Kauno apygardos teismo nutartis

2026-02-03 · Civilinė byla Nr. e2S-305-775/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-03
Bylos Nr.
e2S-305-775/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Pincis“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-305-775/2026Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01246-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11;3.5.20.2; 3.3.2.6.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pincis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pincis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. B. ir „AS Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pincis“ (toliau – pareiškėja, skolininkė) skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) panaikinti skundžiamą patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo; 2) įpareigoti paskirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti.

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolė N. B. (toliau – antstolė) vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjos turto. Pareiškėja gavo antstolės 2025 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo nurodoma paskelbti pirmąsias varžytynes pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui: pastatui – administraciniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas). Varžytynių pradžios data 2025 m. rugpjūčio 22 d. 10:02:37, varžytynių pabaigos data 2025 m. rugsėjo 22 d. 10:02:59; varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini); varžytynių kaina – 47 200 Eur, kuri apskaičiuota remiantis UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita. Ataskaitoje nurodyta turto vertinimo data – 2024 m. rugsėjo 11 d., o nekilnojamasis turtas įvertintas 59 000 Eur suma. Pareiškėja nesutiko su nustatyta turto pardavimo kaina, kadangi realiai turto kaina rinkoje yra daug didesnė nei nurodoma prieš metus sudarytoje vertinimo ataskaitoje. Antstolė turto vertę nustatė pagal prieš metus atlikto turto vertinimo duomenimis, neatsižvelgdama į turto vertės pasikeitimą rinkoje. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitoje nurodytas turto vertinimo tikslas – turto įkeitimo, dokumentas skirtas pateikti kreditavimo įstaigoms, todėl nėra aišku, kiek šiuo turto vertinimu gali būti vadovaujamasi. Kadangi pastaruoju metu nekilnojamojo turto vertės ženkliai kilo, antstolė turėtų objektyviai nustatyti varžytynėse parduodamo turto vertę bei paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę vykdomosiose bylose.

3. Antstolė N. B. atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad 2025 m. kovo 20 d. išieškotojas AS Citadele bankas Lietuvos filialas (toliau – išieškotojas) pateikė vykdyti 2025 m. vasario 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pardavimo iš pareiškėjos. Skolininkei gera valia nevykdant išduotų vykdomųjų dokumentų, skola išieškoma priverstinai. 2025 m. gegužės 7 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolininkės turto ekspertizės skyrimo. Ekspertizė pavesta atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Verslavita“. 2025 m. gegužės 7 d. pranešimu skolininkė informuota apie atliktą ekspertizę ir areštuotų daiktų įvertinimo kainas. UAB „Verslavita“ ekspertizės akte nurodė, kad ekspertizė buvo atlikta naudojant lyginamąjį metodą, t. y. vertinama turtą lyginant su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorio kainos žinomos turto vertintojui. Pareiškėja skunde neužsimena, kad turto vertinimas atliktas 2025 m. gegužės 14 d. Pareiškėja antstolei jokio prieštaravimo dėl UAB „Verslavita“ ekspertizės akte nustatytų kainų nepareiškė, todėl 2025 m. rugpjūčio 22 d. priimtas patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo.

4. Išieškotojas „AS Citadele banka“ Lietuvos filialas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestas.

6. Teismas iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad antstolė vykdo notaro vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JŠ-2304, dėl 86,41 Eur delspinigių (skolos), 91,07 Eur notaro paslaugų, 136,54 Eur palūkanų (skolos), 12 047,74 Eur skolos ir 354,68 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojo naudai.

7. Antstolė 2025 m. gegužės 7 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kuriuo paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti ir ekspertizę pavedė atlikti UAB „Verslavita“. 2025 m. gegužės 27 d. patvarkymu apie turto vertę antstolė informavo išieškotoją ir pareiškėją, kad ekspertizės objekto rinkos vertė yra 59 000 Eur, papildomai buvo išaiškinta teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Minėtas patvarkymas pareiškėjai įteiktas 2025 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu. Antstolė, negavusi prieštaravimų dėl turto įkainojimo, 2025 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo.

8. Teismas nustatė, kad antstolė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė 2025 m. gegužės 7 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 598 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pareikšta nušalinimų antstolės paskirtam ekspertui, todėl pareiškėjos argumentą, kad turtas įvertintas pagal vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad turtas buvo apžiūrėtas ir įvertintas 2024 m. rugsėjo 11 d., teismas vertino kaip klaidingą, neatitinkantį tikrovės bei nepagrįstą.

