- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- 1-2281-246/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44054-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- K. G.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro Evaldo Tarasevičiaus 2016-11-22 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
1) 1994-05-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal LR BK (galiojo iki 2003-05-01) 105 str. 5 p., 225 str. 2 d. - laisvės atėmimu 13 m.;
2) 2004-12-01 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 290 str., 286 str., 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;
3) 2013-02-11 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 290 str. – bauda 9 MGL;
4) 2014-04-04 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 138 str. 2 d. 3 p., 227 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn. ir 9 MGL bauda,
5) 2016-03-31 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – 58 parų areštu;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. G. 2016-09-11 apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rankoje laikydamas peilį juo mosikavo, vartojo necenzūrinius žodžius, daužė buto Nr. (duomenys neskelbtini)duris, jas sugadindamas, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Kaltinamasis K. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gana dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, būna kad pinigų prašo pas namo gyventojus. Tiksliai visų aplinkybių, kas įvyko 2016-09-11 neatsimena, tačiau tvirtina, kad galėjo (duomenys neskelbtini)namo, vienoje iš laiptinių netinkamai elgtis su namo gyventojais, juo vadinti necenzūriniais žodžiais, bei turimu peiliu mosikuoti, bei neatmeta galimybės, kad su peiliu sugadino (duomenys neskelbtini) buto duris. Taip pat yra informuotas, kad dėl durų sugadinimo padarė 180 eurų materialinę žalą, kurią turi atlyginti „Lietuvos draudimui“. Pažada ir įsipareigoja, kad padarytą žalą draudimui atlygins. Žalą galės atlyginti, nes uždarbiauja statybose. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi, taip elgėsi, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo metu stengiasi tvarkytis (b.l. 56, 60).
Nukentėjusysis Š. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-11 apie 14.55 val., grįžo iš darbo į namus (duomenys neskelbtini). Gyvena 4 laiptinėje, 3 aukšte. Lipant laiptais į viršų, pamatė 3 aukšte stovintį ir jau besiruošiantį eiti namo kaimyną K.. K. jau buvo pasiėmęs į rankas laiptinėje buvusį vazoną su gėle. Pamatęs K. jam pasakė, kur jis neša gėlę. K. pasakė, kad tai jo gėlė ir jis nešasi namo. Taip pat paprašė dar ir euro. Kadangi pastebėjo, kad laiptinėje yra pribarstytą nuo gėlės žemių, paprašė jo sutvarkyti žemes. K. pasiėmęs laiptinėje buvusią šluotelę, sušlavė į krūvą žemes, po ko nuėjo į (duomenys neskelbtini)butą. Tik įėjus į butą, K. pradėjo belsti į duris. Iš pradžių durų neatidarė, po to pajuto, kaip jis su kažkuo tai kapoja duris. Tada atidarė duris ir pamatė K. nueinantį laiptais. Atidaręs duris pasakė jam, kad jis eitu iš čia. Tuo metu iš gretimo buto išėjo į laiptinę kaimynas K.. K. iš kažkur tai išsitraukė peilį ir juo mojuodamas šaukė, kad padurs, po to K. pasakė, kad jis eitų iš čia. Pamatę, kad K. su peiliu, tiek jis, tiek K. nuėjo į butus. Būdamas bute paskambino policijai. Pažiūrėjo pro buto virtuvės langą ir pamatė kaip kiemu eina K. rankoje laikydamas vazoną su gėle. Atvyko policija, kur papasakojo kas atsitiko. Iškvietus policiją bei matydamas, kad K. pasišalino, atsidarė duris ir pasižiūrėjęs pamatė, kad buto durų dvejuose vietose yra apgadinimo žymės. Kadangi butas draustas, apie tai pranešė draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“. Dėl apgadintų durų žalą atlygins draudimo bendrovė, todėl turtinė žala nepadaryta ir civilinio ieškinio nereikš. Su K. prieš minėtą įvykį problemų neturėjo, tai buvo pirmas kartas. Girdėjo, kad namo kaimynai yra nepatenkinti jo elgesiu (b.l. 19-20).
