- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-07
- Bylos Nr.
- ATP-57-519/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo L. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d už tai, kad jis 2013-05-25 apie 10.35 val., Radviliškio r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 75,40 km, vairuodamas automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 52 km/val., t.y. esant maksimaliam leistinam greičiui 50 km/val. važiavo 102 km/val. greičiu.
Šalies argumentai
L. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti suėjus senaties terminui bei dėl jo nekaltumo, kadangi jis automobilio nevairavo ir greičio neviršijo.
Nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatinėjama, kas vairavo automobilį, nebuvo atlikta ekspertizė ir atliktas pateiktų teismui nuotraukų palyginimas, t.y. niekaip nebuvo bandoma nustatyti, ar jis, ar jo brolis tuo metu važiavo tame kelio ruože, nors ir buvo pateiktas J. V. paaiškinimas, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo būtent jis. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo patikrinti, ar greičio matuoklis važiuojant 90 km/val. tiksliai rodė 106 km/val., kadangi nėra pagrindo tikėti matuoklio parodymais, nes nebuvo pateikti jokie metrologijos dokumentai. Tvirtina, kad jis negalėjo padaryti pažeidimo, nes tuo metu automobilyje miegojo ir jo nevairavo, o automobilį vairavo jo brolis, kuris labai panašus į jį, todėl ir iš pateiktos nuotraukos sunku nustatyti, kuris iš brolių vairavo. Tvirtina, kad administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas jo brolis, kuris neneigė, kad vairavo automobilį pažeidimo padarymo metu. Kaip pateisinimą greičio viršijimui apeliantas nurodo, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo vežamos brangios žuvys, todėl buvo skubama, jog nebūtų kankinami gyvūnai. Tvirtina, kad jei būtų žinojęs, jog toje kelio atkarpoje yra pastatytas greitį ribojantis ženklas, tai tikrai taisyklės nebūtų pažeistos.
Apelianto teigimu, teismas bylos netyrė, nesirėmė nei parodymais, nei dokumentais, nei teisingumo, nei protingumo kriterijais. Tvirtina, kad įvykio metu automobilį vairavo J. V. ir jis to neneigia, tai įrodo greičio matuoklio nuotrauka bei J. V. pažymėjimo nuotrauka. Taip pat nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar teisėtai pastatytas ribojantis greitį kelio ženklas ,,B.“ ir nors teismas kreipėsi į automobilių kelių direkciją, tačiau šiai institucijai nepateikus duomenų apie šio ženklo pastatymo teisėtumą, to klausimo teismas nebenagrinėjo. Apelianto nuomone, negalima bausti už neteisėtai pastatytą ženklą, kuris neteisėtai sumažino leistiną greitį. L. V. teigimu, J. V., nurodydamas, kad jis vairavo, užsitraukia sau didesnę baudą, nes vairavo su savimi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Apelianto tvirtinimu, jo pažeidimas neįrodytas ir byla neištirta, o sprendimas jį nubausti buvo priimtas praėjus ATPK 35 str. nustatytam nuobaudos skyrimo terminui, kadangi pažeidimas fiksuotas 2013-05-25, todėl nuobaudos paskyrimo terminas baigėsi 2013-11-25, o šiuo atveju paskutinis posėdis vyko 2013-11-28, kuriame nebuvo sprendžiamas termino pratęsimo klausimas. Taip pat nurodo, kad terminas nebuvo tęsiamas ir teismo iniciatyva, o nuobauda buvo paskirta 2013-12-06. L. V. teigimu, byloje aiškiai matosi jo nekaltumas, be to, jo nuomone, teismas turėjo įvertinti ir gamybinį būtinumą taip elgtis, kad nebūtų kankinami gyvūnai. Dėl nuobaudos paskyrimo, L. V. nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į jo asmenybę, t.y. į tai, kad jis yra pareigingas, neturi žalingų įpročių, ilgametis pedagogas, dirigentas, teologas, pastorius, visuomeninis veikėjas, kad per 44 metus nebuvo padaręs eismo įvykio ir atlikdamas savo darbo funkcijas rūpinosi, kad nebūtų eismo taisyklių pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į L. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistu.
L. V. apeliacinis skundas atmestinas
Apeliantas skundu ginčija savo kaltę, teigdamas, kad nagrinėjamo įvykio metu jis automobilio nevairavo, o automobilį vairavo jo brolis dvynys, taip pat kelia nuobaudos pažeidimo nustatymo pagrįstumo klausimą atsižvelgiant į tai, kad, jo nuomone, greičio ribojimas iki 50 km/val. yra neteisėtas, nes gyvenvietės ženklas pastatytas neteisėtai, o pažeidimas buvo sąlygotas būtinojo reikalingumo. Apelianto teigimu, byla turėjo būti nutraukta ir dėl to, kad suėjo administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminas, numatytas ATPK 35 str.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog būtent L. V. 2013-05-25 vairuodamas transporto priemonę esant nustatytam 50 km/h greičiui važiavo 102 km/h greičiu, nustatytą greitį viršijo 52 km/h, o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo vertintina kritiškai, kaip pažeidėjo gynybinė pozicija. Tai patvirtina 2013-06-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (3-4 b. l.), kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas (6 b. l.), L. V. paaiškinimas (5 b. l.), Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnės L. P. (Ch.) tarnybinis pranešimas (19 b. l.) ir jos parodymai teisme. Liudytoju apklausta L. P. (Ch.) pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad gavus pranešimą, jog yra užfiksuotas greičio viršijimas, ir nustačius, kam priklauso transporto priemonė, iškvietė į nuovadą L. V., kuris pateikė paaiškinimą, kad automobilį vairavo jis, o vėliau, surašius dokumentus ir sulaikius vairuotojo pažymėjimą bei išduodant L. V. laikiną pažymėjimą ir paprašius pasirašyti ant dokumentų, L. V. sutriko ir pareiškė, kad jis nežinojo, jog už tokį pažeidimą yra taikomas teisės vairuoti atėmimas. Vėliau L. V. ant dokumentų pasirašė ir paprašė dar vieno blanko paaiškinimo surašymui ir kitą dieną jis pateikė naują paaiškinimą, kuriame nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo brolis dvynys (89-90 b. l.). Apylinkės teismas sprendė, kad kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nuotraukoje užfiksuotas L. V., kuris neprieštaravo surašant protokolą ir prisipažino, kad jis vairavo transporto priemonę, o tik vėliau, sužinojęs, kad už šį pažeidimą taikoma ne tik piniginė bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, savo parodymus apie įvykio aplinkybės pakeitė. Apylinkės teismas nenustatė pagrindo abejoti L. P. parodymais teisme, kurie paneigia L. V. versiją, kad jis teisės pažeidimo metu nevairavo automobilio, nes tuo metu automobilyje miegojo, o automobilį vairavo kitas asmuo – jo dvynys brolis J. V.. Nors iš L. V. pateikto brolio J. V. pensininko pažymėjimo kopijos matyti, kad J. V. ir L. V. labai panašūs savo išvaizda (46 b. l.) ir J. V. teisme parodė, kad įvykio metu jis, o ne L. V., vairavo automobilį, tačiau byloje nėra daugiau jokių duomenų, patvirtinančių šią versiją. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. parodymai, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, negali būti laikomi patikimais, kadangi jis yra L. V. brolis ir duoda jam palankius parodymus. Juolab, kaip matyti ir paties J. V. ir L. V. parodymų, J. V. neturi vairuotojo pažymėjimo (90 b. l.), todėl parodymai, jog J. V. automobilį vairavo nuo Kauno iki Radviliškio, kelia abejones.
Dėl L. V. apeliacinio skundo teiginio, jog važiuojant automobiliu reikėjo skubėti, nes buvo gabenamos brangios žuvys, pažymėtina, kad ši aplinkybė nešalina pažeidėjo atsakomybės ir tame nėra būtinojo reikalingumo sąlygų, kadangi L. V., žinodamas, ką ir kur transportuos, privalėjo pasirūpinti tuo, jog žuvys būtų transportuojamos nepažeidžiant įstatymų ir kitų norminių aktų bei nebūtų keliamas pavojus jų gyvybei.
Dėl L. V. teiginio, jog apylinkės teismas nesiaiškino, ar greitį ribojantis ženklas ,,B.“ yra pastatytas teisėtai, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismas tai aiškinosi ir teismui buvo pateikti duomenys iš VĮ ,,Š. R. k.“ apie šio ženklo pastatymo aplinkybes, iš kurio matyti, kad ženklas pastatytas tinkamoje vietoje ir teisėtai (67-68 b. l.), todėl tas L. V. argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad vairuotojai, vairuodami automobilį, privalo sekti kelio ženklus ir laikytis nustatyto greičio režimo, todėl šiuo atveju apelianto teiginiai, kad automobilis buvo vairuojamas pasikliaujant jame esančiais įrenginiais (šiuo atveju navigacija) pažeidėjo atsakomybės nešalina.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog jam nuobauda buvo paskirta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, todėl jo byla turėjo būti nutraukta. ATPK 250 str. 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
ATPK 35 str. 1 d. yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (...). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą nenustato. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje N556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje N756-1494/2007).
Ir nors apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo priimtas teismo sprendimas pratęsti terminą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-11-22 (pažeidimas nustatytas 2013-05-25) Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinėje byloje. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad buvo paskirta eilė posėdžių (2013-06-21, 2013-07-11, 2013-07-19, 2013-09-02, 2013-10-10, 2013-11-05), kurių metu byla nebuvo išnagrinėta dėl pareikšto nušalinimo teisėjai, dėl naujų įrodymų rinkimo ir dėl liudytojo J. V. ligos (81 b. l.), kurias skundą nagrinėjantis teismas laiko svarbiomis ir pakankamomis termino pratęsimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda už ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutarimu L. V. buvo paskirta nepraleidus ATPK 35 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo terminų.
Dėl apelianto teiginio, jog teismas, skirdamas nuobaudą, privalėjo atsižvelgti į jo asmenybę, t.y. į tai, kad per 44 metus nebuvo padaręs eismo įvykio ir atlikdamas savo darbo funkcijas rūpinosi, kad nebūtų eismo taisyklių pažeidimų, pažymėtina, kad apeliantas skunde nurodo ne visiškai teisingą informaciją apie administracinius teisės pažeidimus. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą matyti, kad L. V. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, buvo baustas ir už techninį eismo įvykį, o nagrinėjamo pažeidimo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už greičio viršijamą (13-16 b. l.). Minėtos aplinkybės paneigia apelianto teiginius apie jį, kaip apie asmenį, kuris visada laikosi įstatymų ir norminių aktų. Todėl šiuo atveju teismo skirta nuobauda - minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui - nelaikytina per griežta ir neteisėta.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad L. V. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.