- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1378/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- M. Ž.
- Ieškovas
- VSDFV Radviliškio skyriaus
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Ž. individualios įmonės „Mienko“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-847-372/2009 pagal ieškovo VSDFV Radviliškio skyriaus ieškinį atsakovei M. Ž. individualiai įmonei „Mienko“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas nurodė, kad 2009 m. liepos mėnesį atsakovės skola VSDF biudžetui sudarė 10 679,49 Lt ir kas ketvirtį didėja. Atsakovo atstovai nesistengia bendradarbiauti su ieškovu, nors keletą kartų buvo išaiškinta, kaip būtų tariamasi dėl skolos išdėstymo. Ieškovo atstovas nurodė, kad įmonė neturi jokio turto bei apyvartinių lėšų. Įmonės valdomas turtas yra lizingo bendrovės, atsakovė šiuo metu yra skolinga lizingo davėjui didžiules sumas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iškėlė M. Ž. individualiai įmonei „Mienko“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. P. , nurodė areštuoti įmonės ir jos savininkės turtą. Teismas nurodė, kad atsakovas nemoka skolos VSDF biudžetui, įmonė realiai neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Tai patvirtino antstolis, pateikdamas Išieškojimo negalimumo aktą bei liudytoja D. B. , kuri nurodė, kad vienintelis įmonės turtas yra autobusas, kuris gali būti įvertinamas ne daugiau nei 4 000 Lt. Tiek savininkė, tiek liudytoja D. B. , dirbanti įmonės buhaltere, pripažino, kad įmonė yra nemoki. Skolos nuolat auga, per einamąjį ketvirtį jos padidės dar apie 3 000 Lt. Remdamasis Šiaulių apskrities VMI duomenimis, teismas nustatė, kad įmonė nemoka lizingo įmokų nuo 2008 m. spalio 20 d. ir jos skola sudaro 201 554,54 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla. Kadangi įmonės ir jos savininkės turtas nėra atskirtas, teismas areštavo ir savininkės turtas, nors pati savininkė patvirtino, kad savo vardu jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo materialaus turto neturi. Teismas pritarė administratoriaus E. P. kandidatūrai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė M. Ž. individuali įmonė „Mienko“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismo argumentai, kad atsakovo skola VSDFV sudaro 10 679,49 Lt ir kas mėnesį didėja, yra nepagrįsti, nes yra vykdomi mokėjimai VSDFV biudžetui. Įmonė dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra dedamos visos pastangos vykdyti veiklą ir atsiskaityti su darbuotojais, biudžetu ir verslo partneriais. Teismas taip pat nepagrįstai vertino atsakovo santykius su lizingo bendrove ir skolas. Tuo atveju, jeigu lizingo bendrovė manytų, kad jos teisės yra pažeidžiamos, ji turi galimybę paimti transporto priemones, tačiau tai nėra daroma siekiant sudaryti galimybes palankiu būdu ir forma atsiskaitinėti už įgyjamas transporto priemones lizingo būdu.
2. Teismo nutartis yra netiksli, joje nurodoma, kad įmonė turto neturi, tačiau įmonės ir jos savininkės turtas yra areštuojamas. Be to, nutartyje nėra aiškiai nurodomas skolos ieškovui dydis, su ieškovu negalima bendradarbiauti siekiant išspręsti esamus skolų padengimo, išdėstymo ar atidėjimo klausimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Radviliškio skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė siekia vilkinti bankroto bylos iškėlimo procesą, nevykdo teismo įpareigojimų pateikti papildomus dokumentus, įmonės savininkei už tai buvo skiriamos administracinės baudos. Teismas 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, iškėlė atsakovei bankroto bylą, tačiau atsakovei pateikus atskirąjį skundą, jį patenkino, panaikino savo nutartį, nutarė klausimą spręsti žodinio proceso tvarka, įpareigojo atsakovę pateikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovė nurodė, kad teismo nutartyje nėra aiškiai nurodyta jos skola, nors skolą bylos nagrinėjimo dienai gali nurodyti tik pati atsakovė, kadangi ataskaitas draudėjai pateikia tik kas ketvirtį. Be to, atsakovė, nurodydama, kad ieškovas su ja nebendradarbiauja, nesprendžia skolos mokėjimo atidėjimo klausimo, nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jos galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas procesinio įstatymo ir atskirojo skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 ir 338 straipsniai). Atsakovas M. Ž. individuali įmonė „Mienko“ ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo dėl to, kad nepagrįstai nustatyta, kad atsakovas yra nemokus.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo bei bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis, privalo išanalizuoti jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, rėmėsi byloje esančiu išieškojimo negalimumo aktu, įmonės buhalterės paaiškinimais, kad vienintelį įmonės turtą sudaro 4 000 Lt vertės autobusas, duomenimis, kad įmonės skola lizingo bendrovei sudaro 201 554,54 Lt. Teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius bei atsakovo papildomai pateiktus įrodymus, pastebi, kad apelianto pateikta informacija, paneigė pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas dėl atsakovo nemokumo. Iš apelianto pagal teismo pareikalavimą pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės skola sudaro 254 390 Lt (222 019 Lt skola AB DnB NORD banko lizingui mokama pagal grafiką, 19 131 Lt skola UAB „Natanga ir Rosita“, 3 600 Lt skola B. J. įmonei, 6 600 Lt skola UAB „Rosita“, 3 040 Lt skola A. B. firmai PROTEKA), iš kurių pradelsta 11 020 Lt skola. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu VSDFV Radviliškio skyriumi, kuris inicijavo bankroto bylos iškėlimą, vykdo dalinius mokėjimus pagal lizingo sutartį, įmonės turtą sudaro 13 420 Lt lėšos, turimos kasoje ir banko sąskaitose bei 21 893 Lt debitorinis įsiskolinimas, tai yra 35 313 Lt.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti atsakovo nemokumo, nes jo pradelsta 11 020 Lt skola nesudaro pusės įmonės turimo turto vertės (ĮBĮ 9 str. 5 d.), todėl nėra pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria M. Ž. įmonei iškelta bankroto byla, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikintina, o ieškovo VSDFV Radviliškio skyriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo VSDFV Radviliškio skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo M. Ž. individualiai įmonei „Mienko“ atmesti.