės, buvo nustatytas darbo laikas, darbo vietą sukūrė ir darbo priemones suteikia UAB (duomenys neskelbtini) patys nesprendžia su savo veikla susijusių klausimų, patys nedengia savo išlaidų, susijusių su veiklos vykdymu, nenustato savo suteikiamų paslaugų kainų, iš klientų gautos pajamos už plovimo paslaugas apskaitomos UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu kasos aparatu, nors kiekvienas su individualia pažyma dirbantis turi už suteiktas paslaugas pats išrašyti klientui sąskaitą faktūrą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. paaiškino nesupratęs dėl ko yra kaltinamas. Kai atvyko VMI darbuotojai atlikti patikrinimą, jo nebuvo, tačiau VMI darbuotojams buvo pateikti IDV veiklos pažymėjimai, bendradarbiavimo sutartis. Visus metus jo bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) teikė deklaracijas apie įmonės veiklą, pateikė visus dokumentus, nesupranta ką jis pažeidė. Jo bendrovės veikla nesusijusi su automobilių plovimu. Jis dirba statybose pagal patentą. Su dar dviem draugais sugalvojo tokią veiklą, kad galėtų šiek tiek užsidirbti. Patys darė reklamas, kad skatinti automobilių plovimą. Šis verslas buvo sugalvotas, kad pragyventi. Jie išsinuomojo patalpas. Patalpas įsirengė patys. Pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Buhalterė išrašydavo sąskaitas-faktūras. Sąskaitos būdavo išrašomos UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Jis visada galvojo, kad dirba legaliai, VMI viską pristatydavo. Buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Jis pats automobilių plovykloje jokio darbo grafiko nesudarinėjo. Darbuotojai tarpusavyje derinasi darbo laiką. Kai lyja lietus, nedirba.

Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad jis dirbo pagal individualią darbinę veiklą. Iš uždarbio 30 procentų teko jam, o 70 procentų UAB (duomenys neskelbtini) Buvo pasirašyta sutartis. Iki buvo pasirašyta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. S., jis pats turėjo didelę patirtį dirbti automobilių plovykloje, bet neturėjo lėšų. R. S. turėjo lėšų. Ž. P. paaiškino, kad jis ieškojo žmonių, darė reklamą. Patalpas darbui suteikė UAB (duomenys neskelbtini) Sutartį pasirašė prieš 4-5 metus. Jei dirbant mato, kad trūksta žmogaus, tai žmogaus ieškojo per pažįstamus. Jis siūlė žmonėms dirbti pagal individualią veiklą. Jei jis nuplauna mašiną, tai jam klientas paduoda pinigus, jis neša administratoriui, jei jos nėra, tai pats įneša į kasą. Tuo laiku jis dar mokėsi, todėl buvo patogu derinti mokslą su darbu. Kolektyviniai sprendimai vykdavo dėl visų klausimų. Spręsdavo klausimus kaip greičiau padaryti darbus. Atėjus naujam žmogui, žiūrėdavo ar jis tinka, ar nori dirbti. Viso jie dirbo keturiese. Buvo susitarę dirbti po tris dienas. Jei atsiranda kažkokios problemos ir negali eiti į darbą, tai skambino tam, kuriam laisva diena ir keitėsi. Jei lauke lyja, tai darbo nėra. Jis už patalpų nuomą niekam nemokėjo. UAB (duomenys neskelbtini) jiems suteikė darbo įrankius ir priemones. Jei kas nors rimčiau sugęsdavo, tai jis pats skambindavau pažįstamam G.. Jis pats asmeniškai viršininko neturėjo.

