Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 93-766 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas:Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 231 straipsnio 1 dalį subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Panamos Respublikos Aukščiausiojo baudžiamojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu bei Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 7 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskirta galutinė 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi Panamos Respublikos Aukščiausiojo baudžiamojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu paskirta bausmė suderinta su BK 260 straipsnio 3 dalimi ir G. K. nustatyta 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi atmestas nuteistojo G. K. skundas dėl Komisijos 2017 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 93-327 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Be to, jis nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 90 parų arešto bausme. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi suderinta ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatant galutinę 6 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartimi G. K. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 12 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi, patenkinus probacijos tarnybos teikimą, nuteistajam paskirta papildoma pareiga per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti alkoholio. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. nutartimis, patenkinus probacijos tarnybos teikimą, G. K. grąžintas atlikti likusią neatliktą 11 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. birželio 30 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 29 d. Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. spalio 3 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 18 dienų.Komisijos 2017 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 93-766 priimtas sprendimas nuteistajam G. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 93-766 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. K..Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio apleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Šis nuteistojo vertinimas yra vidutinis, todėl sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymi, kad formalusis reikalavimas – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, taigi šio reikalavimo aspektu Komisijos nutarimas negali būti kvestionuojamas. Šio reikalavimo tenkinimą garantuoja tai, kad apeliantas bausmę atlieka be sargybos, dirba, buvo skatintas du kartus, drausmine tvarka nebaustas ir nesvarstytas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 64 balų iki 49 balų. Pažymima, kad teismas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo nagrinėja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje numatyta tvarka. Be to, baudžiamojo proceso teisenoje galioja BPK 7 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, jog bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo, todėl teisėjas privalo būti bešališku arbitru tarp kaltinimo ir gynybos šalių. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, teisę pareikšti savo nuomonę turi nukentėję asmenys ir prokuroras. Šiuo atveju jokių prieštaravimų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nėra pareikšta. Taigi, nesant ginčo tarp šalių, pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo objektu buvo ne ginčas tarp šalių, o vienašališkas teikimas. Todėl teismo funkcija buvo tik Komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas. Pareiškėjui nesuprantamos priežastys, dėl kurių teismas iš naujo ėmė vertinti Komisijos jau įvertintas aplinkybes ir taip prieš pastatė savo vienasmenę subjektyvią nuomonę kolegialiai Komisijos nuomonei, pažeisdamas nuteistojo absoliučią konstitucinę ir žmogaus teisę į teisingą teismą. Pažymima, kad teismas naudoja šabloninę tezę, kuri yra nukopijuota iš nuteistajai moteriai skirto sprendimo. Be to, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, jo teigimu, jau yra pasiekti. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, tai, kad jam jau vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, neužkerta kelio į pasitaisymą ir pakartotinį lygtinį paleidimą. Teismo nutartis naikintina dėl atviros asmenų, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas, diskriminacijos. Nuteistojo teigimu, jis atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus lygtiniam paleidimui.Taip pat pažymima, kad veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, skaičius, jo kriminogeniniai veiksniai nėra vertinamieji kriterijai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Teisės teorijoje teigiama, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Į minėtas aplinkybes atsižvelgė teismas, skyręs bausmę, todėl bendrasis non bis in idem principas kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuosprendžiais nustatytų nusikaltimų fabulų kartojimas teismo nutartyje sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimas arba tuščiažodžiavimas, kas abiem atvejais kategoriškai nepriimtina. Teismas prieštarauja pats sau, nustatydamas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybėms, o jo vertinimas iškreipia lygtinio paleidimo esmę. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Būtent šie tiek formalūs, tiek ir materialieji kriterijai yra esminiai, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl, priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad nukentėjusysis asmuo ar prokuroras neišreiškė prieštaravimų dėl lygtinio nuteistojo paleidimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis bausmės atlikimą gali tęsti ne pataisos įstaigoje. Nuteistasis G. K. yra atlikęs minimalią įstatyme numatytą laivės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Skunde nuteistasis teigia, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio apleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką, o kriminogeniniai veiksniai šiuo atveju nėra vertinamieji kriterijai. Tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir sudaro būtent nustatomi statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Be to, šiuo atveju, kai G. K. nustatoma vidutinė (49 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik 27 statiniai, bet ir 22 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti (sumažinti), būtent jo pastangos šią riziką mažinant svarbios, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nustačius pakankamai didelį dinaminių svertinių balų skaičių, nuteistojo pažanga turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumą, neturi pareigos atsižvelgti ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad G. K. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis nebuvo baustas drausmine tvarka, tęsia mokslą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai nuteistojo elgesį pataisos proceso metu apibūdina ir tai, kad jis dirba, yra du kartus skatintas, bausmę atlieka be sargybos, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per visą bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo 15 balų. Vis tik šios aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, tačiau jis išreiškia abejones dėl gaunamo atlyginimo, kas, atsižvelgiant į tai, jog nuteistas atlieka ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, vertintina kritiškai.Kolegijos vertinimu, skunde nurodoma Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant nuteistojo pažangą ateityje nebenusikalsti, nėra pažeidžiama. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju asmuo nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu. Aprobuota OASys metodika nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kiek, atsižvelgiant į turimus charakterizuojančius bausmę atliekantį asmenį duomenis, gali būti tikėtina, jog jis ateityje nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas yra sąlyginė išlyga iš bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, turi ją įvykdyti tiksliai ir be išlygų. Todėl, jeigu iš socialinio tyrimo išvadoje nustatytų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog asmuo, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, gali tęsti bausmės vykdymą neizoliuotas nuo visuomenės, lygtinio paleidimo institutas jam negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, nors savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo ir pripažįsta, tačiau jis menkina ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, yra linkęs pateisinti kai kuriuos nusikaltimus. Tai, kad jis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, patvirtina faktas, jog dvi naujas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkiams nusikaltimams, nuteistasis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tai, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino šią aplinkybę, nėra ir negali būti laikoma nuteistojo asmens diskriminavimu. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis bausmę atlikinėjo už vieno labai sunkaus ir kelių apysunkių bei nesunkaus nusikaltimų padarymą, jam buvo taikytas 2015 m. kovo 24 d. Naujas veikas jis padarė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki sausio 5 d., tai yra nepraėjus nei metams nuo probacijos taikymo pradžios ir jai nepasibaigus. Be to, ankstesnio lygtinio paleidimo laikotarpiu nuteistasis buvo baustas ir administracine tvarka, o jam skiriama papildoma baudžiamojo poveikio priemonė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl pakartotinai svarstant lygtinio paleidimo taikymo G. K. galimybę, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neturi kelti jokių pagrįstų abejonių, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis pakartotinai nenusikals.Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys išskiriamas nuteistojo socialinių ryšių palaikymas. Išvadoje nurodoma, kad nuteistasis apklausos metu pažymėjo turintis žmoną, bendravimo problemų neišsako. Konstatuojama, jog ryšys yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Be to, nuteistais bausmės metu teigia, kad daugiausia palaiko ryšius su žmona, mama, broliu ir keliais pažįstamais. Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog dar 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuteistasis ieškiniu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašydamas nutraukti jo santuoką. Kaip matyti iš įsiteisėjusios Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį, pareiškėjas (G. K.) teismui nurodo, kad jo santuoka buvo sudaryta 2015 m. vasario 10 d. Kaišiadorių metrikacijos biure. S. K. pataisos įstaigoje jo nelanko, bendrų vaikų su ja jis neturi, bendro ūkio nevedė, turto neužgyveno. Iš šių duomenų kyla pagrįstų abejonių, jog nuteistojo socialiniai ryšiai su sutuoktine yra tvirti ir gali būti apsauginiu faktoriumi nuo tolesnio nusikalstamumo. Skunde nuteistasis teigia, jog nusikalstamos veikos pavojingumas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nevertinamas, kadangi į šias aplinkybes atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę. Vis tik aukštesnio teismo manymu, nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos esminėmis, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, įvertinus tai, kad ankstesnė probacija nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti buvo nepakankama, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už kelis, be kita ko, ir labai sunkų, nusikaltimus, tai sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu bei galimybes savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kartu pažymėtina ir tai, kad ankstesnio lygtinio paleidimo metu nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už 2015 m. rugsėjo 9 d. vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko jam buvo paskirta papildoma pareiga per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau paskutiniu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas 2016 m. sausio 4–5 d. padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis teigia tik kartais vartodavęs alkoholinius gėrimus. Duomenų apie pataisos proceso metu nuteistojo lankytas elgesio pataisos programas, užtikrinančias, jog alkoholio vartojimo įtaka nuteistojo nusikalstamam elgesiui būtų eliminuota, nėra. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais priimant individualius, kitų asmenų neįtakojamus, sprendimus, įvertinant ankstesnį patyrimą bei užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi dalis nuteistojo nusikalstamo elgesio susijusi su nusikaltimų darymu, siekiant turtinės naudos, jis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Be to, kadangi nuteistojo smurtinio elgesio istorija susijusi su alkoholio vartojimu, jis pataisos proceso metu turi siekti eliminuoti alkoholio vartojimo įtakos jo elgesiui riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.