Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, motinai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d., Maironio g. 21, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas Ž. Č. priklausantis automobilis Opel Vectra, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) avarija įvyko dėl automobilio VW Polo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo S. K., kuris automobilį vairavo neblaivus, kaltės. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis patvirtina, kad automobilis VW Polo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo draudimo bendrovėje, pagal draudimo sutartį ieškovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. teikti apdraustos transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę. 2016 m. liepos 19 d. įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieškovas 2016 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo 100,47 eurų dydžio draudimo išmoką. Iš pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacinės pažymos nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d., Maironio g. 21, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas Ž. Č. priklausantis automobilis Opel Vectra, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio VW Polo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo S. K., kuris automobilį vairavo neblaivus, kaltės. Dėl minėto eismo įvykio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu, priimtu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, teisena buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutarimu, priimtu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino minėto nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo ir priėmė naują nutarimą, t. y. S. K. pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnis, Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina draudiko, kuris draudė transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltą asmenį (valdytoją, naudotoją), esant tam tikroms aplinkybėms. Byloje nustatyta, jog eismo įvykio kaltininkas S. K. automobilį vairavo neblaivus, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs draudikui išmokėtą draudimo išmoką, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 100,47 eurų žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2017 m. liepos 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 15 eurų žyminio mokesčio.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovo S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100,47 eurų žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 eurų žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.