Liudytojas Ž. S. paaiškino, kad jis plovykloje dirba 3-4 metus. Jam pasiūlė darbą T. T.. Dėl darbo susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) išsiėmė IDV pažymą darbui. Mėnesio gale visi darbuotojai pasidalina uždarbį, išsidalina 30 procentų gautų pajamų lygiomis dalimis. Sveikatos draudimą moka pats. Metų pabaigoje mokesčius susimoka pats. Dėl darbo laiko tariasi su draugu. Jei suserga, tai skambina draugui ir tariasi. Darbą lemia ir oras. Jei lyja lietus, tai mašinų niekas neplauna, nebūna klientų. Kai lyja tai darbo vietoje pabūna apie porą valandų. Išeidami iš darbo vietos, nieko neinformuoja. Darbas yra komandinis. Darbuotojų ieško per draugus. Chemiją pirkdavo patys mėnesiui į priekį. Yra žmogus kuris atveža chemiją. Klientai yra draugai, pavieniai klientai. Reklamos lankstinukus darydavo patys. Jie turėjo ir nuolatinius klientus. Nurodytas darbo laikas nuo 8 iki 21 val. Jei reikia išeiti anksčiau iš darbo, tai tariasi su bendradarbiais. Pajamas jis deklaruoja kiekvienais metais. Sveikatos draudimą moka kas mėnesį. Kainas derina su kitose plovyklose esančiomis kainomis.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad šį darbą rado per draugą. Jam tiko darbo sąlygos. Buvo galima dirbti su IDV pažyma. Jam patiko laisvas darbo grafikas. Savo darbo laiką derindavo su kolegomis. Kai priėmė į darbą, jis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ar priimti jį į darbą, sprendė kolektyvas. Jų darbo krūvis priklauso nuo oro sąlygų. Jei negali dirbti, tai skambina bendradarbiui ir keičiasi. Jei kas nors sugenda, tai viską sprendžia patys vietoje. Prieš pradėdamas dirbti jis jau mokėjo dirbti tokį darbą. Jei yra darbo, tai dirba, jei nėra darbo visi pasitaria ir nutaria nedirbti, užsidaryti. Patikrinimo metu jo nebuvo darbo vietoje. Paaiškinimą kai rašė, tai jam norėjo padiktuoti, bet kadangi buvo daug netiesos, tai jis parašė pats. Jei žmogus dirba blogai, tai pasitaria kolektyve ir tada pasako, kad jis trukdo kolektyvui. Jam patiko laisvas darbo grafikas.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad jis dirbti pradėjo prieš 4-5 metus. Ž. P. papasakojo, kad yra tokia veikla, sakė, kad bus laisvo laiko, jis pakvietė dirbti. Ž. P. supažindino su visais darbuotojais. Pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Praėjus mėnesiui visi pasidalindavo 30 procentų gautų pajamų, 70 procentų likdavo UAB (duomenys neskelbtini) Ž. P. daugiau rūpinosi chemija. Jis šiuo metu plovykloje nedirba. Ligos atveju, pas gydytoją eidavo, bet nedarbingumo lapelio jiems nereikėjo. Pajamas sudarydavo gauti pinigai už nuplautus automobilius. Jie gautus pinigus nešdavo administratorei, gautas pajamas dalindavosi mėnesio pabaigoje. Mokesčius mokėdavo pats. Visi atlyginimą gaudavo po lygiai. Klientų ieškodavo per pažįstamus. Kai lyja, klientai nevažiuodavo ir patys nuspręsdavo ar užsidaryti. Jis dirbo legaliai, mokėjo mokesčius. R. S. pažįsta, jo nebūdavo jų darbo vietoje

