Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. T. T. r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis, gyv., neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. gegužės 31 d., apie 10.00 valT. T. r., k., Juozo ir A. G. sodybos kieme, tyčia kumščiu sudavė smūgius V. J. į kairįjį šoną, tuo nukentėjusiajam V. J. padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimais, oro patekimu į kairę pleuros ertmę.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną, apie 10 valandą ryte, su žmona nuvažiavo į tėvų po mirties likusią sodybą tam, kad nušienauti žolę ir sutvarkyti. Žmonai užėjus į namelio vidų, jis liko lauke. Nebuvo net į kambarį įėjęs - iš lauko viskas yra matoma. Vėliau, atsakydamas į prokurorės klausimą patikslino, kad į namo vidų iš pradžių buvau įėjęs - pasižiūrėjo, kad yra „bardakas“ ir išėjo į lauką, nes ten vietos yra labai mažai. Kambaryje buvo pilna butelių nuo alaus. Vienas butelis buvo pradėtas gerti ir nebaigtas. Jo brolis J. G. ir V. J. buvo visiškai girti - su drabužiais, apsišlapinę ir kitaip apsidergę, gulėjo lovoje. Buvo aišku, kad jie ten yra iš po nakties, nes J. dirbo nelegaliai prie statybų įmonėje, kuri yra D. kaime. Įmonėje auginami švelniakailiai žvėreliai. Jie ten gyvendavo ir abu ryte girti eidavo į darbą. Jam juos išgėdinus, išvadinus „latrais“, alkoholikais ir pasakius skirstytis, J. bandė keltis iš lovos. Lova yra užlindusi iš už „pečiaus“ nedidele dalimi į lauko pusę. K. J. buvo patogiau į lauką išeiti per lovos galą, tai jis ir ėjo per ten. Iš lovos galima išlipti ir per šoną. Keldamasis jis vartėsi, krito per medinį lovos galą, kurio aukštis nuo žemės yra apie 80-90 cm, o jos galas nuo čiužinio išlindęs gal sprindį ar pusantro, kelis kartus: vieną kartą ant kairio šono lipdamas per medinį lovos galą, paskui virto aukštielninkas. Nesugebėjo netgi orientuotis aplinkoje. V. J. išeidamas iš kambario bandė remtis į krosnį, į stalą, krito ant medinių kambario grindų, paskui bandė su dviem rankomis atsikelti. Ėjo šlitiniuodamas, parkrisdavo ant kelių, tai vėl atsikeldavo, kiek pats sugebėdavo. Matė kaip jis vartėsi, rinkosi batus, dar atsigėrė alaus, pasiėmė cigarečių ir išėjo. Išeidamas dar krito ant aukšto slenksčio. Buvo sunku suskaičiuoti, kiek kartų ir kaip jis virto, jis jo nesekė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jis sakė tyrėjai, kad nukentėjusysis krito keletą kartų, gal ji neužfiksavo daugiau griuvimų - skubėjo tą dieną darbintis, nekreipė dėmesio ką ji parašė, paaiškino situaciją ir išvyko. Jo brolis tuo metu gulėjo lovoje girtas, jis nieko nematė, nes tą vietą kur J. vartėsi užstoja krosnis. Su savo broliu nekonfliktuoja. Paskui jis nuėjo grėbti šieną, o J. svirduliuodamas nuėjo nežinoma kryptimi. Brolis pasiliko lovoje gulėti girtas. Atsakydamas į prokurorės klausimą patikslino, kad nematė kaip nukentėjusysis išėjo, nebuvo iki galo. Su nukentėjusiuoju nesikalbėjo, negirdėjo, kad jis dejuotų. Nukentėjusysis gal ir iki to laiko jau buvo susižalojęs, sunku pasakyti. Praėjus po to įvykio savaitei, gavo policijos kvietimą, nuvyko į kriminalinę policiją ir paaiškino visą padėtį. Jis žino, kad jie dirbo ir nukentėjusysis, būdamas girtas statybose nukrito nuo statomų žvėrelių pastatų stoginių. Tikriausiai ten ir susižalojo. Važiuodamas į kaimą, matydavo, kad toje įmonėje lankėsi nukentėjusysis. O kad jis ten nukrito nuo pastolių, buvo sakęs brolis dar prieš tą įvykį. Jis tų įrodymų neturi. Be to, vakarykščiai buvo kalba, kad jo brolis ir J. tvarkė bites – iš medžio viršūnės ėmė spiečių. Buvo naudojamos kopėčios, kurios nebuvo techniškai tvarkingos, tai J. ant jų galėjo paslysti, nukristi ir susižaloti. Jis įvykio vietoje nebuvo, nematė. Nors tardymo metu J. teigė, kad jis buvo mušamas ir spardomas, akistatos metu jis sakė, kad jam sudavė tik vieną kartą, o ne tris kartus. Jo nenuoseklūs parodymai. Vieną kartą kriminalinės policijos darbuotojams nurodo, kad buvo mušamas vakare, kitą kartą sakė, kad ryte. Kodėl jis duoda tokius parodymus, paaiškinti negalėjo. Kadangi jiems neleido gerti, tai jie su jo broliu susitarė ir sukūrė tokią versiją, kad jį sumušė, slėpdami nelegalų darbą. Brolis su J. gerdavo savaitėmis. K. J. prižiūri savo neįgalią motiną, jis gauna iš globos ir rūpybos skyriaus kompensaciją, kaip viešai atliekantis darbus. Norėdamas tą paslėpti, jis ant jo suvertė tą bylą tam, kad pasipelnyti, nes jis su savo moterimi yra sugyvenęs santuokinį sūnų ir visą gyvenimą nėra mokėti alimentai. Pažinojo anksčiau nukentėjusįjį. Jis linkęs reguliariai ir sistemingai išgėrinėti, netgi dėl to yra praradęs darbus. Jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, kaltinamas nebūtais veiksmais. Jam bejėgį žmogų, kuris nesiorientuoja aplinkoje, žaloti nėra tikslo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis iš esmės kaltu neprisipažino, jam pateiktų kaltinimų pagrįstumą patvirtina kiti byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai:

N. V. J. paaiškino, kad gegužės 31 d., sekmadienį, būdamas blaivus, apie 9 val. nuėjo pas Juozą susitarti, kada suks medų. Ten yra klėtis, kitų pastatų nėra. Apie 10 val. atvažiavo kaltinamasis su žmona. Jiems atvažiavus jis išėjo į lauką, o J. liko kambaryje. Tą valandą kol jie atvažiavo, su Juozu, kuris buvo truputį išgėręs, pasikalbėjo, parūkė, jis turėjo bambaliuką alaus, kurį nevisą išgėrė ir viskas. Kaltinamasis pamatęs, kad pas Juozą kambaryje daug bambalių pasakė jam, kad ateina pas Juozą tik pagerti. Jis nieko nelaukiant trenkė smūgius kumščiais. Vienas smūgis buvo skaudžiausias į šoną, o kitų nepamena, nes jam užėmė kvapą ir nudūrė. Gavęs smūgį nenugriuvo, pasakė, kad bus lūžęs šonkaulis. Viskas vyko lauke, prie pat namo, prie išėjimo. A. G. žmona, kuri stovėjo tarpduryje sakė, kad nieko jam nesakytų, gal dar daugiau būtų buvę. J. G. galėjo matyti kas vyko. Po to jis per kalniuką nuėjo pas draugą D. S., kurio švelniakailių žvėrelių įmonė yra maždaug už šimto metrų nuo kaltinamojo sodybos. Jis gyvena visai šalia audinių fermos, toje pačioje teritorijoje. Jam iš karto pasakė, kad G. davė smūgį į krūtinę, tikriausiai bus lūžęs šonkaulis. S. jį parvežė namo. Pirmadienio naktį negalėjo net gulėti lovoje, visą naktį prasėdėjo. Kadangi ir toliau skaudėjo, pradėjo vandenys kauptis ant plaučių, antradienį pasiskambino į greitąją. Prie jo namų blogas privažiavimas, tai iki greitosios apie 800 metrų iš lėto, pėdą už pėdos atėjo pats. Ligoninėje buvo paguldytas. Ten sakė, kad pats nuvirto – nenorėjo nei į ligoninę, nei į teismus eiti, nenorėjo veltis į konfliktą su kaltinamuoju, bet kadangi teko daktarą kviesti, tai taip ir gavosi. Jei nebūtų jokių pasekmių kilę, būtų niekam nesiskundęs. Dėl tos priežasties neskambino ir į policiją, nors telefoną turėjo. Gydėsi savaitę. Nežino, kodėl apklausiamas birželio 3 d. nurodė įvykio laiką apie 17 val., gal sumaišė laiką. Su kaltinamuoju anksčiau nesipyko. Pats nesusižalojo, atvykus G. nesivartė. Gegužės 29 ar 30 d. išėmė tris spiečius, tada nebuvo nugriuvęs. D. kaime esančiame žvėryne nedirba nei nelegaliai, nei legaliai, jei paprašo ką padėti, tai padeda. Nebuvo taip, kad griuvo ten nuo palėpės. Fizinę žalą patyrė, nes savaitę buvo ligoninėje, grįžus negalėjo nieko dirbti, reikėjo nusipirkti tablečių nuo skausmo. Skausmą jaučia dar ir dabar, jei reikia ką nors sunkiau pakelti. Moralinę žalą supranta kaip jam padarytą įžeidimą.

L. S. G., parodė, kad tą dieną su vyru atvažiavo į sodybą. Ji nuvežė J. valgyti ir atėjo į klėtį - ten namo nėra, yra tik klėtis. V. J. gulėjo su Juozu lovoje, buvo pilnai girti - suprato iš to, kad ten buvo pilna primėtyta bambalių, kambarys buvo netvarkingas, matė nedagertą butelį. P. J., kad keltųsi ir eitų namo. Antanas priėjo prie slenksčio ir juos labai iškoliojo. Ji tuo metu buvo šalia jo. Name tuo metu buvo tamsu, bet kai atsidaro durys, tai galima kažką matyti, nes jame yra nedidelis langas. Gal vyras atvažiavęs ir žiūrėjo per langą, nes lova matosi pro jį. Po to J. kėlėsi. Keldamasis virto per kibirą, per lovos galą. Jis gulėjo kniūbsčias, kėlėsi, užkabino su kojomis ir virto ant nosies. Lipo rėplomis ir kniubo. Tuo metu kai J. griuvo J. G. atsikėlė, pasiėmė cigaretę, atsisėdo ant variklio prie televizoriaus. Po to pats J. atsikėlė ir ėjo į lauką, eidamas dar užsikabino už slenksčio. Ji nuėjo griebti šieną. Pamatė kaip J. virsdamas nuėjo į pakalnę, daugiau jo niekur nematė.

Liudytojas J. G., parodė, kad 2015-05-31 šnekučiavosi su J. ir apie 9-10 val. ryte atvyko brolis su broliene. Jie pamatė V. J., kambaryje prie išėjimo įvyko konfliktas ir jį sumušė. Tuo metu V. nuo slenksčio buvo vieno ar pusės metro atstumu, o A. buvo per slenkstį peržengęs. S. G. buvo už V., o už S. G. sėdėjo jis ant kėdės ir matė kaip viskas vyko. Dešinės rankos kumščiu A. G. trenkė J.. Pirmas smūgis buvo į paširdžius, antras į kairę pusę, o kai J. sukniubo, dar gavo iš kumščio per nugarą. V. J. buvo nuvirtęs. Pakėlė jį, pasodino ant sofos. S. G. tuo metu bambėjo. Po muštynių J. dejavo, sėdėjo dar 10 minučių kol atsigavo. Paskui susiėmęs išėjo. Netiesa, kad jis buvo pergėręs ir gulėjo lovoje. Jie buvo tik po stiklinę alaus išgėrę. V. J. kaltinamasis mušė už tai, kad jis įskundė, jog vogė vaikas metalą iš kaimynų. Sakė jie atsilygins jam, taip ir padarė. A. G. ir anksčiau atvykdavo į sodybą, bet nesusitikdavo V. J.. Nepyksta ant brolio, neturi dėl ko jo melagingai apkalbėti. Turėjo telefoną, bet po įvykio neskambino policijai, nes tai jų reikalas. Pirmadienį vakare paskambino iš kaimo ir pasakė, kad Vidą išvežė į ligoninę. S. augina audines, jis ten nedirba. Nežinojo, kad J. dirbtų pas S., negirdėjo, kad J. būtų pas jį susižalojęs, šito A. G. nėra sakęs. Iš vakaro su J. bičių spiečius suleido, spiečius gaudant J. nenukrito.

E. R. P. P. paaiškino, kad tam, kad lūžtų keturi šonkauliai vienoje linijoje, turi būti mažiausiai du smūgiai. Jei buvo suduoti smūgiai į šoną tai galėjo atsirasti šie sužalojimai. Jei į paširdžius ir nugarą, jau būtų kita lokalizacija. Plaučio pažeidimas buvo dėl šonkaulių lūžimo. Vienoje linijoje keturi šonkauliai gali lūžti dėl virtimo ar atsitrenkimo į pailgos formos bukabriaunį daiktą t.y. į pečiaus atbrailą, stalą, kėdę, slenkstį, krentant ant laiptų, krentant iš aukštumos ant savo rankos, krentant ant medinių grindų šonu ant rankos. Kai žmogus girtas, jis nededa pastangų, kad apsisaugotų ir mažiau susimuštų, todėl jo sužalojimo mastas būna didesnis. Paaiškino, kad tiriant šonkaulių gijimo požymių rentgenogramoje nebuvo. Paaiškino, kad užduotyje nebuvo nurodyta, kiek kartų sudavė. Neatmeta versijos, jei suduoti smūgiai į šoną ir nugarą, galėjo įvykti tokie sužalojimai - reikėjo mažiausiai dviejų smūgių. Su tokiu sužalojimu nukentėjusysis galėjo vaikščioti, nes pleuros pradūrimas nebuvo didelis. Nukentėjusysis po dviejų dienų dar galėjo su šonkaulių sužalojimu nueiti 800 metrų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje apie pietus, būdamas savo namuoseT. T. r., D. k., jis matė, kad pas netoliese gyvenantį J. G. buvo atvažiavęs brolis A.. Iš savo kiemo jis girdėjo triukšmą G. sodyboje, A. balsą. Maždaug po pusvalandžio pas D. S. atėjo pažįstamas V. J.. Jis atrodė pagiringas, susirūpinęs, lyg kažkas būtų atsitikę, tačiau nieko nepasakojo, tik paminėjo, jog A. G. jį išvijo iš kiemo. D. S. pavežė V. J. iki jo namų, o vakare buvo dar kartą jį susitikęs. Tuomet V. J. guodėsi, kad jam skauda šoną ir sakė, kad „gavo“ nuo A. G.. Po dviejų dienų, kai V. J. buvo paguldytas T. T. ligoninę, jį aplankė ligoninėje, kur V. J. papasakojo, kad tą dieną, kai D. S. parvežė jį namo, prieš tai jis buvo išvarytas iš namų ir sumuštas A. G.. Vėliau D. S. pats kalbėjo su J. G., kuris papasakojo apie tai, kad brolis Antanas sumušė V. J., suduodamas tris smūgius kumščiu – į „saulės rezginį“, dėl ko V. J. susirietė, į nugarą, po ko šis parkrito ant žemės, ir dar gulinčiam – į šoną (b.l. 32-33).

Iš V. J. ir S. G. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu V. J. parodė, kad buvo sumuštas A. G. suduodant jam smūgį į paširdžius, o S. G. parodė, kad jos vyras V. J. nemušė, jis pats griuvo lipdamas iš lovos ir ties durų slenksčiu (b.l. 25-26).

Iš V. J. ir A. G. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu V. J. parodė, kad buvo sumuštas A. G. suduodant jam smūgį į paširdžius, o A. G. parodė, kad V. J. nemušė, jis pats griuvo lipdamas iš lovos ir ties durų slenksčiu (b.l. 51-52).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1190/15(03) matyti, kad V. J. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties dėl VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimo, kadangi sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 19).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 1224/2016(03) matyti, kad nustatytą krūtinės ląstos sužalojimą V. J. galėjo patirti keleto dienų laikotarpyje iki patenkant medikų akivaizdon, t.y. iki 2015-06-02 bukos traumos pasekoje, paveikus jo krūtinės ląstą bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant tiek nuo dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, tiek ir nuo vieno trauminio poveikio kairiuoju šonu kontaktuojant su pailgos formos buku/bukabriauniu daiktu (b.l. 142-143).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad A. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tokiu būdu, nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 138 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis kaltinamojo ir jo brolio J. G. paveldėtos sodybos kieme tyčia kumščiu sudavė smūgius V. J. į kairįjį šoną, dėl ko pastarasis patyrė specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodytus sužalojimus. Kaltinamasis suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo (tiesioginė tyčia). Kaltinamasis, būdamas fiziškai stiprus vyras, smulkaus sudėjimo nukentėjusiajam kumščiu sudavė smūgius į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, taigi norėdamas jį sužaloti. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo, todėl jis turi atsakyti už padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiojo V. J. sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas J. G., ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiami teisme iš esmės nuosekliai ir neabejodami nurodė aplinkybę, kad V. J. buvo sumuštas A. ir J. G. paveldėjimo teisės pagrindu priklausančioje sodyboje D. kaime, G. seniūnijojeT. T. rajone. Nustatyta, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tris kartus: apklausiamas ligoninėje 2015-06-03 parodė, kad 2015-05-31 apie 17 val. jam būnant pas S. atvyko J. G. ir paprašė padėti sukti medų. Nuėjus į jo namus ir begeriant alų atvyko jo brolis Antanas, pradėjo priekaištauti, vyti iš kiemo ir sudavė vieną smūgį kumščiu į kairį šoną. 2015-06-02 apie 16 val. pasijuto blogai, buvo atvežtas į ligoninę (b.l. 5-6). Nors konkrečios vietos nenurodė, iš frazės „pradėjo mane vyti iš kiemo. Bevydamas mane iš kiemo sudavė“ galima daryti išvadą, kad tai įvyko ne pastate, o kieme. 2015-06-17 papildomai apklausiamas V. J. parodė, kad 2015-05-31 prieš pietus kaltinamasis jam sudavė smūgį į kairįjį šoną, dėl ko jis susmuko, pajuto didelį skausmą. Ar dar A. sudavė smūgių, negali pasakyti. Mušė prie laukinių durų iš vidaus (b.l. 8). 2015-06-29 papildomai apklausiamas V. J. parodė, kad prisimena, kad kaltinamasis sudavė smūgį, po kurio pasijuto labai blogai. Ar daugiau sudavė smūgių neprisimena. Viskas vyko prie klėties laukinių durų iš lauko pusės. Po to nuėjo pas S., bet jam nieko nesakė, jam apie sumušimą pasakė tik jau būdamas ligoninėje. Ligoninėje iš pradžių sakė, kad griuvo, tik kai paguldė, suprato, kad su sveikata yra blogai, todėl nutarė netylėti ir apie tai pranešė policijai (b.l. 9). Minėta, kad teisme nukentėjusysis paaiškino, kad vienas kaltinamojo smūgis buvo skaudžiausias į šoną, o kitų nepamena, nes jam užėmė kvapą ir nudūrė. Viskas vyko lauke, prie pat namo, prie išėjimo. Akistatos su A. G., taip pat su S. G. metu taip pat nurodė, kad viskas vyko kieme, nuo namo galbūt kokių 2-3 metrų atstumu. Liudytojas J. G. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 21-22), tiek teisme nuosekliai teigė, kad kaltinamasis sudavė kumščiu pirmą smūgį į paširdžius, antrą į kairį šoną, o kai J. sukniubo, dar vieną - iš kumščio per nugarą. Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu į gyvybiškai svarbių organų sritį – krūtinės ląstos kairę pusę. Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad po pirmojo smūgio jam užėmė kvapą, todėl suprantama, kad po to jis galėjo detaliai neatsiminti ar buvo suduota daugiau smūgių, nors ir nenurodė, kad buvo praradęs sąmonę. Teismas kritiškai vertina ekspertizės akto išvadą, kad neįtikima, kad dėl patirtų sužalojimų V. J. neprisimintų vėliau vykusių veiksmų, nes tokia išvada visiškai nemotyvuota, be to, klausimas ekspertui buvo konkretus – ar nukentėjusysis galėjo, dėl patirto skausmo ir šoko po pirmojo smūgio, neprisiminti ar buvo suduota ir daugiau smūgių? Tuo tarpu ekspertas lakoniškai atsakė, kad nukentėjusysis negalėjo neatsiminti vėliau vykusių veiksmų, nors tokių aplinkybių, kad po to, kai jis buvo sumuštas, kokių tai aplinkybių V. J. neatsimintų, byloje nebuvo nustatyta.

Teismas reikšminga laiko ir aplinkybę, kad nukentėjusysis jo sumušimo metu buvo vartojęs alkoholinių gėrimų – nors jis ir liudytojas J. G. teigia kad buvo tik šiek tiek išgėrę alaus, kaltinamasis teigia, kad jie buvo visiškai girti. Nė vienam įvykio dalyviui neblaivumo testas po įvykio nebuvo atliktas, todėl jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių įvykio dalyvių teiginius dėl V. J. girtumo, nėra. Vienok, įvertinant spontanišką kaltinamojo reakciją, pasireiškusią ūmaus smurto protrūkiu nukentėjusiojo atžvilgiu, darytina išvada, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas J. G. buvo vartoję gerokai daugiau alkoholinių gėrimų, nei jie teigia. Šia aplinkybe galima paaiškinti ir tam tikrus neatitikimus ir prieštaravimus jų parodymuose, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti esminėmis jų nurodytomis aplinkybėmis, tai yra aplinkybę, kad kaltinamasis kumščių smūgiais į krūtinės ląstos kairę pusę sužalojo V. J., nes liudytojas J. G. tiesiogiai matė, kad buvo suduota daugiau smūgių į krūtinės ląstos kairę pusę ir ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga. E. R. P. P. specialisto išvadoje nurodė, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2015-05-31 apie 10 val. A. G. sudavus smūgius į kairį šoną ir nugarą, kaip nurodyta minimos išvados nustatytose bylos aplinkybėse. Šis ekspertas teisme paaiškino, kad tam, kad lūžtų keturi šonkauliai vienoje linijoje, turi būti mažiausiai du smūgiai. Jei buvo suduoti smūgiai į šoną tai galėjo atsirasti šie sužalojimai. Iš esmės analogiškos pozicijos jis laikėsi ir pateikdamas savo išvadas ekspertizės akte: nustatytą krūtinės ląstos sužalojimą V. J. galėjo patirti keleto dienų laikotarpyje iki patenkant medikų akivaizdon, t.y. iki 2015-06-02 bukos traumos pasekoje, paveikus jo krūtinės ląstą bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant tiek nuo dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, tiek ir nuo vieno trauminio poveikio kairiuoju šonu kontaktuojant su pailgos formos buku/bukabriauniu daiktu. Pažymėtina, kad ekspertizės akte nėra konstatuota, jog visų šonkaulių lūžimai buvo vienoje linijoje – keturių iš eilės šonkaulių lūžimas ir jų lūžimas vienoje linijoje yra skirtingos sąvokos. Tokiu būdu medicininio tyrimo išvados neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms ir kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms, kad sužalojimai V. J. galėjo atsirasti dėl kaltinamojo suduotų ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į kairiąją krūtinės ląstos sritį.

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojas J. G. būtų turėję pagrindą nepagrįstai apkaltinti A. G.. V. J. teisme nurodė, kad su kaltinamuoju anksčiau nesipyko. Liudytojas J. G. taip pat nurodė, kad nepyksta ant brolio, neturi dėl ko jo melagingai apkalbėti. A. G. ir V. J. akistatos protokole užfiksuota, kad jie vienas kitą pažįsta, tačiau nebendrauja. Apklausiamas 2015-06-05 A. G. parodė, kad su nukentėjusiuoju jokių reikalų ar nesutarimų nėra turėjęs ir neturi. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo elgesio pirmomis dienomis po sumušimo, taip pat iš jo apklausų protokolų matyti, kad jis visiškai neturėjo noro apkaltinti A. G., keletą dienų kentėjo didelį skausmą, apie tai nesakydamas nei įvykio liudininkui J. G., nei kitam kaimynui D. S. ir tik supratęs, kad be gydytojų pagalbos neapsieis, o sužalojimo mastas toks didelis, kad pasekmės gali likti ir ateityje, išdrįso apie tai prasitarti jo lankyti atvykusiam D. S., o po to kreipėsi ir į policiją. Apklausiamas 2015-06-17 jis parodė: „A. manęs dar neatsiprašė, pas mane atvykęs nebuvo, tačiau jei jis manęs atsiprašytų, aš jam atleisčiau ir pretenzijų neturėčiau“. Tokia nukentėjusiojo pozicija paneigia kaltinamojo versiją, kad jis nukentėjusiojo apkaltintas dėl jo noro pasipelnyti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, įvertinant teismų praktiką analogiškų sužalojimų baudžiamosiose bylose, V. J. civiliame ieškinyje nurodyta neturtinė žala nėra didelė.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus: apklausiamas 2015-06-05 parodė matęs, kad V. kėlėsi iš lovos, griuvo. Nepastebėjo, kad jis būtų sumuštas. Mano, kad jam keršija, nes sugėdino ir išprašė iš sodybos (b.l. 48-49). 2015-06-29 jo ir nukentėjusiojo V. J. akistatos metu jau nurodė, kad V. J. griuvo lovoj, po to ant slenksčio. Apklausiamas 2015-07-20 ir 2015-08-12 A. G. laikėsi ankstesnių parodymų, teigė, kad nežino kur ir kokiu būdu J. susižalojo. 2015-06-29 prašyme tyrėjai A. G. be anksčiau nurodytų V. J. susižalojimo versijų pateikė ir keletą naujų – jis galėjo susižaloti gegužės 29 ar 30 dienomis padėdamas broliui jo sodyboje nuimti nuo obels bičių spiečių ir krisdamas nuo kopėčių viršaus joms sujudėjus ar įgėlus bitėms, taip pat jis galėjo susižaloti nelegaliai dirbdamas įmonėje, auginančioje kailinius žvėrelius ir, būdamas girtas, nukrito nuo pastoginės stogo ant jai kalti skirtų pagalių ir į juos susižalojo (b.l. 63-67). Pastarosios versijos dėl V. J. nustatytų sužalojimų jis laikėsi ir teisme, nurodydamas, kad iš brolio jis sužinojo, kad jie su V. J. šioje fermoje dirbo nelegaliai ir nukentėjusysis, būdamas girtas statybose nukrito nuo statomų žvėrelių pastatų stoginių. Tikriausiai ten ir susižalojo.

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo pateiktų versijų dėl galimo nukentėjusiojo paties susižalojimo nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, todėl jos atmestinos kaip nepagrįstos ir vertintinos kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis V. J. kategoriškai neigia, kad susižalojo pats, teigia atvykus G. nesivartęs. Paaiškino, kad už lovos galo yra stalas, šaldytuvas, kitame lovos gale yra krosnis, iš lovos galima išlipti tik per šoną (b.l. 156). Neginčija, kad gegužės 29 ar 30 d. išėmė tris spiečius, tačiau tada nebuvo nugriuvęs. Neigia dirbęs D. kaime esančiame žvėryne nei nelegaliai, nei legaliai, nuo žvėryne esančios palėpės neigia kritęs. Liudytojas J. G. irgi neigia kaltinamojo tvirtinimą, kad atvykę G. juos su J. rado lovoje, teigia, kad jie nebuvo girti, tik po stiklinę alaus buvo išgėrę. Patvirtino, kad S. augina audines, tačiau nei jis nei nukentėjusysis ten nedirba, negirdėjo, kad J. būtų pas jį susižalojęs, šito A. G. nėra sakęs. Paaiškino, kad iš vakaro su J. suleido bičių spiečius, tačiau juos gaudant J. nenukrito. Tokiu būdu minimas liudytojas paneigė kaltinamojo versiją, kad nelegalaus darbo ir susižalojimo žvėrelių fermoje faktą jam pasakė būtent kaltinamojo brolis.

Vertinant kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti keldamasis iš lovos, pažymėtina, kad minima versija negali būti paaiškinama loginiu požiūriu, nes kaltinamasis teigia kad tai, kas vyko patalpoje, matęs tik iš lauko, iš esmės teigė net nebuvęs įėjęs į vidų, tik atsakydamas į prokurorės klausimą patikslino, kad į vidų buvo įėjęs trumpam ir pamatęs „bardaką“ iš karto išėjo. Vienok iš proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad klėtis, kurioje gyvena J. G., iš esmės skendi tamsoje, šviesa sklinda tik iš vieno mažo langelio, todėl kaltinamojo labai vaizdžiai ir išsamiai nupasakotas nukentėjusiojo vartymosi lovoje ir ant grindų vaizdas kelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad kaltinamasis teigė, jog V. J. lovoje virto aukštielninkas, tuo tarpu jo sutuoktinė S. G. - kad kniūbsčias, taigi jų parodymai yra prieštaringi. Kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis virto eidamas per slenkstį, pirmosios jo apklausos metu aplamai nebuvo nurodyta. Nors kaltinamasis teigė, kad kailinių žvėrelių fermoje nelegaliai dirbo jo brolis ir nukentėjusysis, kuris ten ir susižalojo krisdamas nuo pastolių, pastarieji šį faktą kategoriškai neigia. Pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinamasis prieštarauja pats sau, nes jis nurodė, kad jo brolis yra silpnos sveikatos dėl stuburo slankstelių sužalojimo, taigi pats negali apsitarnauti net ūkio darbuose, dėl ko jam ir talkino V. J.. Kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis nukrito nuo kopėčių viršaus tuo metu kai gaudė bičių spėčių taip pat negalima laikyti pagrįsta, nes jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. Vien faktas, kad iš vakaro nukentėjusysis talkino J. G. sugaudyti bičių spiečių nėra pagrindu teigti, jog tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas. Iš byloje esančios minimų kopėčių fotonuotraukos (b.l. 127) matyti, kad trečia nuo apačios jos pakopa yra nusvirusi, tačiau nėra duomenų, kad ji buvo nusvirusi ir tuo metu, kai ant kopėčių lipo V. J., juo labiau, kad kaltinamais teigia nukentėjusįjį nukritus nuo kopėčių viršaus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė (b.l. 156), kad nepastebėjo, jog V. J. buvęs susižalojęs iš anksčiau, todėl jo versijos apie galimai iki jo atvykimo 2015-10-31 ryte nukentėjusiojo patirtus sužalojimus neturi loginio pagrindimo. Tokiu būdu ekspertizės akto išvadą, kad nustatytą krūtinės ląstos sužalojimą V. J. galėjo patirti ir A. G. nurodytomis versijomis – griūnant nuo lovos atlošo, ant slenksčio, atsitrenkus į kopėčių pakopas, teismas laiko kaip eksperto nurodytą teorinę galimybę, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas nesivadovauja liudytojos S. G. parodymais, nes ji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl suinteresuota liudyti jo naudai, be to jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys iš dalies tiek kaltinamojo, tiek kitų įvykio dalyvių parodymams – apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad matė, kaip V. J. griuvo per lovos galą, atsikėlęs ėjo į lauką ir ant slenksčio vėl griuvo. Teigė, kad tuo metu buvo lauke, bet durys buvo atidarytos, todėl viską gerai matė. Teisme minima liudytoja parodė, kad lovoje J. gulėjo kniūbsčias, kėlėsi, užkabino su kojomis ir virto ant nosies, keldamasis virto per kibirą, per lovos galą, dar lipo rėplomis ir kniubo, eidamas užsikabino už slenksčio. Aiškino, kad name tuo metu buvo tamsu, bet kai atsidaro durys, tai galima kažką matyti, nes jame yra nedidelis langas. Pačios nubraižytoje schemoje (b.l. 104) simboliu 1+ pažymėjo savo buvimo vietą tuo metu, kai J. virto, iš kurios matyti, kad tuo metu ji buvo pastato viduje, nors tuoj pat aiškino, kad vyras tuo metu stovėjo tarpduryje, o ji šalia jo, nors iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 125-126) akivaizdu, kad du žmonės, įvertinant kaltinamojo stambų sudėjimą, apie 60-80 centimetrų tarpduryje vienu metu išsitekti negalėjo, juo labiau matyti ką kiekvienas pastato viduje esantis asmuo daro. Be to, ji teigė, kad kai J. griuvo, J. G. atsikėlė, pasiėmė cigaretę, atsisėdo ant variklio prie televizoriaus, tuo tarpu kaltinamasis teigė, kad brolis pasiliko lovoje gulėti girtas.

A. G. kaltinamas ir tuo, kad V. J. nugriuvus, sudavė jam vieną smūgį į nugarą. Aplinkybę, kad nukentėjusysis kaltinamojo buvo mušamas, be kita, ir suduodant gulinčiam nukentėjusiajam smūgį nugarą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tik liudytojas J. G.. Nukentėjusysis V. J. parodė, kad po pirmojo skaudžiausio smūgio jam užėmė kvapą, todėl kitų smūgių neprisimena. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad buvo atžymėtas V. J. krūtinės ląstos ir nugaros skausmas, tačiau teismas sprendžia, kad iš nustatytų sužalojimų pobūdžio negalima daryti išvados, kad krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimais, oro patekimu į kairę pleuros ertmę, padaryti būtent suduodant smūgį nukentėjusiajam į nugarą, tai yra, net jei šis smūgis ir buvo suduotas kaltinamojo nukentėjusiajam, dėl jo neatsirado medicininiuose dokumentuose nurodyti sužalojimai V. J.. Nustatytų aplinkybių pagrindu iš kaltinimo A. G. šalinama frazė „bei, šiam nugriuvus, sudavė vieną smūgį į nugarą“.

Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei išdėstytus motyvus, kaltinamojo A. G. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 76-77, 154-155), jis neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant teismo įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 61-62) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1004,65 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (b.l. 37-38). Nurodo, kad nukentėjusysis V. J. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, jo priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, todėl, vadovaujantis CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., prašo suteiktą gydymo paslaugų kainą priteisti regreso tvarka iš už tai atsakingo asmens – A. G..

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas (b.l. 39), todėl tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas V. J. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 600 eurų turtinei (įvardija kaip fizinę), 400 eurų neturtinei (įvardija kaip moralinę) žalai atlyginti – iš viso 1000 eurų (b.l. 10).

Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis patyrė turtinio pobūdžio išlaidas (vaistinės čekių, kelionės pas gydytojus bilietų ir pan.), byloje nėra, todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis neįrodė patyręs turtinę žalą, todėl prašymas priteisti 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

P. C. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Nukentėjusysis V. J. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sumušimo ir lūžusių šonkaulių savaitę gydėsi ligoninėje, maždaug mėnesį kentėjo didelius skausmus, patyrė didelį stresą, buvo apribotas jo darbingumas, dėl ko negalėjo atlikti visų ūkio darbų, slaugyti sergančią motiną.

Teismas sprendžia nukentėjusiojo V. J. prašymą atlyginti jam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą esant pagrįstu - dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis kentėjo fizinį skausmą, patyrė dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus dėl negalėjimo atlikti kasdienius buities darbus, dėl pažeminimo, kad kaimyno J. G. akivaizdoje buvo sumuštas, apie tai vėliau sužinojo ir kiti kaimynai. Vertinant nukentėjusiojo veiksmus – jis ilgai kentėjo skausmus ir nesikreipė į gydytojus vien todėl, kad nenorėjo niekam padaryti nepatogumų, nesiekė keršyti kaltinamajam tikėdamasis kad sveikata su laiku pagerės, darytina išvada, kad tuo laikotarpiu V. J. patyrė iš tikro didelius dvasinius išgyvenimus. Juo labiau, kad kaltinamojo veiksmai buvo itin ciniški, nukentėjusysis buvo sumuštas akivaizdžiai be jokios rimtos priežasties. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 400 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 302-305 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 m. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – kaltinamajam palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. G. 1004,65 Eur (vieną tūkstantį keturis eurus ir 65 ct) Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui, įpareigojant žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įm.k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000.

Priteisti iš A. G. V. J. naudai 400 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje V. J. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.