Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-485/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-02
Bylos Nr.
2-485/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
L. Ž.
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-485/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių vėjas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonei ,,Goda“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas LUAB ,,Kuršių vėjas“ 2010-01-11 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonei „Goda“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi skirti Gediminą Imbrasą. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuria UAB ,,Kuršių vėjas“ buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, jog atsakovas su juo neatsiskaito pagal 2007-03-17 statybos rangos sutartį už atliktus ventiliacijos sistemos įrengimo darbus ir yra skolingas 84 531,11 Lt. Tačiau atsakovas šios skolos nepadengė, neatsakė į ieškovo raštišką įspėjimą, todėl, ieškovo nuomone, ši įmonė yra nemoki.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB taip pat prašė atsakovui iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo administravimo kompanija“. Nurodė, kad su atsakovu 2005-05-22 buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu bankas suteikė 1 543 550,68 EUR kreditą. Kredito gavėjas savo pareigas pagal kredito sutartį vykdė netinkamai, laiku negrąžino suteikto kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl 2009-10-20 raštu kredito sutartis buvo nutraukta, o atsakovas buvo informuotas apie tai, kad neįvykdžius prievolių per vieną mėnesį, bankas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

Atsakovas L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“ atsiliepime prašė šių reikalavimų netenkinti. Teigė, jog pagal finansinių dokumentų duomenis įmonė yra moki. Nurodė, jog ieškovas nekokybiškai atliko sutartus darbus, dėl ko atsakovas jam nesumokėjo, taip pat teigė, jog teisme tarp šalių vyksta ginčas dėl minėtos sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą.

Atsižvelgdamas į byloje esančius įmonės finansinius dokumentus, pagal kuriuos pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki.

Nurodė, jog ieškovo LUAB „Kuršių vėjas“ 84 531,11 Lt skola negali būti laikoma pagrindu bankroto bylai iškelti, negali būti įtraukta į įmonės balansą kaip įsipareigojimų dalis, nes Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama byla pagal atsakovo ieškinį LUAB „Kuršių vėjas“ dėl atlyginimo nuostolių, kildinamų iš tos pačios 2007-03-17 statybos rangos sutarties vykdymo, tai yra nekokybiško ventiliacijos sistemos įrengimo darbų atlikimo (bylos Nr. 2-1385-159/2010).

Teismas sprendė, jog trečiojo asmens „Swedbank“, AB reikalavimas iškelti bankroto bylą taip pat yra nepagrįstas, nes jo reikalavimas yra ginčijamas. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. Ž. visuomeninės įmonės ,,Goda“ ieškinį atsakovui ,,Swedbank“, AB dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo (bylos Nr. 2-4707-730/2010).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas LUAB ,,Kuršių vėjas“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nebuvo aktyvus ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra mokus, nes nepatikrino įmonės balanso duomenų, pagal kuriuos įmonės įsipareigojimai neviršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės, tikrumo ir teisingumo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo pradžioje įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo įmonės turimo turto vertę, o po to jo vertė padidėjo nuo 6 745 192 Lt iki 11 189 727 Lt. Teismas neįvertino byloje esančio preliminarios turto vertės pažymos, neišsireikalavo Nekilnojamojo turto registro duomenų apie dabartinę jo vertę. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad prasidėjus nekilnojamojo turto rinkos krizei, šios kainos ženkliai sumažėjo.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008, 2009 metais atsakovo įmonės veikla buvo nuostolinga, o bylos nagrinėjimo metu pelnas buvo dirbtinai padidintas. Nepareikalavo duomenų, patvirtinančių 2010 metų balanse nurodytą pelną, taip pat neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių atsakovo įmonės savininko 154 649 Lt dydžio įnašą į įmonės kapitalą, duomenų apie atsakovo areštuotą turtą.