Liudytoja O. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena netoli (duomenys neskelbtini) namo. Nuo vaikystės pažįsta K. G.. Žino, kad K. triukšmauja, neduoda ramybės namo gyventojams. 2016-09-11 apie 15.00 val. buvo savo namo kieme. Būdama kieme girdėjo (duomenys neskelbtini)namo vienoje iš laiptinių K. sukeltą triukšmą, kad tai K., suprato iš jo balso. Girdėjo, kaip K. šaukė, kad „papjaus“, tačiau kam jis tuo žodžius skyrė pasakyti negali, nes nematė. Po to matė, kaip K. išėjo iš laiptinės nešinas vazoną su gėle. Po to matė kaip atvažiavo policiją. Ką K. padarė namo gyventojams nežino, nes nematė. Daugiau apie įvykį neturi ką paaiškinti. Nematė, kad K. rankose būtų turėjęs peilį (b.l. 44-45).
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje gyvena K. G.. 2016-09-11 apie 14.55 val., buvo namuose. Būnant namuose į jo buto duris pabeldė, priėjus prie durų per akutę pamatė stovintį K. G., kuris svirduliavo iš to buvo galima suprasti, kad yra apsvaigęs . Durų pirmą kartą neatidarė, tada jis beldėsi į kaimyno gyvenančio (duomenys neskelbtini) bute buto duris. Jas atidarė kaimynas Š. A. bei girdėjo, kaip K. G. prašė pinigų, kurių kaip suprato Šarūnas nedavė. Vėliau matė, kaip K. pakilo laiptais į viršų. Po kokių 5 min, gulėdamas lovoje išgirdo, kaip laiptinėje kažkas daužosi. Nuėjęs prie durų, atidarė duris ir pamatė K. G., kuriam atidaręs buto duris pasakė ką jis čia daro ir tuo pačiu metu pamatė pas jį rankoje virtuvinį peilį su balta rankena. Tuo metu atsidarė ir savo buto duris Š.. Š. jam pasakė, kad jis eitų iš čia ir nedarytų nesąmonių. Tada K. paėjęs porą laiptų atgal pradėjo galvos lygmenyje mosikuoti turėtą peilį bei rėkdamas, kad juos papjaus. Dar parėkavęs K. paėmė laiptinėje stovėjusią vazoninę gėlę ir išėjo. Po to pamatė, kad Š.. buto durys dviejuose vietose subadytos, tikėtina, kad peiliu. Toks K. G. elgesys papiktino ir šiek tiek įbaugino. Jis agresyvus ir baugina vaikus ir senyvo amžiaus žmones (b.l. 47-49).
2016-09-11 Š. A. pateikė protokolą-pareiškimą, kuriame nurodė, kad kaimynas prišiukšlino laiptinę, trankė jo buto duris ir apgadino jas (b. l. 2).
2016-09-16 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (b.l. 8-17).
2016-10-06 AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 180 eurų civilinį ieškinį (b.l. 24).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2533 K. G. 2016-09-11, 15.35 val. nustatytas 1,66 promilių girtumas (b.l. 36).
2016-06-29 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas peilis (b.l. 38-40).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 103).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis 5 kartus teistas, administracine tvarka baustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete konsultuotas 2003-06-27 ir 2008-01-14 (b. l. 67).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis naują nusikaltimą padarė būdamas teistas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina ne pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma laisvės apribojimo bausmė, o BK 284 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Ši bausmės rūšis parenkama atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamajam jau anksčiau nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo ir arešto bausmė, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, toliau daro nusikaltimus. Įvertinus visas bylos aplinkybės, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus arešto bausmę. Teismas sprendžia, kad toks arešto bausmės dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę kaltinamajam yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam K. G. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, sunaikintinas (b. l. 41, 42).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. G. bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą, bausmę skiriant atlikti areštinėje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, sunaikinti (b. l. 41, 42).
Kaltinamasis, nesutikdamas su jam paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.