Liudytojas V. P. paaiškino, kad automobilių plovykloje pradėjo dirbti prieš pusantrų metų. Įsidarbino per draugą. Jam patiko laisvas darbo grafikas, atlyginimas. Dėl darbo laiko susitardavo su ten dirbančiais draugais. Visi gauna vienodą atlyginimą. Atlyginimas yra 30 procentų nuo gautų mėnesio pajamų. Likusieji, 70 procentų, lieka UAB (duomenys neskelbtini) nes ji moka už patalpas, vandenį, chemiją. Jų darbas priklauso nuo oro sąlygų. Jei oras geras, būna daugiau klientų, galima daugiau uždirbti. Jei lyja lietus, klientų nebūna. Lyjant lietui pasitaria ar verta būti darbe, ir nusprendžia ar likti, ar eiti namo. Draugas jam pasakė, kad reikia darbuotojų, papasakojo kaip vyksta darbas. Jis pristatė jį ten dirbusiems. Tuo tarpu dirbę trys plovėjai, pritarė, kad jis dirbtų. Su R. S. susitiko, kai pasirašinėjo bendradarbiavimo sutartį. Naujo darbuotojo ieškodavo patys per pažįstamus, skelbimų nedėdavo. Patys nuspręsdavo ar reikalingas dar papildomas darbuotojas. Buvo darbuotojas vardu Stasys, kuris dirbo labai lėtai ir jiems trukdė, todėl nusprendė, kad jis netinka. R. S. žinojo, kad yra priimti nauji darbuotojai. Apie tai, kad darbuotojas išeina iš darbo, UAB (duomenys neskelbtini) nežinojo. Mašinų plautis atvažiuodavo giminės, pažįstami. Atlikus darbą, klientas sumoka pinigus jiems, o jie neša į kasą. Jie vienas kitu pasitiki, nepasitaikė atvejų, kad pinigus įsidėtų į kišenę. Už blogai atliktą darbą, jei blogai nuplauta mašina, tai jie patys plauna dar kartą. Dėl blogai atlikto darbo jiems nuobaudų niekas neskirdavo. Darbo rūbus pirko patys. Žiemos metu apranga – botai, kelnės ir megztinis. Vasaros metu – tapkės, kelnės, maikutė.

Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ( toliau VMI) 2016 04 04 operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 2-3) nustatyta, kad buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos operatyvus patikrinimas. Įmonė nuo 2011-04-01 teikia automobilių plovimo ir valymo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, plovyklos patalpas nuomojasi iš UAB (duomenys neskelbtini) (pateikta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 22011, 2011-03-01), įrengimai- įmonės nuosavybė. Paslaugos teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims. Už suteiktas paslaugas atsiskaitoma grynaisiais pinigais, įplaukas registruojant įmonės įrengtu elektroniniu kasos aparatu (toliau EKA) arba bankiniu pavedimu. Plovykloje dirbantys asmenys veiklai vykdyti įregistravę individualias veiklas. Plovėjai pateikė bendradarbiavimo sutartis sudarytas su UAB (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad nors plovėjai įregistravę individualias veiklas, tačiau jų veikla nėra savarankiška, t.y. nėra požymių, būdingų savarankiškai veiklai vykdyti- darbo vieta jiems sukurta, darbo priemones suteikia įmonė, patys nesprendžia su savo veikla susijusių klausimų, patys nedengia savo išlaidų, susijusių su veiklos vykdymu, iš klientų gautos pajamos už plovimo paslaugas yra apskaitomos įmonės elektroniniu kasos aparatu, nors kiekvienas su individualia pažyma dirbantis turi už suteiktas paslaugas pats išrašyti klientui sąskaitą faktūrą.

Faktų fiksavimo pažyma (b.l. 4-5) nustatyta, kad 2016 02 24 UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos vietoje, automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, atlikto patikrinimo metu buvo skaičiuojami elektroninio kasos aparato stalčiuje rasti grynieji pinigai, pažeidimų nenustatyta. Plovyklos darbuotojai pateikė bendradarbiavimo sutartis, sudarytas su UAB (duomenys neskelbtini) bei paaiškinimus (b.l. 6-42).

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp „Nuomotojo“- UAB (duomenys neskelbtini) ir „Nuomininko- UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2011-03-01 (b.l. 51-54), kad nuomininkas komercinei veiklai- automobilių plovimui ir valymui laikinai už užmokestį išsinuomojo patalpas adresu Baltijos g. 46 a, Kaune.

Šalies argumentai

Prašymu prisijungti prie bendradarbiavimo sutarties S. K. kreipėsi 2015-09-01 (b.l. 16), tos pačios dienos, 2015-09-01 bendradarbiavimo sutarties dalyvių sprendimo protokolu (b.l. 36), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. bei Ž. S., V. S. ir V. P. pritarė S. K. prašymui ir sutiko su juo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. 2015-09-01 S. K. su UAB (duomenys neskelbtini) sutartyje vadinama „organizatoriumi“, pasirašė bendradarbiavimo sutartį (b.l. 18-22), pranešimu apie bendradarbiavimo sutarties nutraukimą jis pranešė 2016-02-05 (b.l. 17), sutartis nutraukta 2016-02-29 (b.l. 22).

Su UAB (duomenys neskelbtini) sutartyje vadinama „organizatoriumi“, pasirašė bendradarbiavimo sutartį: V. S. 2015-03-10 (b.l. 24-29); Ž. S. 2012-09-19 (b.l. 30-35); V. P. (b.l. 37-42).

Byloje nėra duomenų, jog tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. ir S. K., Ž. S. ir V. P. bei V. S. būtų buvę susitarimai, kad už darbą jie gaus nustatyto dydžio atlyginimą, dirbs darbdavio nustatytu laiku, paklus nustatytai tvarkai, tai yra jog tarp jų egzistavo darbo santykiai.

ATPK 41³ str. 1 d., numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. DK 98 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių : 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai).

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Taigi partnerių įnašų proporcijos, įnešto turto nuosavybė, pelno paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-749/2003; 3K-3-181/2008; 3K-3-392/2009; 3K-3-435/2013).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. ir S. K., Ž. S. ir V. P. bei V. S. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. R. S., Ž. P. paaiškinimu nustatyta, kad R. S., susitaręs su draugais, nutarė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. R. S. turėjo lėšų, Ž. P., automobilių plovimo bei valymo srityje, darbo patirties. Todėl R. S., UAB(duomenys neskelbtini) direktorius, 2011-03-01 pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį komercinei veiklai- automobilių plovimui ir valymui, adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Su Ž. P. jis pasirašė bendradarbiavimo sutartį, prie kurios vėliau prisijungdavo kiti asmenys išreiškę pritarimą plėtoti vystomą verslą ir prie to prisidėti savo darbu bei žiniomis, kai tam pritardavo pagal minėtą sutartį dirbantys asmenys. Pasikeitus aplinkybėms, atskiri asmenys bendradarbiavimo sutartį nutraukdavo, bendru sutarties šalių sutarimu. Bendradarbiavimo sutartyje buvo numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) organizatorius, valdo ir naudoja paslaugų tiekimui būtinu turtu, patalpomis bei finansiniais resursais yra pasirengęs investuoti į automobilių plovimo ir valymo paslaugų verslą, o kita sutarties šalis-plėtoja verslą, prideda prie jo savo patirtimi ir žiniomis. Sutartyje aptartos bendros veiklos pajamos, jų apskaitymas ir paskirstymas, bendros veiklos išlaidos, taip pat numatytos šios sutarties sudarymo, pakeitimo, naujų asmenų prisijungimo bei sutarties atsisakymo sąlygos.

Taigi išnagrinėtų įrodymų visuma nenustatyta, kad bendradarbiavimo sutarties šalių vykdoma veikla, atitinka darbo sutarties sąlygoms, veikloje nei viena šalis negali būti įvardinta darbdaviu, sutarties šalims nebuvo nustatyta darbo tvarka, atlyginimas, darbo sąlygos. Sutarties šalys vykdė veiklą, gaunamas pajamas dalijosi sutartyje numatytomis sąlygomis, darbo laiko trukmę, sąlygas, naujų narių priėmimą, aptardavo bendru sutarimu, darbo laiko trukmę pasirinkdavo pagal galimybes, kadangi jie mokėsi, todėl dirbo laisvu nuo mokslo metu. Teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju Bendradarbiavimo sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. ir S. K., Ž. S., V. P. bei V. S., sudaryta teisėtai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ pažeidimo atvejai nenustatyti. S. K., Ž. S., V. P. bei V. S. vykdė minėto nutarimo numatytas teises ir pareigas. Tokiu būdu tarp UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. ir S. K., Ž. S. ir V. P. bei V. S. egzistuoja teisiniai civiliniai santykiai.

Teismas ištyręs įrodymų visumą daro išvadą, kad R. S. veikoje nėra ATPK 41³ str. 1 d., numatyto pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 293str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Drozdienė