9. Teismas vadovavosi CPK 681 straipsniu ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju, ekspertui vykdant turto apžiūrą, dalyvavo K. M., taip pat antstolės patvarkymai dėl ekspertizės skyrimo ir turto įvertinimo įteikti proceso šalims, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad pareiškėja nežinojo apie 2025 m. gegužės 14 d. turto vertės nustatymo ekspertizę ir jos rezultatus. Pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų nepateikė informacijos apie 2025 m. gegužės 14 d. atliktą ekspertizę, todėl pareiškėjos prašymą atlikti ekspertizę teismas vertino labiau kaip proceso vilkinimą ir bandymą nuo teismo nuslėpti tam tikrus svarbius faktus.

10. Pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent pareiškėjai. Todėl siekdama įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, pareiškėja turėjo pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir juos pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėja neskundė nei ekspertų, nei ekspertizės akto dėl turto vertės nustatymo bei jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, kad turtas ekspertizės metu buvo įvertintas netinkamai. Nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o kol jis galioja, antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis.

11. Teismas pažymėjo, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai, tarpusavyje varžydamiesi, varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą.

12. Vadovaujantis išdėstytu teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, nes antstolės veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Pincis“ (toliau – apeliantė) prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti, tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų. Panaikinti patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo ir įpareigoti paskirti naują ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantė nesutinka su nustatyta turto pardavimo kaina, kadangi realiai rinkoje turto kaina yra daug didesnė nei nurodoma patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo.

13.2. Turto kaina varžytynių metu yra didesnė, nei buvo įkainota prieš metus sudarytoje administracinio pastato vertinimo ataskaitoje, kadangi per šį laikotarpį nekilnojamojo turto rinka plėtėsi, didėjo jo paklausa, taigi ir kilo turto vertė. Nustačiusi pradinę turto pardavimo kainą, antstolė pažeidė CPK 681 straipsnį, kadangi nebuvo atsižvelgta į realią rinkos kainą bei paklausta apeliantės nuomonės dėl turto vertės. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.

13.3. Vykdant teismo sprendimus, būtina griežtai laikytis priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolio veiksmų teisėtumas. Prieš priimant patvarkymus, apeliantė nebuvo informuota. Ji gavo tik skundžiamus patvarkymus, dėl kurių teikti nuomonės ar kokių nors įrodymų net nebeįmanoma, nes jie jau priimti ir vienintelis kelias juos panaikinti yra teikti skundą dėl antstolio veiksmų, ką šioje situacijoje ji ir yra priversta daryti.

13.4. Apeliantės vertinimu, šiose vykdomosiose bylose turėtų būti paskirta nauja turto vertės nustatymo ekspertizė, kurios metu paaiškėtų, kiek turtas yra vertas antstolės veiksmų atlikimo dieną. Antstolė ignoravo nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, neveikė tinkamai vykdymo procese, iškėlė išieškotojų interesus aukščiau skolininkės intereso realizuoti turtą realia rinkos verte, todėl patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo naikintinas. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus įvertino netinkamai, todėl nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

14. Antstolė N. B. ir išieškotojas „AS Citadele banka“ Lietuvos filialas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų ir iš varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto kainos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Neginčytina, jog turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas yra viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taikylės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė.

19. Nagrinėjamu atveju skolininko pateikti argumentai dėl netinkamo turto įkainojimo, antstolio veiksmų neteisėtumo ir būtinybės naikinti patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo yra nepagrįsti tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl atmestini. Skolininkas savo skundą iš esmės grindžia subjektyvia nuomone, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė yra didesnė nei nustatyta vykdymo procese, tačiau šių teiginių nepatvirtina jokiais objektyviais, patikimais ir leistinais įrodymais, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas.

20. Visų pirma pažymėtina, kad skolininkas nepagrįstai nurodo, jog turtas buvo įkainotas pagal prieš maždaug metus parengtą administracinio pastato vertinimo ataskaitą. Šis teiginys neatitinka vykdomosios bylos medžiagos ir yra akivaizdžiai klaidingas. Iš bylos dokumentų matyti, kad antstolė, kilus abejonių dėl turto vertės ir siekdama užtikrinti tinkamą Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, 2025 m. paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kuri buvo atlikta laikantis visų procesinių reikalavimų. Būtent 2025 m. atliktos ekspertizės išvada ir buvo pagrindas nustatyti areštuoto turto vertę bei pradinę jo pardavimo kainą varžytinėse. Todėl skolininko argumentai, esą turto vertė nustatyta remiantis senesne, prieš metus parengta vertinimo ataskaita, yra nepagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių ir negali būti laikomi teisėtu pagrindu ginčyti antstolio veiksmus.

21. Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kai turto vertė nustatoma ekspertizės būdu, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė, kol ekspertizės aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ekspertizės aktas nebuvo skolininko ginčytas nei procesine, nei materialine prasme, jis nebuvo skundžiamas, taip pat nepateikta jokių argumentų, leidžiančių abejoti eksperto kompetencija, taikytais vertinimo metodais ar nustatytų išvadų pagrįstumu. Kol ekspertizės aktas galioja, antstolis ir vykdymo proceso šalys privalo juo vadovautis, o vien skolininko nesutikimas su ekspertizės rezultatais nesudaro pagrindo šio akto ignoruoti ar laikyti jį neteisėtu.

22. Skolininko teiginiai, kad per laiką nekilnojamojo turto rinka plėtėsi, didėjo turto paklausa ir dėl to kilo turto vertė, taip pat yra bendro pobūdžio ir neparemti jokiais konkrečiais duomenimis, susijusiais būtent su nagrinėjamu turtu. Bendros ekonominės ar rinkos tendencijos savaime neįrodo konkretaus objekto vertės pasikeitimo, o Civilinio proceso kodekso 681 straipsnis numato turto perkainojimo galimybę tik tais atvejais, kai pateikiami objektyvūs įrodymai, patvirtinantys esminį turto rinkos vertės pasikeitimą. Skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad 2025 m. ekspertizės metu nustatyta turto vertė neatitinka realios rinkos kainos antstolio veiksmų atlikimo metu. Todėl teiginiai apie tariamai padidėjusią turto vertę laikytini tik prielaidomis.

23. Nepagrįstas ir skolininko argumentas, kad jis nebuvo informuotas apie turto vertės nustatymą ir neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2025 m. gegužės 7 d. antstolės patvarkymas Nr. S-25-43-13677 skirti turto vertės ekspertizę UAB „Pincis“ buvo išsiųstas el. paštu. Minėtame patvarkyme išaiškinta, kad vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per 3 dienas nuo tos dienos, kuria gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 str. nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimus. Apeliantė nušalinimo ekspertui nepareiškė (el. b. l. 163–166, 1 t.). 2025 m. gegužės 27 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-43-15639 Dėl areštuoto turto įkainojimo, informacijos dėl areštuoto įkainoto turto realizavimo tvarkos pakeitimo, kurį taip pat išsiuntė el. paštu UAB „Pincis“. Minėtame patvarkyme vykdymo proceso šalims buvo išaiškinta, kad motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizes išvados, vykdymo proceso šalys turi teise pateikti per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos ir išaiškinta teisė su ekspertizes aktu susipažinti prisijungus prie vykdomųjų bylu portalo asmens autentifikavimo priemonėmis (su elektroniniu parašu arba per elektronines bankininkystes sistemas, per Elektronines valdžios vartų portalą), arba atvykus į antstolio kontorą, kontoros darbo laiku (el. b. l. 182–185, 14, 1 t.), tačiau skolininkas jokių prieštaravimų dėl ekspertizės akto nustatytu terminu nepateikė. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šalis, nepasinaudojusi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis nustatytais terminais, negali vėliau remtis tuo kaip pagrindu ginčyti teisėtai atliktus vykdymo proceso veiksmus.

24. Skolininko prašymas skirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę taip pat nėra pagrįstas. Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, papildoma ar pakartotinė ekspertizė skiriama tik tada, kai pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės išvadų ir kai kyla pagrįstų abejonių dėl jos teisingumo. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekyla, nes skolininkas nepateikė jokių konkrečių argumentų, susijusių su ekspertizės trūkumais, o jo prašymas iš esmės grindžiamas siekiu iš naujo įvertinti jau nustatytą turto vertę vien dėl to, kad jis su ja nesutinka. Tokie veiksmai vertintini kaip bandymas vilkinti vykdymo procesą, o ne kaip realus siekis apginti galimai pažeistas teises. Pažymėtina ir tai, kad pradinė turto pardavimo kaina varžytynėse nėra galutinė turto kaina. Galutinė turto pardavimo kaina susiformuoja varžytinių metu, priklausomai nuo pirkėjų aktyvumo, konkurencijos, nekilnojamojo turto patrauklumo ir kitų objektyvių veiksnių. Todėl skolininko argumentai, grindžiami vien pradinės kainos dydžiu, savaime nereiškia, kad turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainą ar kad bus pažeisti skolininko teisėti interesai.

25. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad antstolė veikė įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio nuostatas, o turto vertė buvo nustatyta remiantis 2025 m. teisėtai atlikta ekspertize, o ne senesne vertinimo ataskaita, kaip nepagrįstai teigia skolininkas. Skolininko skundas grindžiamas klaidingomis faktinėmis prielaidomis, subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais, kurie nėra patvirtinti jokiais įrodymais, todėl jo argumentai atmestini ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė