Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-2163-798/2008 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui G. M. dėl paskolos raštelio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nagrinėjant bylą teisme atsakovo atstovas advokatas M. Gaibel prašė šią bylą sustabdyti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme jau išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-640-45/2007 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams G. S., R. S., M. Ž., R. M. , UAB ,,Šeimos gydytojas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB DnB NORD, dėl paskolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir atsakovo G. S. priešieškinį G. M. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos rašteliu G. S. pasirašė gavęs iš G. M. 737 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti pagal pareikalavimą. 2003 m. gruodžio 24 d. pareiškimu per Vilniaus m. 1 notarų biurą ieškovas oficialiai pareikalavo, kad atsakovas grąžintų skolą, tačiau G. S. prašomos pinigų sumos negrąžino. Teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, iš G. S. G. M. iš viso priteisė 748 370 Lt. Šiuo metu ginčas tarp šalių sprendžiamas Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinė byla Nr. 2A-232/2008). Prie nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungta ir baudžiamoji byla Nr. 10-9-065-04.

Civilinėje byloje 2A-232/2008 G. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį negaliojančiu vadovaujantis CK 1.89 straipsniu. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas visai kitu pagrindu.Civilinėje byloje 2A-232/2008 Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo prašymo dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2163-798/2008 nagrinėjimą, nes tuo metu Vilniaus apygardos teismas dar nebuvo išsprendęs klausimo dėl ieškinio priėmimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2A-232/2008 numatytas 2008 m. rugsėjo 29 d.Pirmiau turi būti išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2163-798/2008, nes atsakovas gavo iš ieškovo paskolos raštelį panaudodamas realius grasinimus prieš ieškovą bei jo šeimos narius. Jei šioje byloje teismo sprendimu ieškinys bus patenkintas, tai civilinėje byloje 2A-232/2008 G. M. ieškinio reikalavimai neturės faktinio ir teisinio pagrindo.

Civilinėje byloje 2A-232/2008 G. S. pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, jog paskolos sutartis yra negaliojanti remiantis dviem pagrindais: a) paskolos raštelį G. S. surašė būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; b) G. S. paskolos sutarties pagrindu iš G. M. nebuvo gavęs jokių pinigų. Pažymėtina, kad pastarasis pagrindas yra savarankiškas pagrindas paskolos sutarties nuginčijimui (CK 6.875 str. 3 d.).Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 12 d. sprendimu bei 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi dėl sprendimo išaiškinimo išsamiai išnagrinėjo pinigų gavimo pagal paskolos raštelį aplinkybes bei su tuo susijusius įrodymus ir atmetė G. S. priešieškinį, o G. M. ieškinį patenkino pilnai. Šį teismo sprendimą G. S. yra apskundęs.Teismas pagrįstai sustabdė šią civilinę bylą, nes nuo civilinės bylos 2A-232/2008 nustatyto fakto, ar pinigai pagal paskolos raštelį buvo perduoti G. S. , priklausys, ar paskolos sandoris tarp šalių buvo iš viso sudarytas. Taip pat priklausys ir restitucijos klausimo išsprendimas (CK 6.145 str. 1 d.), nes paskolos sudarymas dėl grasinimų automatiškai nepaneigia pinigų pagal jį perdavimo paskolos gavėjui fakto, todėl pinigų perdavimo/neperdavimo fakto nustatymas civilinėje byloje 2A-232/2008 turės įtakos nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant restitucijos klausimą pagal negaliojantį sandorį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. CPK 163 straipsnyje yra nurodyti pagrindai, kuriems esant, teismas privalo sustabdyti bylą (privalomasis bylos sustabdymas). Vadovaujantis šio straipsnio 3 punktu, teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima, tik kai bylos taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus.

Nagrinėjama civilinė byla sustabdoma tuo atveju, kai kitoje (šiuo atveju Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-232/2008) gali būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje ir kurios turi įtakos teisingam bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl kitos civilinės bylos prejudicijos, pirmiausia turi būti įvertinta, kokios aplinkybės, nustatinėjamos nagrinėjant kitą civilinę bylą, yra svarbios šiai civilinei bylai. Minėtoje civilinėje byloje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareikštas priešieškinis, kuriuo G. S. prašė 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio pagrindu, nes paskolos raštelį G. S. surašė būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešieškinyje taip pat nurodoma, kad minėto paskolos raštelio pagrindu G. S. pinigų negavo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį pripažinti paskolos raštelį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jei jis buvo sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, civilinėje byloje 2A-232/2008 nustatytos aplinkybės bei faktai, galimai patvirtinsiantys, jog G. S. paskolos raštelį surašė būdamas tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti iš esmės nėra svarbūs nustatant nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y., ar minėta sutartis buvo sudaryta dėl smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo. Nors atsakovas atsiliepime teigia, jog 2A-232/2008 byloje nustatytos aplinkybės turės įtakos, nes nustačius, ar pinigai pagal paskolos raštelį buvo perduoti G. S. , priklausys, ar paskolos sandoris tarp šalių buvo iš viso sudarytas. Su tokia atsakovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes sandorio sudarymas ar nesudarymas nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes šalys neginčija fakto, jog sandoris buvo sudarytas, tačiau nurodo skirtingas jo sudarymo aplinkybes. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad nuo civilinėje byloje 2A-232/2008 nustatyto fakto, ar pinigai pagal paskolos raštelį buvo perduoti G. S. , priklausys ir restitucijos klausimo išsprendimas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad CK 1.91 straipsnyje, kuriuo, kaip minėta, grindžiamas ieškinys nagrinėjamoje byloje, nenustatyta nukentėjusiosios šalies pareiga grąžinti kaltajai šaliai viską, ką gavo pagal pripažintą negaliojančiu sandorį (CK 1.91 str. 2 d.).

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šią civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta kita civilinė byla, neturėjo pagrindo teigti, jog kitos civilinės bylos išnagrinėjimas gali turėti lemiamos įtakos nagrinėjamai bylai, nes kitoje civilinėje byloje galimai nustatytos aplinkybės (tame tarpe ir pinigų perdavimo/neperdavimo faktas) neturės įtakos nustatant, ar 2003 m. rugpjūčio 12 d. paskolos raštelis buvo surašytas dėl smurto ar realaus grasinimo (CPK 185 str.).

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išspręsta kita civilinė byla.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.