- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- A18.-855-876/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00155-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- G. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. 2019 m. liepos 24 d., 13.58 val., (duomenys neskelbtini), žinodama, kad pagalba nereikalinga, trukdė Bendrojo pagalbos centro darbą, taip pat nevykdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) Reagavimo skyriaus tarnybines funkcijas atlikusio pareigūno I. K. teisėtų reikalavimų pasitikrinti blaivumą, kai akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivi (svirduliavo į šalis, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai). Šiais savo veiksmais G. S. padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta ANK 493 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.
G. S. teismo posėdžio metu parodė, jog naudoja tokius vaistus, kad kalba būna nerišli, todėl šiandien vaistų negėrė, kad galėtų pakalbėti. Yra ligonis – serga epilepsija, smegenų atrofija, ir trys operacijos akių. Tą dieną buvo vaistų prigėrus, pas kaimyną buvo gimtadienis ir ją su draugu V. J. T. pakvietė, ją palydėjo, nes ji blogai mato, nuo vaistų poveikio svirduliuoja ir atrodo, kad ji visada girta, dėl to niekur viena neina, T. visur ją lydi. Pas kaimyną išgėrė alkoholio, jie susimaišė su vaistais, T. taip pat vartojo alkoholį, tačiau kilus konfliktui išėjo pirmas namo, užrakino butą pas ją, jai parėjus neįėjo į namus, nes niekas neįleido, atsisėdo ant laiptų, nes buvo bloga, telefono pati neturėjo. T. įsileido gyventi pas save, nes buvo likusi viena, sūnus kalėjime – reikėjo pagalbos. Kaimynas, ėjęs pro šalį, pasiteiravo, ko čia ji sėdi, tada ji paprašiusi kaimyno iškviesti policiją, nes ji neįeina į namus, jai buvo bloga, bet greitosios medicinos pagalbos prašė nekviesti. Kaimynas surinko numerį, nes ji net skaičių nemato, ir ji pati bendravo ir kvietėsi pagalbą, nurodydama, kad jai labai negerai, yra vartojusi ir vaistų ir alkoholio, dabar sėdi ant laiptų, nes negali įeiti į namus, kadangi svetimas žmogus viduje užsirakinęs guli neblaivus. Atvažiavo policija, ją rado sėdinčią ant laiptų, pareigūnai barškino į langą ir T. duris atkabino. Į alkotesterį pūsti jai neina dėl turėtų veido traumų ir nosies defektų (kvėpuoja per burną), dėl to ir šiuo atveju atsisakė pūsti; pareigūnams ji pasisakė, kad yra išgėrusi. Ką pareigūnai surašė ji neįskaitė, tik pasirašė. Daugiau niekada pareigūnams ant dokumentų nedės parašo (2019 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 24 sek. – 9 min. 44 sek.). Patikslino, jog policiją kvietė dėl reikalo – jai buvo bloga, norėjo prigulti, tačiau neįėjo į namus. Nesutinka su pareigūnų reikalavimais pasitikrinti neblaivumą, nes ji buvo savo namuose, o ne viešoje vietoje. (2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 46 sek. – 03 min. 43 sek.).
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sugyventinis neįsileidžia pranešėjos į namus. Nuvykę rado akivaizdžiai neblaivią moterį, sėdinčią ant laiptų prie namo, namo durys buvo atidarytos. Moteris paaiškino, kad pareigūnus kvietėsi dėl to, jog jos neįleidžia į namus, nors atvykus durys buvo atrakintos, o pranešėjos sugyventinio gulėjo kieme (atvykus sugyventinio pirmiausia ieškota namo viduj ir per langą pamatė, kad jis guli už namo kieme). Kartu su pranešėja priėjus prie jos sugyventinio, kuris akivaizdžiai taip pat buvo neblaivus, paprašius jų pasitikrinti neblaivumus, jie tai daryti atsisakė.
Galbūt tuo metu, kai pranešėja kvietėsi pagalbą, ji tikrai negalėjo įeiti į savo namus, tačiau atvykus į įvykį nustatė, kad pareigūnai buvo kviesti be reikalo (durys buvo atidarytos, pranešėja galėjo laisvai įeiti), pranešimą galėjo atšaukti, bet to nepadarė. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo gauto skambučio iki atvykimo į įvykio vietą (jie įpareigoti į įvykius nuvykti per valandą laiko) (2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 11 sek. – 08 min. 50 sek.).
Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo iškvietimas, kvalifikuotas kaip smurtas artimoje aplinkloje, į (duomenys neskelbtini). Įvažiavę į kiemą pastebėjo, kad ši moteris (rodo į G. S.) sėdi ant laiptų, yra stipriai apgirtus. Paklausta, kas įvyko, nurodė, kad draugas ar sugyventinis jos neįsileidžia į namus, užsirakinęs. Padėjus jai atsikelti, nes pati nepajėgė, užėjo kartu į namus, o durys visur buvo atidarytos, praviros. Apėjus visus kambarius minėto asmens nerado, išėjus į lauką, pastebėjo, kad asmuo guli neblaivus kieme. Pareigūno manymu, pranešėjai jų pagalbos nereikėjo, kadangi namai buvo praviri, nors ir atvykusiems pareigūnams teigė, kad durys ir tuo momentu buvo užrakintos, o susitikus su minėtu asmeniu, kuris galimai jos neįleido į namus, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Dėl pareigūnų reikalavimo nusistatyti neblaivumą – moteris jau ruošėsi pūsti, tačiau jos draugas ar sugyventinis jai nurodė nepūsti, tada ji nebeketino pūsti ir pareigūnams aiškino, kad ji yra namuose ir pūsti jai nereikia. Reikalavimas nusistatyti girtumą šiuo atveju paremtas tuo, jog atvykus į įvykio vietą yra nustatomos asmenų, susijusių su įvykiu, tapatybės bei girtumai (moteris pranešė, kad šis asmuo jos neįleidžia į namus) (2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 11 sek. – 14 min. 07 sek.).
Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, tačiau negali tiksliai nurodyti jo turinio, nes nepamena. Kaip supranta pareigūnai buvo kvieti be poreikio, tuo pačiu trukdant Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbą, dėl to, kad neva pranešėjos neįleidžia į namus. Atvykus pareigūnams namai buvo atrakinti, pranešėja sėdėjo ant laiptų, buvo neblaivi, dėl ko vėliau jai buvo surašytas protokolas dėl BPC trukdymo ir atsisakymo vykdyti teisėtą pareigūnų reikalavimą nusistatyti neblaivumą, kadangi ji pati iškvietė policijos pareigūnus, o įvykis jiems atvykus nepasitvirtino. Nustatė, kad pagalba buvo kviesta be reikalo, nes atvykus policijos pareigūnams pati pareiškėja teigė, kad pagalba nereikalinga, kodėl kvietė policijos pareigūnus nežino. Analogiškų pranešimų to pačio asmens policijos pareigūnai yra gavę ir anksčiau. Protokolo surašymo įvykio metu pažeidėja neginčijo, paklausta, ar sutinka su pažeidimu, nurodė, kad sutinka, pažeidėja buvo pagarsintas protokolas, supažindinta su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta ir data, po to protokolą pažeidėja pasirašė (2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 32 sek. – 20 min. 20 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. S. kaltė įrodyta jos pačios visišku prisipažinimu (b. l. 3–4) ir administracinės bylos medžiaga:
2019 m. liepos 24 d. atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2019 m. liepos 24 d. 13.58 val. buvo perduotas BPC 13.54 val. registruotas įvykis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjai teigiant, kad ją iš jos namų adresu (duomenys neskelbtini), išvarė buvęs jos sugyventinis; Greitoji medicinos pagalba nereikalinga, mažamečių nėra; Pranešėja laukia prie namo (viešosios tvarkos pažeidimai, Smurtas artimoje aplinkoje (BPCID=91282126120). Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas 14.12 val. informacija iš įvykio vietos – nuvykus nurodytu adresu buvo prie namo ant laiptų sėdinti akivaizdžiai neblaivi pranešėja G. S. ir jos akivaizdžiai neblaivus sugyventinis J. T., gyvenantys tuo pačiu adresu. Asmenys tikrintis girtumą atsisakė, nes pareigūnai neturi teisės tikrinti jų girtumą ir būti pas juos namuose; nurodė, kad jokios pagalbos šiuo adresu niekas nekvietė. Surinkus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo kviesta pagalba, telefono ragelio niekas nekėlė, namuose telefono skambėjimo nesigirdėjo. Vėliau G. S. nurodė, kad policiją kvietė nuėjus pas kaimyną, kuris gyvena gretimame name Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus namų durys buvo neužrakintos ir atvertos, nei vienas asmuo nesužaloti, aplinkoje daiktai neišmėtyti; G. S. teigė, kad jai jokios pagalbos nereikia, jokio konflikto nebuvo, kodėl kvietė policijos pareigūnus, nurodyti negalėjo (b. l. 1–2);
administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. S. 2019 m. liepos 24 d., 13.58 val., (duomenys neskelbtini), žinodama, kad pagalba nereikalinga, trukdė BPC darbą, taip pat nevykdė Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus tarnybines funkcijas atlikusio pareigūno teisėtų reikalavimų pasitikrinti blaivumą, kai akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivi. G. S. yra inkriminuotas ANK 506 straipsnio 4 dalyje (statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas) ir ANK 493 straipsnio 1 dalyje (Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga) numatyti administraciniai nusižengimai (b. l. 3–4);
2019 m. liepos 24 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausios patrulės tarnybiniu pranešimu dėl melagingo iškvietimo, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės – gavę pranešimą policijos pareigūnai V. M. ir I. K. nuvyko pranešėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir prie namo ant laiptų rado sėdinčią akivaizdžiai neblaivią pranešėją G. S. ir akivaizdžiai neblaivų jos sugyventinį J. T., kurie atsisakė tikrintis girtumą, teigdami, kad policijos pareigūnai neturi teisės tikrinti jų girtumą ir būti pas juos namuose; atvykus policijos pareigūnams namų durys buvo atvertos, matėsi, jog asmenys nesužaloti, aplinkoje daiktai neišmėtyti; asmenys nurodė, kad jokios pagalbos šiuo adresu niekas nekvietė; pranešėja G. S. teigė, kad jai jokios pagalbos nereikia, jokio konflikto nebuvo, kodėl kvietė policijos pareigūnus, nurodyti negalėjo (b. l. 5);
asmens, vengiančio pasitikrinti neblaivumą (girtumą) alkoholio kiekio matuokliu apžiūros aktu, kuriame užfiksuota, jog G. S. ir V. J. T. kategoriškai atsisakius pasitikrinti neblaivumą, G. S. ir V. J. T. nustatyti girtumo požymiai – asmenims iš burnos sklinda alkoholio kvapas, blizga akys, įraudę skruostai, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, svirduliuoja (b. l. 6);
išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7–8) ir kita bylos medžiaga.
Dėl veikų kvalifikavimo
Išklausius administracinėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymus, ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad G. S. 2019 m. liepos 24 d. 13.54 val. trukdydama BPC darbą, išsikvietė policijos pareigūnus, žinodama, kad pagalba nereikalinga, kadangi atvykus policijos pareigūnams, informacija nepasitvirtino. Tokiais savo veiksmais G. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 1 dalyje.
Pareigūnai, vadovaudamiesi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, <...> (Galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 1 d.)), teisėtai reikalavo G. S. nusistatyti neblaivumą. Tačiau G. S., įtariama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo nusistatyti neblaivumą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokole šios G. S. veikos kvalifikuotos teisingai ir už tokius veiksmus turi būti taikoma ANK 493 straipsnio 1 dalyje ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.
Dėl nuobaudų skyrimo
Teismas G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad ji prisipažino padariusi ANK numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusižengimą padarė būdama neblaivi ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia asmeniui įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą numatyta bauda nuo 90 iki 140 eurų.
Skiriant G. S. nuobaudas ir parenkant jų dydžius, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, į G. S. asmenybę – 60 metų amžiaus, nedirbanti, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturinti, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir sprendžia už nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 1 dalyje skirti švelniausią administracinę nuobaudą – įspėjimą, už nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą – 90 Eur.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–636 straipsniais, teismas
nutaria:
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:
– administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą;
– administracinį nusižengimą, numatytą 506 straipsnio 4 dalyje ir nubausti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bauda.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
1. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900;
2. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti banke AB SEB bankas, banko kodas 70440;
3. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti banke AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800;
4. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100;
5. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 21400;
6. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000;
7. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti banke UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.