Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, G. R. D. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta 10 (dešimties) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį.

I. J. ir T. M. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. R. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, I. J., ir T. M., 2023 m. liepos 21 d. 14.37 val. veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje „(duomeynys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), T. M. koja laikant parduotuvės automatines duris, kad jos neužsidarytų ar parduotuvės darbuotojai jų neužblokuotų, alkoholinių gėrimų skyriuje G. R. D. paėmus dvi 0,33 l talpos skardines alaus „Corona Extra“, bendros 2,32 Eur vertės, I. J. paėmus keturis 0,5 l talpos butelius brendžio „Armenian Castle 6YO“, bendros 41,56 Eur vertės ir iš parduotuvės, kasininkės akivaizdoje, alkoholinius gėrimus atvirai nešantis rankose, išėjo prekių nepateikę apmokėjimui ir pabėgo, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 43,88 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. R. D. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad G. R. D. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutikdamas su jam paskirta bausme prašo skirti jam švelnesnę bausmę arba jo atžvilgiu taikyti visišką arba dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo bei individualizavimo kontekste.

6. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai).

7. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtimi bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prokurorės atsiliepimu, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. R. D. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nurodė pakankamus bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra ne tik proporcinga ir tinkamai individualizuota, tačiau nustatytas realus subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. R. D. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažina vienu trečdaliu paskiriant jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė, subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad G. R. D. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę apylinkės teismas pažymėjo, kad G. R. D. yra teistas bei baustas administracine tvarka. Iš tiesų iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio G. R. D. buvo teistas keturis kartus, o šis jo teistumas – penktasis (1 t., b. l. 88–135). Nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas, nukreiptas į turtines teises bei interesus (plėšimas, vagystės), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo tarpu ši jam inkriminuota nusikalstama veika – alkoholinių gėrimų vagystė iš parduotuvės, taip pat buvo nukreipta į svetimą turtą, padaryta veikiant kartu su kitais asmenimis. Be to, penkerių metų laikotarpiu nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes iš parduotuvių, tačiau ne vieną kartą ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kai tokia teisė nėra įgyta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtos baudos nėra sumokėtos (1 t., b. l. 136–162). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų nuostatų ar visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o nusikalstamų veikų dinamika leidžia spręsti, kad G. R. D. turi polinkį daryti įvairius teisės pažeidimus.

11. Pastebėtina, kad G. R. D. nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, šią nusikalstamą veiką jis įvykdė taip pat nesulaukęs pilnametystės. Baudžiamojoje byloje yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. vasario 7 d. nepilnamečio individualaus vertinimo pažyma, kurioje užfiksuota, kad nepilnamečiui G. R. D. yra būdingas delinkventinis elgesys, jis bendrauja su asmenimis, kurie jį skatina daryti nusikalstamas veikas, yra linkęs ignoruoti bendro elgesio taisykles, negeba įvertinti situacijos rimtumo ir numatyti pasekmių, tėvai nurodo, kad sūnus jų neklauso. Šioje pažymoje taip pat užfiksuota ir tai, kad nepilnametis buvo linkęs bėgti iš namų, nelankyti pamokų mokykloje, jo tėvai, žinodami apie sūnaus polinkį nusikalsti, nesikreipė pagalbos į specialistus, nuteistasis be tėvų žinios buvo išvykęs į kitą miestą, ten vartojo alkoholinius gėrimus ir kt., šeima siūlomos pagalbos nepriima (1 t., b. l. 172–175). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl to gailisi, vertinant tai aukščiau aptartų G. R. D. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, savaime nesuponuoja išvados, kad jam turėtų būti paskirta švelnesnė, nei laisvės atėmimas, bausmė. Juolab, kad įvertinus nuteistojo delinkventinį elgesį dar nepilnametystės laikotarpiu, kuris tęsėsi ir jam sulaukus pilnametystės, jis tik patvirtina, kad nuteistasis jokių išvadų dėl savo teisei priešingo elgesio nepadarė.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau šiuo atveju, įvertinus tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnametis, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardino svarstęs bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę nepilnamečiui, tačiau iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų galima daryti išvadą, kad jų vertinimo kontekste apylinkės teismas neįžvelgė galimybės taikyti šį institutą nuteistajam, konstatuodamas, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatant artimą minimaliam. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip teisingai akcentuota prokurorės atsiliepime į nuteistojo skundą, ankstesniu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, be to, kitu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu jam taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, tačiau jis buvo panaikintas, nes nuteistasis negebėjo laikytis jam teismo paskirtų įpareigojimų. Šiuo atveju prokurorė atsiliepime pagrįstai pažymi ir tai, kad nors įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nėra numatęs sąlygos, jog kartą taikius nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą tai savaime užketa kelią jį taikyti dar kartą, tačiau pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas turi būti vertinamas itin atidžiai. Apeliantas skunde teigia, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė tinkamas išvadas dėl savo teisei priešingo elgesio bei nori gyventi dorai, laikydamasis visuomenėje priimtų elgesio normų bei įstatymų ir turi galimą darbo vietą, kas sudarytų sąlygas jam pradėjus dirbti greičiau atlyginti civilinius ieškinius, tačiau apygardos teismo vertinimu, nuteistajam jau buvo suteikta galimybė savo veiksmais įrodyti, kad jis nori koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Vis tik išanalizavus nuteistojo atžvilgiu priimtus teismų procesinius sprendimus bei Administracinių nusižengimų registro duomenis matyti, kad teisei priešingas veikas nuteistasis darė nuolat bei nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo, nes bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas du kartus, tačiau vėliau buvo panaikintas.

13. Nuteistojo skunde nurodomi argumentai sietini su jam paskirtos bausmės dydžiu ir jo perkėlimu iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą šiuo atveju negali būti laikomi svariais sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad nuteistąjį perkėlus į griežtesnio rėžimo bausmės atlikimo vietą tai nepanaikina jam teisės dirbti ir užsidirbti bei atlyginti civilinius ieškinius, nes darbo vietas, esant galimybei, suteikia ir laisvės atėmimo vietų įstaiga. Antra, nuteistasis analogiškas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus daro sistemingai, ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos švelnesnės bausmės ir bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, jis nesistengia laikytis įstatymų bei daugiau nenusikalsti. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma, jo įvykdytų nusikalstamų veikų kiekis atsižvelgiant į jo jauną amžių, bei tai, kad G. R. D. jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, neleidžia spręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę bei jos dydį nustatė artimą straipsnio sankcijos minimumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam paskirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę ar jos vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.