Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-274/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-07-23
Bylos Nr.
1-193-274/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albertas Milinis (pirm.), Gytis Večerskas, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kaltinamasis
R. C.
Nukentėjusysis
V. S., S. S., M. S.
Advokatai
Jelena Koltakova, Antanas Vitlipas
KAUNO APYGARDOS TEISMAS(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio,

teisėjų: Gyčio Večersko, Egidijaus Jono Grigaravičiaus,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui,kaltinamajam R. C.,gynėjui advokatui Antanui Vitlipui,nukentėjusiajai V. S.,nukentėjusiųjų S. S. ir M. S. įstatyminei atstovei I. S.,nukentėjusiosios ir įstatyminės atstovės advokatei Jelenai Koltakovai,teismo medicinos ekspertui Leonui Gogeliui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ch, a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1986-04-26, Kėdainių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv.( duomenys neskelbtini) , teistas:

1) 2003-12-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. – 30 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant elgesio apribojimą 6 mėnesiams;

2) 2004-06-08 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 180 str. 2 d.- laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 65 str., 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2003-12-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo;

3) 2005-04-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 294 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Pritaikius LR BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2004-06-08 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 metai 5 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2007-08-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d.- laisvės atėmimu 9 mėnesiams. 2008-03-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., LR BPK 362 str. paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 15 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

5) 2009-05-22 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., subendrinus apėmimo būdu ? griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, subendrinta bausmė skirtina 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 129 str. 2 d. 9 p. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. spalio 28 d. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 24.00 val. R. Ch. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Chemikų gatvės 23 namo kieme, Jonavoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį – iš sutikto N. S. norėdamas gauti cigaretę, o šiam pradėjus bėgti, jį pasivijo ir tyčia suduodamas ne mažiau kaip devynis smūgius ranka ir koja nukentėjusiajam N. S. į galvą, kairį dilbį, kairę plaštaką, kairę šlaunį, kairę blauzdą, padarė nukentėjusiajam N. S. odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje su aplinkine kraujosruva, apatinio žandikaulio pirmųjų dviejų kandžių išnirimą, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene ir prasidėjusiu plaučių uždegimu, nuo ko N. S. 2008 m. spalio 30 d. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė ir taip tyčia iš chuliganiškų paskatų jį nužudė. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

Be to, R. Ch. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, suduodamas ne mažiau kaip 9 smūgius ranka ir koja nukentėjusiajam N. S. į galvą, kairį dilbį, kairę plaštaką, kairę šlaunį, kairę blauzdą, pasinaudodamas bauginančia ir keliančia saugumo trūkumo nukentėjusiajam stygių situacija, pareikalavo ir prievarta nuo nukentėjusiojo N. S. nurengė jo striukę, 150 Lt vertės, taip plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Ch. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. spalio 28 d. vakare su T. Š. svečiavosi ir vartojo alkoholį pas L., kuri gyvena Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Kartu buvo ir G. S.. Su T. Š. išėjo į parduotuvę, esančią šalia Chemikų gatvės 23 namo, nusipirkti alaus. Pamatė gatve einantį N. S.. Jo paklausė, ar turi cigaretę. Pastarasis kažką sumurmėjo ir ėmė bėgti. Kaltinamasis pradėjo jį vytis. Pasivijęs sudavė keturis kartus N. S. į veidą. N. S. bandė gintis ir parkritęs klausė, už ką jį muša. Kaltinamasis jam atsakęs: „dėl to kad bėgi, ir už tai dabar paimsiu tavo striukę“. N. S. atsiseginėjo drabužį, o kaltinamasis jam padėjo nusirengti. Paimti striukę mintis kilo mušant N. S.. Striukę ėmė sau. Kitą dieną ją išmetė į konteinerį, nes jam buvo per didelė. Muštynes galėjo matyti T. Š., nes jis buvo netoliese. Buvo išgėręs, todėl taip padarė. Blaivas taip nesielgtų. Pripažįsta, kad mušė N. S. todėl, kad buvo girtas. Su pareikštais civiliniais ieškiniais dėl turtinės ir neturtinės žalos sutinka, jei bus nustatyta, kad N. S. mirė nuo jo smūgių. Prašo mažinti neturtinės žalos dydį.

Savo parodymus kaltinamasis detalizavo 2009-05-26 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 103-114).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais rašytiniais bylos dokumentais.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad nužudytasis N. S. jos sūnus. Su juo kartu gyveno. 2008-10-28 tarp 23.00 val. ir 24.00 val. sūnus išėjo nusipirkti alaus ir grįžo į namus sumuštas. Buvo sumušta galva, akis, iš lūpų bėgo kraujas, drabužiai buvo šlapi ir nešvarūs, neturėjo striukės. Sūnus pasakė, kad prie parduotuvės dviese jį sumušė ir nurengė striukę. Virtuvėje jam pasidarė bloga, pasisakė, kad jam silpna ir paprašė kviesti gydytojus. Prarado sąmonę. Atvažiavę gydytojai išvežė sūnų į ligoninę komos būsenos, o 2008-10-30 N. mirė.

Dėl padarytos žalos reiškia ir prašo priteisti 53 588,00 Lt turtinės ir neturtinės žalos civilinį ieškinį. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi ji. Sūnaus laidojimo išlaidos sudaro 3 588 Lt. Tai yra: ritualinės paslaugos, salės nuoma, karstas, drabužiai, gedulingi pietūs, gedulingos muzikos paslaugos, pavogtos striukės kaina. Be to, dėl sūnaus netekties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Vyras mirė, kai sūnui buvo 14 m. Nuo to laiko N. augino viena. Jam skyrė daug dėmesio, nes kartu gyveno, buvo artimi. Nuo 2003 m. sūnus atsikėlė pas ją gyventi, ir nuo to laiko abu kartu rūpinosi buitimi, dalinosi džiaugsmais ir rūpesčiais. Sūnus ją slaugė ir pirko vaistus, padėdavo sumokėti mokesčius. Po sūnaus mirties pablogėjo sveikata. Dėl to prašo priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą.

Nukentėjusiųjų S. S., ir M. S. įstatyminė atstovė I. S. parodė, kad N. S. ? buvęs jos sutuoktinis. Jų santuoka nutraukta 2003-07-14. Gyvenant santuokoje gimė du vaikai: duktė S. S., gim.( duomenys neskelbtini), ir sūnus M. S., gim.( duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo N. apsigyveno pas motiną. Iš N. S. buvo priteistas vaikų išlaikymas. Vaikai palaikė su tėvu ryšį, bendravo. Išlaikymą teikė ir paremdavo vaikus pagal galimybes, juos lankydavo. Tėvo mirtis vaikams buvo netikėta. Dėl to vaikai patyrė didelį dvasinį skausmą, išgyvenimus, nes su tėvu buvo artimi, palaikė ryšį. Tėvo netektis neigiamai atsiliepė vaikų emocinei būsenai, sutriko miegas, mityba, mokslai, bendravimas su artimaisiais ir draugais. Dėl to prašo priteisti ir kaltinamojo 100 000 Lt neturtinę žalą, po 50 000 Lt kiekvienam vaikui.

Liudytoja V. G. parodė, kad dirba pardavėja parduotuvėje „Ekstra“ Jonavoje, Chemikų g. 21A. 2008-10-28 parduotuvėje dirbo iki 03 val. Prieš 24.00 val. į parduotuvę kelis kartus buvo atėjęs iš matymo pažįstamas vyras (N. S.) ir pirko alaus. Nepastebėjo, kad jis būtų sumuštas. Parduotuvėje jis lankydavosi dažnai. Vėliau sužinojo, kad prie parduotuvės buvo sumuštas žmogus.

Liudytojas Nr. 20, ( duomenys neskelbtini), parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. 2008-10-28 Jonavoje, prie Chemikų g. 23 namo kaltinamasis R. Ch., mušė žmogų. Kiek sudavė smūgių, nežino. Gulintis vyras buvo mušamas rankomis ir spardomas.

Atlikus teismo medicinos tyrimą, specialisto išvadoje Nr. M 1335/08 (02) konstatuota, kad N. S. mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų pabrinkimu, antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene ir prasidėjusiu plaučių uždegimu. N. S. mirė 2008-10-30 2.00 val.

N. S. lavone nustatyti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu ( klinikiniai duomenys); odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; muštinė žaizda apatinėje lūpoje su aplinkine kraujosruva; apatinio žandikaulio pirmųjų dviejų kandžių išnirimas; poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu gavosi nuo suduotų smūgių į veido sritį ( kairės akies viršutiniame voke ir apatinėje lūpoje). Odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su aplinkine kraujosruva, apatinio žandikaulio dviejų pirmųjų kandžių išnirimas padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. Tai galėjo gautis, suduodant kumštimi arba spiriant koja. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje padaryta kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu pusrutuliu, odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke su aplinkine poodine kraujosruva, muštinė žaizda apatinėje lūpoje su aplinkine kraujosruva, dviejų pirmųjų kandžių išnirimas apatiniame žandikaulyje N. S. padaryta dviejų parų laikotarpyje iki mirties. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarytos dviejų parų laikotarpiu prieš mirtį. Poodinės kraujosruvos krūtinėje padarytos 3-5 paros prieš mirtį. N. S. lavone rasta devyni (9) atskiri sužalojimai. Esant N. S. gyvam, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu galvos smegenų pusrutuliu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių, būtų kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visi kiti išvardinti sužalojimai, esant N. S. gyvam, kvalifikuojant kartu ir atskirai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad visi sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas krūtinėje, padaryti netrukus vienas po kito. N. S. lavono kraujyje alkoholio nerasta. Sužalojimai N. S. galvoje ir veide yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje galėjo gautis ginantis nuo smūgių. Po kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu N. S. iki galvos smegenų spaudimo reiškinių galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Po kitų padarytų sužalojimų N. S. iki pat savo mirties galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu N. S. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai N. S. padaryti ne mažiau kaip aštuoniais (8) trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 17-23).

2009-03-18 specialisto paaiškinime konstatuota, kad sužalojimai N. S. galvoje yra ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių padarinys. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo gautis įspiriant koja, apauta batu (1 t., b. l. 24).

Specialisto išvadą patvirtino teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas L. G..

2009 m. balandžio 8 d. d. įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad natūraliame apšvietime apžiūrėta įvykio vieta Jonavoje, Chemikų gatvėje, prie namo Nr. 23, (1 t., b. l. 5-10).

Kauno medicinos universiteto klinikų 2008-10-30 pažymoje Nr. 1ME-(1.32)-179, konstatuota, kad 2008 m. spalio 29 d. į Kauno medicinos universiteto klinkų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių atvežtas N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Jonavoje, Chemikų g. 23-32. 2008 m. spalio 30 d. N. S. mirė (1 t., b. l. 11).

Teismo medicinos instituto 2008-10-31 pažymoje Nr. M 1335 konstatuota, kad 2008-10-31 atlikus S. N. lavono teismo medicininį tyrimą nustatyta, kad mirtis įvyko nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (1 t., b. l. 15).

Ieškovas Kauno teritorinės ligoninių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 6565,80 Lt žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo iš atsakovo R. Ch., už N. S. gydymą (1 t., b. l. 30-31).

Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2009-01-22 nutarimas nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo įtariamojo T. Š. atžvilgiu (2 t., b. l. 51-52).

Liudytojo T. Š. 2009-01-27 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota įvykio vieta, kurioje būdamas su R. Ch., pamatė N. S.. Taip pat nurodo kryptį, kuria R. Ch nusivijo N. S.. Akcentuoja vietą, kur ir kaip sėdėjo N. S., o šalia jo stovėjo R. Ch . (2 t., b. l. 65-71).

Atpažinimo protokole užfiksuota, kad liudytoja V. G. atpažino N. S. kaip asmenį, dažnai besilankantį parduotuvėje (2 t., b. l. 17-18).

2008-11-24 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu liudytojas Nr. 20, ( duomenys neskelbtini), atpažino R. Ch. (1 t., b. l. 109-110).

Kaltinamasis R. Ch., iš esmės pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo nužudymu ir plėšimu, neneigė ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių.

Atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, tai yra nukentėjusiojo mirtis turi būti pripažinta būtinąja, o ne atsitiktine kaltininko padarytos veikos pasekme.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog nukentėjusiojo N. S. mirtis buvo smurtinė, ir įvyko nuo tiesioginio fizinio poveikio į gyvybiškai svarbų organą - galvą. Nustatyta, kad N. S. suduota ne mažiau kaip 9 smūgiai ranka ir koja į galvą ir kitas kūno vietas. Taigi būtent kaltinamojo R. Ch., veika, o ne kiti veiksmai, buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga, nes jeigu nukentėjusiajam nebūtų buvę padaryti sunkūs sužalojimai galvos srityje, jis nebūtų miręs. Nors nukentėjusysis mirė ne iš karto, tai yra ne 2008 m. spalio 28 d., bet 2008 m. spalio 30 d. ligoninėje, ši aplinkybė nepaneigia priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, nes veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnį svarbu ne mirties laikas, o mirties priežastis. Pats kaltinamasis pripažįsta sudavęs tik 4 smūgius į galvą, ir nepamena ar spyrė nukentėjusiajam, tačiau jo tokie parodymai yra paneigiami byloje esančiais įrodymais. Specialisto išvadoje konstatuota, kad N. S. lavone rasta 9 atskiri sužalojimai. (1 t., b. l. 17). 2009-03-08 specialisto paaiškinime konstatuota, kad N. S. sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarytos kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo gautis įspiriant koja apauta batu (1 t., b. l. 24). Tai patvirtina ir liudytojas Nr. 20, kuriam taikomas anonimiškumas. Specialisto išvadą patvirtino teismiamojo posėdžio metu dalyvavęs teismo medicinos ekspertas. Kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tikėtina, kad konkretaus suduotų smūgių skaičiaus ir spyrimo aplinkybių, nepamena dėl girtumo. Ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokiu būdu, nustatyta, kad kaltinamasis R. Ch., smurtavo į gyvybiškai svarbius, lengvai pažeidžiamus ir dėl jų sužalojimo galinčius sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat ir mirtį, žmogaus kūno organus. Smurtas buvo intensyvus, viso suduoti 9 smūgiai rankomis ir kojomis, dėl to, kad nukentėjęs nuo jo bėgo. Panaudojęs smurtą ir paėmęs striukę R. Ch., pasišalino iš įvykio vietos, buvo abejingas savo įvykdytos veikos padariniams, tai yra naktį paliko sužalotą žmogų, nuėjo nusipirkti alaus ir toliau girtavo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje sutikęs nukentėjusįjį, paprašė jo cigaretės. Pastarajam ėmus bėgti, kaltinamasis jį nusivijo, bei pasivijęs mušė nukentėjusįjį dėl mažareikšmės dingsties, be savanaudiškų paskatų. Sudavė N. S. smūgius į veidą, nuo kurių visumos nukentėjęs mirė. Nagrinėjamoje situacijoje, vertinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad nukentėjusiajam suduoti smūgiai dėl mažareikšmės priežasties ir be preteksto, kaltininkui neadekvačiai suregavus į tai, kad N. S. nuo jo bėgo, atsisakęs duoti cigaretę. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip aiškus žmogaus ir visuomenės negerbimas, noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų kvalifikuojamas, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Tai reiškia, kad nužudyta siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų.

Savanaudiškumas baudžiamojoje teisėje suprantamas kaip nusikaltimo motyvas – skatinamoji priežastis, pagrindas nusikalstamam veiksmui. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis R. Ch., pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį siekdamas turėti naudos sau ar kitiems asmenims. Pats kaltinamasis pripažino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį todėl, kad šis nuo jo bėgo. Nusikaltimo motyvas yra kaltinamojo chuliganiško pobūdžio veiksmai, bet ne savanaudiškumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika iš nužudymo dėl savanaudiškų paskatų prokuroro pateiktame naujame kaltinime bylos nagrinėjimo teisme metu pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., perkvalifikuotina į nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis pripažino ir tai, kad jis vydamasis nukentėjusįjį išankstinės tyčios pagrobti sriukę neturėjo. Tačiau nusikaltimo vykdymo metu, po suduotų N. S. smūgių į veidą, jo tikslas dėl nusikaltimo dalyko pasikeitė. Pasinaudojęs sumušto asmens baime ir nesipriešinimu, plėšimo būdu pagrobė iš N. S. striukę.

Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamose bylose“ 11 p.). Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinu objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos padarinys – turto užvaldymas. Tai reiškia, kad kaltininkas nugali tam tikrą nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pasisavina svetimą turtą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltininkas nurodė, kad pavartojęs fizinį smurtą prieš N. S., sumanė pasisavinti nukentėjusiojo striukę bei ją užvaldė. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikaltamos veikos tikslas, bet tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Kaltinamasis pripažino, jog pasivijęs nukentėjusįjį N. S. sudavė jam keturis smūgius į galvą. Jis patvirtino ir tai, kad nukentėjęs tuomet nesipriešino ir sutiko atiduoti striukę, bijodamas jo. Tai rodo, kad N. S. po kaltinamojo suduotų smūgių buvo įbaugintas ir galimybė pasipriešinti jam buvo atimta. Pažymėtina, kad buvo vėlyvas ruduo ir nakties metas (2008-10-28 apie 23.00-24.00 val.). Ši R. Ch., padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1 d.

Įvertinus visa tai kas išdėstyta nustatyta, kad R. Ch., panaudodamas fizinį smurtą prieš N. S., pagrobė nukentėjusiojo striukę ir įvykdė plėšimą. Smogiant smūgius į pavojingas gyvybei kūno vietas – galvą, ir kilus padariniams, tai yra įvykus nukentėjusiojo mirčiai, kaltinamojo veiksmais buvo padarytas ir kitas – sunkesnis nusikaltimas – tyčinis nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.

Todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – BK 129 str. 2 d. 8 p. ir BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis R. Ch., mušdamas nukentėjusįjį bei pagrobdamas striukę, veikė tyčia. Jo kaltė nužudant N. S. pasireiškė netiesioginės tyčios forma, tai yra kaltinamasis smogdamas nukentėjusiajam į galvą - pavojingą gyvybei organą - suprato, jog tuo kelia pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau jiems buvo abejingas ir sąmonigai leido tokioms pasekmėms kilti. Smūgiuodamas nukentėjusiajam į pavojingas sveikatai ir gyvybei sritis, kaltininkas suvokė savo elgesio galimus padarinius ir valingai leido jiems atsirasti

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina girtumas nusikaltimo padarymo metu, nes jis turėjo įtakos ir iš dalies sąlygojo nusikalstamų veikų padarymą.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriuje, kai nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra ją sunkinančių aplinkybių, ir nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnį.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. Ch., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė dvi veikas, kurių viena priskiriama prie apysunkių, o kita prie labai sunkių nusikaltimų, kurio pasekmės yra neatstatomos ir negrįžtamos. Kaltinamasis tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, kuris tokių pasekmių savo elgesiu niekaip neįtakojo. Anksčiau jis teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 117-119, 149-157, 3 t., b. l. 1-16) iš ko sprendžiama, kad yra linkęs nusikalsti ir iš to išvadų nedaro. Baustas administracine tvarka (2 t, b. l. 123-125), Jonavos PSPC psichiatro ir priklausomybės ligų priežiūroje nesilankė ir neįrašytas (2 t., b. l. 145-146), Pravieniškių 3-ujų pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 132). Niekur nedirbantis, turi mažametį sūnų (2 t., b. l. 33). Teismas mano, kad kaltinamojo asmenybės bruožai, jo elgesys, gyvenimo būdas, moralinės nuostatos sąlygojo nusikaltimų įvykdymą. Atsižvelgus į tai kas paminėta, kaltinamajam R. C. skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė, nei bausmės už šias veikas numatytas vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio pagrindu, teismas paskiria bausmę kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 ar 11 straipsnius, paskirtos bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Be to, pažymėtina, kad R. Ch. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-598/2009, yra nuteistas (3 t., b. l. 28-30). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Ch., palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas, paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi (3 t., b. l. 22), bei pratęsta Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi (3 t., b. l. 27). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl paskirtoji bausmė pagal paminėtą nuosprendį nebus bendrinama.

Šioje baudžiamojoje byloje R. Ch kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas šiuo nuosprendžiu, pobūdį, sunkumą, pavojingumą, kaltinamajam paskirtina kardomoji priemonė suėmimas.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 6565,80 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimą, iš R. Ch. už N. S. gydymą (1 t. b. l. 30-31, 34-36). Ieškinys pagrįstas, jis priteistinas.

Nukentėjusioji V. S., pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. Ch., priteisti 3 588 Lt turtinę žalą, kurią sudaro: laidojimo išlaidos ? 1 728 Lt, gedulingi pietūs ? 1 500 Lt, gedulingos muzikos paslaugos ? 210 Lt, pagrobta striukė ? 150 Lt, bei 50 000 Lt neturtinę žalą (1 t., b. l. 123-125, 128-133). Byloje pateikti laidojimo paslaugų įmonės kvitai, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, todėl priteistinas.

Nukentėjusiųjų S. S, ir M. S., įstatyminė atstovė I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 147-149). Byloje esančiu santuokos liudijimu, kuriame nurodoma, kad 1997 m. balandžio 19 d. (akto įrašas Nr. 60) N. S. susituokė su I. P. (2 t., b. l. 8) įrodyta kad, N. S. buvo I. S. vyras. Santuokoje jiems gimė du vaikai: M. S., gimęs ( duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 9), ir S. S., gimusi ( duomenys neskelbtini)(2 t., b. l. 10). Byloje esantis ištuokos liudijimas Nr. 156052, išduotas 2003-07-21, patvirtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-06-12 sprendimu N. S. ir I. S. santuoka nutraukta ( 2 t., b. l. 11).

Nukentėjusieji V. S., S. S. ir M. S., dėl R. Ch. padarytų tyčinių sužalojimų patyrė ir neturtinės žalos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, sveikatos pablogėjimas, liekamieji reiškiniai. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti asmeniui dėl gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nukentėjusiajai V. S. pablogėjo sveikata, po patirto streso tapo nestabilus arterinis kraujo spaudimas, skirti antihipertenziniai vaistai, sutriko psichinė sveikata. Ji neteko sūnaus, su kuriuo pastaruoju metu gyveno ir siejo ateitį. S. S. ir M. S. po tėvo mirties dažnai verkia, nenori bendrauti su kitais vaikais, nemiega, šaukia naktimis. Vaikai mylėjo tėvą, ir patirtą netektį labai sunkiai išgyvena. Reikalaujama priteisti po 50 000 litų dydžio neturtinė žala yra reali, nėra per didelė, atitinka įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, į kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, nusikaltimo pasekmes, ši neturtinė žala priteistina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti prie bylos nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299, 303, 304, 305, 307 ir 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Ch., pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p., ir 180 str. 1 d. ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę R. Ch. paskirti 16 (šešiolika) metų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. Ch. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą ir suimti teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2009 m. liepos 23 d.

Kauno teritorinei ligonių kasai iš R. Ch. priteisti 6565,80 Lt ( šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus 80 cnt) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Nukentėjusiajai V. S., iš R. Ch., priteisti 3588,00 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus ) turtinės žalos ir 50 000 Lt ( penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajai S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. Ch., priteisti 50 000 Lt ( penkiasdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. Ch., priteisti 50 000Lt ( penkiasdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo ir jo nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas Albertas MilinisTeisėjai Gytis VečerskasEgidijus Jonas Grigaravičius