Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1647-603/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
e2S-1647-603/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16816-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
Danske Bank A
Atsakovas
UAB ,,Būsto paskolų draudimas“
Trečiasis asmuo
T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1647-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16816-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.; 3.3.2.2.; 3.2.3.6.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, ieškinį atsakovui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo T. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, 2014 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 25 625,53 Eur draudimo išmoką ir 770,87 Eur palūkanų nuo priteistinos draudimo išmokos sumos už 6 mėn. Taip pat priteisti iš atsakovo 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas su trečiuoju asmeniu T. K. sudarė kredito sutartį dėl paskolos, kurios paskirtis sodo namo įsigijimui ir apdailos darbų užbaigimui.

2007 m. rugpjūčio 14 d. trečiasis asmuo su atsakovu sudarė būsto kredito draudimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo draudžiamojo įvykio atveju išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų, prisiimtų sudarant kredito sutartį, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į atsakovą, jog jis išmokėtų draudimo išmoką, lygią nepadengtai kredito daliai ir 3 mėn. palūkanų sumai, iš viso – 117 831,03 Eur. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu nutarė išmokėti ieškovui 79 350,89 Eur draudimo išmoką, tačiau likusią mokėti atsisakė, kadangi likusi kredito dalis, skirta būsto remontui, nebuvo panaudota pagal paskirtį. Trečiasis asmuo 2013 m. vasario 28 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl neišmokėtos dalies. Taip pat pateikė ir dokumentą, patvirtinantį 234 000 Lt išlaidas būsto remontui ir apdailai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sumokėjo dar papildomai 12 854,61 Eur, tačiau likusią sumą mokėti atsisakė. Atsakovas įsitikinęs, jog pateikti dokumentai nepatvirtina patirtų išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ 2015 m. balandžio 21 d. teismui pateikė prašymą dėl statybos techninės ekspertizės skyrimo.

Nurodė, jog byloje yra kilęs ginčas dėl to, kiek tikslinio kredito lėšų skirtų remontui buvo realiai panaudota pagal kreditavimo sutartyje nustatytą paskirtį. Pažymėtina, jog ieškovas ir kredito gavėjas neįrodė ir nepagrindė lėšų skirtų remonto darbams atlikti panaudojimo pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, reikalingos specialios mokslo žinios, kurios pagrįstų draudimo išmokos dydį ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašymą tenkino ir paskyrė statybos techninę ekspertizę statybos darbų (remonto) skaičiuojamai kainai nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti teismo ekspertui K. J.. Taip pat įpareigojo teismo ekspertą atsakyti į šiuos klausimus: kokie statybos darbai, įskaitant ir statybos sklypo tvarkymo darbus, buvo atlikti gyvenamajame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), lyginant turto būklę 2007 m. rugpjūčio mėn. ir dabartinę turto būklę; kokios yra turto sukūrimo sąnaudos (įskaitant darbo jėgą, medžiagas ir mokesčius), lyginant turto būklę 2007 m. rugpjūčio mėn. ir dabartinę turto būklę, jas skaičiuojant statybos darbų atlikimo metu (2007 m rugpjūtis – 2008 m. sausis) buvusiomis kainomis; kokie statybos (remonto) darbai buvo atlikti name su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lyginant jo dabartinę ir 2007 m. rugpjūčio mėn. (įsigijimo metu) buvusią turto fizinę būklę, kartu pateikiant ir šiems darbams atlikti panaudotas statybines medžiagas; kokia yra namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos darbų (remonto) kaina (su panaudotomis medžiagomis), ją skaičiuojant remonto darbų atlikimo metu buvusiomis kainomis. Be to, civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti iki bus atlikta ekspertizė.

Nustatė, jog žalos dydžiui nustatyti reikalingos specialios žinios, todėl šioje byloje skirtina statybos techninė ekspertizė statybos darbų (remonto) skaičiuojamai kainai nustatyti (CPK 212 str.).

Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo eksperto K. J. siūloma ekspertizės atlikimo kaina yra mažesnė (1 210 Eur) už siūlomą teismo eksperto T. M. (1 250 Eur), todėl ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui K. J.

Šalies argumentai

Apeliantas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį.

Nurodė, jog byloje yra ginčas dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio – negrąžintų būsto kreditų ir palūkanų sumos. Šių sumų nustatymas nereikalauja specialių mokslo ar kitų žinių. Taip pat nė viena iš statybos techninių ekspertizės rūšių nėra tinkama atsakovo prašyme skirti teismo ekspertizę nurodytam tikslui – nustatyti į būsto remontą investuotą sumą – pasiekti.

Be to, apelianto nuomone, prašymas skirti ekspertizę buvo pateiktas, nagrinėjant bylą iš esmės, todėl jo pateikimas akivaizdžiai vilkina bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą iš dalies tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ekspertu ekspertizei atlikti skirtas K. J. ir ekspertizę pavesti atlikti ekspertui T. M. Taip pat atmesti ieškovo atskirąjį skundą, nutariant, kad byloje būtina skirti statybos techninę ekspertizę apdailos darbų užbaigimo skaičiuojamajai kainai nustatyti, ekspertui užduodant šiuos klausimus: kokie apdailos darbų užbaigimo darbai buvo atlikti name su priklausiniais lyginant jo/jų dabartinę ir 2007 m. rugpjūčio mėn. buvusią turto fizinę būklę, kartu pateikiant ir šiems darbams atlikti panaudotas statybines medžiagas; kokia yra namo su priklausiniais apdailos darbų užbaigimo kaina ją skaičiuojant apdailos darbų užbaigimo metu buvusiomis kainomis.

Atsakovas iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir prašyme dėl ekspertizės skyrimo. Papildomai pasisakė dėl ekspertizės rūšies ir eksperto, paskirto atlikti statybos techninę ekspertizę. Atsakovo nuomone, paskirtas ekspertas neturi kvalifikacijos ir kompetencijos statybos techninei ekspertizei atlikti, todėl atsižvelgiant į tai, turi būti paskirtas naujas ekspertas, kuris yra kompetentingas atlikti paskirtą ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas dalyje dėl ekspertizės ir eksperto paskyrimo netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės būtinumo ir paskirto eksperto kompetencijos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2007 m. rugpjūčio 14 d. trečiasis asmuo T. K. su atsakovu UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sudarė būsto kredito draudimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo draudžiamojo įvykio atveju išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

Pažymėtina, jog trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų, prisiimtų sudarant kredito sutartį, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į atsakovą, jog jis išmokėtų draudimo išmoką. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu išmokėjo ieškovui 79 350,89 Eur draudimo išmoką, tačiau likusią mokėti atsisakė, kadangi likusi kredito dalis, skirta būsto remontui, nebuvo panaudota pagal paskirtį. Atsakovas įsitikinęs, jog pateikti dokumentai nepatvirtina patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas paskyrė statybos techninę ekspertizę statybos darbų (remonto) skaičiuojamai kainai nustatyti.

Apeliantas Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ekspertizės ir eksperto paskyrimo, kadangi, apelianto nuomone, ekspertizės skyrimas šiuo atveju nėra tikslingas ir būtinas, o paskirtas ekspertas nėra kompetentingas atlikti paskirtą ekspertizę.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis bylai aktualiu reglamentavimu pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi apylinkės teismas nusprendė paskirti nekilnojamojo turto statybos techninę ekspertizę, pavesti ekspertui atsakyti į klausimus bei sustabdyti civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė. Ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų byloje, todėl įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės šalims atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra paskirta ekspertizė, kadangi tokio pobūdžio nutartis yra susijusi su įrodymų rinkimu, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Taigi, nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo, nepaisant to, kad apylinkės teismas šio fakto skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neišskyrė, yra neskundžiama. Tai reiškia, kad nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo nėra apeliacinio skundo objektas. Esant aptartam teisiniam reguliavimui, apeliacinis procesas, pradėtas dėl apylinkės teismo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., CPK 315 str. 5 d., CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju, civilinė byla buvo sustabdyta CPK 164 str. 2 p. pagrindu, paskyrus nekilnojamojo turto statybos techninę ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos sustabdymas, paskyrus ekspertizę, yra pagrįstas, todėl nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutarė:

Apeliacinį procesą, pradėtą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė ir paskirtas ekspertas, nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė