Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-12-04 · Byla Nr. TS-14-389/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
TS-14-389/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40808-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Nuteistasis
N. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. TS-14-389/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40808-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; (S)
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARTIS2017 m. gruodžio 4 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisijos) 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 01/7-4843 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. anksčiau teista 6 kartus:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams BK 75 straipsnio pagrindu.

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 21 MGL (2 730 Lt) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, iš pataisos įstaigos paleista lygtinai, neatlikus 11 mėnesius 13 dienas laisvės atėmimo bausmės.

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 12 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 28 d., o 2017 m. balandžio 28 d. atliko 1/3 teismo paskirtos bausmės, 2017 m. lapkričio 8 d. faktiškai atliko 1 metų 2 mėnesių 11 dienų paskirtos bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 01/7-4843 nuspręsta netaikyti nuteistajai N. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika (57 balai, vidutinė rizika), rizikos vertinimo veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai; darbinės patirties neturėjimas; išsilavinimo stoka; profesinės kvalifikacijos stoka; problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumas) ir kitos reikšmingos aplinkybės (nuteistosios atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, po ko ji vėl vykdė analogiškas nusikalstamas veikas) nesudaro pagrindo manyti, kad N. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas nuteistosios N. B. skundas, kuriuo nesutinkama su minėtu Komisijos nutarimu. Skundą nuteistoji iš esmės grindžia tinkamu savo elgesiu pataisos namuose, t. y. ji pataisos namuose lanko įvairias pataisos programas ir užsiėmimus, mokosi suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje, pataisos namuose dirbo ūkio darbus, šiuo metu dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, suteikiant teisę jai vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, už tinkamą elgesį skatinta vieną kartą, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, dėl ko sumažėjo jos pakartotinio nusikalstamumo rizika, taip pat pažymėjo apie palaikantį socialinį ryšį su 2 suaugusiais vaikais. Papildomai nurodė, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kadangi ji nebekartos ankstesnių klaidų, ketina sąžiningai dirbti.

Skundas netenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą, ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Iš teismui pateiktos nuteistosios N. B. asmens bylos Nr. 6329 matyti, jog pagal rizikos vertinimo programą OASys nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 57 balai), nors ir sumažėjo šis rodiklis. Pati nuteistoji teismui pateiktu skundu atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pataisos įstaigoje jos elgesys yra apibrėžtinas iš esmės teigiamai, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys – nuteistoji pataisos namuose lanko įvairias pataisos programas ir užsiėmimus, moksi suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje, pataisos namuose dirbo ūkio darbus, šiuo metu dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų, suteikiant teisę vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, už tinkamą elgesį skatinta vieną kartą, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, palaikanti socialinius ryšius su 2 suaugusiais vaikais. Visų šių aplinkybių visuma yra svarbi, tačiau šios aplinkybės rodo, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme.

Be to, nuteistosios teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu dar nėra pakankamas pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nes nuteistosios asmenybę atspindi ne tik jos elgesys pataisos namuose, bet ir jos padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kam skundžiamame Komisijos nutarime yra skiriama daugiausiai dėmesio, t. y. nuteistoji teista 6 kartus, bausmę pataisos namuose atlieka 4 kartą, visos padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Tai rodo, kad nuteistoji nėra kritiška savo elgesiui ir padarytoms savanaudiškoms veikoms. Nuteistosios atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, po ko ji vėl vykdė analogiškas nusikalstamas veikas. Taip pat ir jos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; darbinės patirties neturėjimas; išsilavinimo stoka; profesinės kvalifikacijos stoka; problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumas, kurių yra gerokai daugiau nei apsauginių, riziką mažinančių veiksnių ir kurie sudaro esmines kliūtis tinkamai nuteistosios integracijai visuomenėje, juolab kaip matyti, nuteistoji tikisi, atlikusi bausmę, vykti gyventi į Romų bendriją Vilniuje (aplinką, kuri skatina nusikalsti), kas mažina vienintelio likusio apsauginio, riziką mažinančio veiksnio reikšmę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į neigiamai nuteistąją charakterizuojančią jos socialinio tyrimo išvadą. Be to, atsižvelgiant į jos kriminogeninius rodiklius bei nuteistosios aktyvų dalyvavimą įvairiose pataisos programose ir mokymąsi suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje – tokios priemonės sudaro pagrindą mažinti dalį tokių neigiamų rodyklių, todėl nuteistosios buvimas įkalinimo įstaigoje turi teigiamos įtakos jos elgesiui.

Visi šie duomenys akivaizdžiai rodo nuteistosios skundo nepagrįstumą, kuriame daug dėmesio yra skiriama tinkamam jos elgesiui pataisos namuose ir asmeninei pozicijai dėl bausmės tikslų pasiekimo, kadangi visų prieš tai aptartų duomenų, vienareikšmiškai neigiamai apibrėžiančių nuteistosios būdą, visuma rodo, esant kitokiai situacijai nei nurodoma skunde, o daugiau reikšmės suteikti vienai ar kitai aplinkybei, sprendžiant aptariamą klausimą, teismas nemato pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo nuteistosios elgesio, darytina išvada, kad nėra pakankamai požymių, jog būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BVK 164 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistosios N. B. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 01/7-4843 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Kazilionienė