3. Teismo argumentai, susiję su kreditorių finansiniais reikalavimais, yra nepagrįsti. Tarp ieškovo ir atsakovo vykstantis ginčas turės reikšmės tik ieškovo bankroto byloje, bet ne sprendžiant klausimą dėl atsakovo įmonės mokumo. Be to, atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriui „Swedbank“, AB ir pagal jo finansinius duomenis neturi lėšų kreditui grąžinti.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB prisideda prie šio atskirojo skundo ir prašo jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas L. Ž. visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog įmonės turimo turto vertė buvo padidinta dirbtinai. Turto vertė padidėjo dėl to, kad 2008 m. buvo pabaigtas statyti ir pradėjo veikti Palangoje esantis viešbutis – restoranas ,,Lašas“. Nepriklausomas ekspertas 2010 m. atliko įmonės turto vertinimą, ir jo išvados nėra nuginčytos, tuo tarpu teismui pasiūlius ieškovui pačiam atlikti turto vertinimo ekspertizę, šis nesutiko. Įmonės pelnas padidėjo dėl paminėtos priežasties, o taip pat dėl to, kad buvo parduota keletas transporto priemonių (sunkvežimių). Remdamasis galiojančiais ir nenuginčytais įmonės finansiniais dokumentais, teismas išsamiai išnagrinėjo bendrovės ūkinę finansinę įmonės būklę, todėl apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui, nes laikė, kad nėra pagrindo atsakovo pripažinti nemokiu, o taip pat nenustatyta kitų pagrindų bankroto bylai iškelti. Kaip žinoma, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, todėl spręsdamas šį klausimą, vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Taigi viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.). Tokia nuostata suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1674/2009). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga rodo, jog priešingai nei teigia apeliantas, teismas laikėsi šios pareigos.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, remdamasis atsakovo 2010-06-30 balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonė turi turto už 11 189 727 Lt, o įsipareigojimai (mokėtinos sumos) sudaro 5 584 502 Lt, o pagal pelno (nuostolių) 2010-06-30 ataskaitą įmonė 2010 metų II ketvirtį turėjo 557 327 Lt pelno, teismas sprendė, jog nėra pagrindo įmonės laikyti nemokia (t. 1, b. l. 165-166). Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada teigia, jog teismas nepatikrino įmonės balanso duomenų tikrumo ir teisingumo, neatsižvelgė į 2008, 2009 metų atsakovo įmonės veiklos nuostolingumą, taip pat nurodo, kad atsakovo pelnas buvo dirbtinai padidintas. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, spręsdamas dėl atsakovo įmonės mokumo, rėmėsi ne tik pateiktais įmonės finansiniais dokumentais, tai yra balansais, pelno (nuostolių ataskaitomis), bet ir buhalterinėmis pažymomis, 2009 ir 2010 įmonės metinėmis pelno mokesčio deklaracijomis, kreditorių ir debitorių sąrašais, parduodamų ir sumontuotų įrengimų kainų palyginimu, taip pat sąskaitų išrašų duomenimis, o taip pat 2010-03-31 atlikta ilgalaikio turto įvertinimo ataskaita (t. 1, b. l. 73, 151, 163, 167, 175, 178, 184, 186, 188). Tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtus dokumentus (CPK 178 str.). Kaip atsiliepime paaiškino atsakovas, įmonės turtas ir pelnas padidėjo dėl baigto statyti nekilnojamojo turto objekto ir jame pradėjusio veikti viešbučio. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais apie vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, įsipareigojimų ir turimo turto vertės santykį ir atsižvelgdamas į bankroto procese taikomą reabilitacinį tikslą, turėjo pagrindo spręsti, jog įmonė nėra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d., CPK 185 str.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai skolininkas ginčija piniginę prievolę kreditoriui, klausimas dėl reikalavimo dydžio ir fakto turi būti sprendžiamas ne bankroto bylos kėlimo stadijoje, o bendra ieškinio teisenos tvarka, arba jau iškeltoje bankroto byloje, jeigu toks kreditorinis reikalavimas reiškiamas bylos procese (ĮBĮ 26 str.). Apelianto 84 531,11 Lt ir trečiojo asmens 1 543 550,68 EUR nurodomos atsakovo skolos neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes kaip matyti iš atsakovo balanso, net ir priskaičiavus šias skolas prie įmonės įsipareigojimų, jos turtas yra didesnis nei pradelsti įmonės įsipareigojimai (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal CPK 83 straipsnio pirmos dalies 8 punktą, įmonė, kuriai yra iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovas LUAB ,,Kuršių vėjas“, neapsunkindamas savo turtinės padėties, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl minėtos skolos priteisimo iš atsakovo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis