- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- e1-991-1095/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26320-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės K. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
R. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, dirba E. P. individualioje įmonėje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. 2020 m. liepos 3 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį – sutuoktinę L. G.: rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 6 smūgius į veido sritį, ranka suėmęs už plaukų pervertė ant grindų, spyrė koja, taip smurtaudamas sukėlė L. G. fizinį skausmą.
K. R. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad L. G. yra jo sutuoktinė, su kuria santuokoje gyvena apie 20 metų. Su sutuoktine gyvena abiem nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, augina dukras, planuoja ir ateityje kartu gyventi. Apie 2020 m. liepos 3 d. 22.00 val. įvykį nieko nepasakos, nes tai yra jo ir sutuoktinės L. G. reikalas. L. G. atsiprašė ir su sutuoktine susitaikė, kuri jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 98–100).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. apie 22.00 val. namų svetainėje tarp jos ir sutuoktinio R. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis pradėjo jai priekaištauti dėl smulkmenų. R. G. buvo išgėręs du 0,5 litro talpos butelius alaus, ji buvo blaivi. D. Š. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), išgirdusi namuose barnius, iškvietė policiją. Ji nenori pasakoti, kas vyko tarp jos ir sutuoktinio, nes tai yra jų reikalas. Išvykus policijai ji su R. G. susitaikė, sutuoktinis jos atsiprašė, kuriam ji pretenzijų neturi. Į medicinos ekspertus ji nesikreipė ir nesikreips, jai medicinos pagalba nereikalinga (b. l. 13–15).
L. Š. G. parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. apie 22.00 val. ji su savo mažametėmis sesutėmis išėjo į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą. T. L. ir R. G. buvo namuose, tarp tėvų jokio konflikto nebuvo. Apie 22.30 val., būdama namo kieme, kur su sesutėmis į krepšį mėtė kamuolį, išgirdo, kad mama sušuko jos vardą. Nuėjo į namus pasiklausti, ko mamai reikia. Atsidariusi namo duris pamatė prieškambaryje stovinčią išsigandusią mamą. Matė, kad yra prakirsta mamos nosies nugarėlė viršutinėje dalyje. Daugiau jokių sužalojimų ant mamos atidengtų kūno vietų nematė. Mama paprašė jos iškviesti policiją. Suprato, kad tėtis sužalojo mamą, nors jokio konflikto tarp tėvų nematė ir negirdėjo. Ji iškart paskambino pagalbos telefonu „112“ ir pasakė, kad mama mušama tėčio, jog reikia pagalbos. Tuo metu į prieškambarį atėjo tėtis, kuris suprato, kad ji kviečia policiją. Tėtis nieko nesakęs išėjo į lauką. Nežino, ar tuo metu tėtis buvo blaivus, nes nuo tėčio sklindančio alkoholio kvapo nejuto ir nematė, kad tėtis namuose būtų gėręs alkoholį. Atvykus policijos pareigūnams, tėčio nei kieme, nei namuose nebuvo. Į namus tėtis grįžo tik kitos dienos ryte. Mama atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį. Ji nematė, kaip buvo sužalota mama. Mama jai tik sakė, kad tėtis ją užsipuolė ir sudavė. Daugiau mama nieko nepasakojo. Šiuo metu tėčio ir mamos santykiai yra geri (b. l. 26–29).
2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2020 m. liepos 3 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp L. G. ir R. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sutuoktinis keletą kartų ranka smogė sutuoktinei į įvairias veido vietas, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kraujuojančią žaizdą ant nosies, be to, namo koridoriuje sutuoktinis, paėmęs sutuoktinei už plaukų, pargriovė ant grindų ir spyrė koja, tačiau moteris nesugebėjo nurodyti, į kurią tiksliai kūno vietą sutuoktinis spyrė. D. Š. G., išgirdusi tėvų konfliktą, atbėgo į namus pažiūrėti, kas vyksta. Tėtis, išgirdęs, jog iškvies policiją, išbėgo iš namų į greta esantį miškelį. Namuose R. G. nebuvo, apžiūrėjus miškelį rasti vyro nepavyko. Ant L. G. nosies užfiksuotas patinimas ir kraujuojanti žaizda. Smurtą patyrusi L. G. buvo šoko būsenos, labai susijaudinusi, akivaizdžiai bijojo, vengė bendrauti su pareigūnais. Įvykio aplinkoje užfiksuoti išmėtyti daiktai (b. l. 36–37).
Liudytojas apklaustas G. N. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2020 m. liepos 3 d. apie 22.30 val. gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Kartu su vyriausiuoju patruliu J. P. nuvykus nurodytu adresu, išsiaiškino, kad apie smurtą artimoje aplinkoje pranešė Š. G., kuri būdama kieme išgirdo konfliktuojančius tėvus. Daugiau mergina nieko nepaaiškino, nes nieko nematė. Įvykio aplinkybes paaiškino L. G., nurodydama, kad apie 22.00 val. namuose tarp jos ir sutuoktinio R. G. įvyko žodinis konfliktas. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo jis surašė įvykio aplinkybes iš L. G. žodžių. Tarnybinio pranešimo grafoje „Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys“ suklydęs įrašė ne L. G., kuri paaiškino įvykio aplinkybes, o pranešėją apie įvykį, t. y. Š. G.. Tarnybiniame pranešime pažymėjo sužalojimus, kuriuos matė ant L. G. veido. L. G. vangiai pasakojo įvykio aplinkybes, sakydama, kad mušė kaip visada. R. G. namuose nebuvo. L. G. ir Š. G. sakė, kad R. G., išgirdęs, kad pranešama policijai, išėjo iš namų (b. l. 32–35).
2020 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas informacinėje sistemoje esantis 2020 m. liepos 3 d. 22:29:30 val. pokalbio garso įrašas, iš kurio matyti, kad skambinusioji moteris, prisistačiusi Š. G., pranešė, kad (duomenys neskelbtini), mušasi tėvas, kad motinai L. G. prakirsta nosis, reikalinga medicinos pagalba (b. l. 45–47).
2020 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota patrulių „body“ kamerų garso ir vaizdo įrašo apžiūra. Įraše 2020_0703_224907_013, kurio trukmė 5.30 min., matyti privataus namo kiemas, namo vidus. Pareigūnas teiraujasi, kas nutiko. Matyti, kad L. G. nosis apdraskyta, patinusi, ant nosies matyti kraujosruvos. L. G. atsako, jog kaip visada, smurto protrūkis. Pareigūnui paprašius patikslinti, L. G. paaiškina, kad vyras išgėręs moralizavo, gėrė, puolė muštis, nežino, kaip pasakyti, kiek kartų. Iš pradžių puolė kaip visada kumščiais, puola, draskosi, kumščiais ten, kur pataiko. L. G. teigimu, sutuoktinis ne pirmą kartą smurtauja, policiją iškvietė pirmą kartą. Pareigūnui pasitikslinus įvykio vietą, L. G. paaiškina, sutuoktinis smurtavo svetainėje. Išpylė alų ir pasakė, kad šį kartą iškvies, ir jis atbėgo. Tada pradėjo kviesti vaikus, kad iškviestų policiją. L. G. teigimu, sutuoktinis smūgiavo kumščiu, sudavė 5–6 kartus. Pareigūnui pasiteiravus, ar daugiau kažką už plaukų bandė, L. G. atsakė, kad numetė ant žemės, spyrė, rovė plaukus (b. l. 54–56).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nors tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji apklausų metu vengė detaliau papasakoti, kas įvyko jų namuose 2020 m. liepos 3 d. vakarą, tačiau šios aplinkybės buvo nurodytos tiek kviečiant policiją, tiek ir atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams. Tai užfiksuota 2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kitų objektų apžiūros protokoluose, liudytojų parodymuose. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo R. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę L. G.: rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į veido sritį, ranka suėmęs už plaukų pervertė ant grindų, spyrė koja. Neabejotina, kad kaltinamasis, taip smurtaudamas, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nes 2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ant L. G. nosies užfiksuotas patinimas ir kraujuojanti žaizda.
K. R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme (b. l. 103–106). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę R. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (suduotas ne vienas smūgis), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (dirba ir verčiasi individualia veikla, turi 2 galiojančias administracines nuobaudas, nors neteistas, nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, tik anksčiau nebūdavo kviečiama policija), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tik ilgesnės trukmės nei siūlo prokurorė – 9 mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje, nes šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, o nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad prieš ją buvo smurtauta ne pirmą kartą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad R. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.