Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-651-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
1A-258-651-2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00470-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
I. L.
Nukentėjusysis
I. L.
Civilinis atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Advokatai
Audronė Matiukienė
Kategorijos
  • 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-651/2014

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00470-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; (S) 1.1.6.6; 2.1.15.1.2; 2.1.15.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. birželio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

kolegijos teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,nuteistajam I. L., jo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,nukentėjusiajai I. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal I. L. ir civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d. ir nubaustas 8 MGL (1 040 Lt) bauda, kurią nuteistasis turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista nukentėjusiajai I. L. 10 264 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš I. L. priteista nukentėjusiajai I. L. 4 736 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš I. L. nukentėjusiajai I. L. 1 000 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis 2012-11-07, apie 9.50 val., Klaipėdos m., Taikos pr.–Dubysos g. šviesoforų reguliuojamoje sankryžoje, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, sukdamas į kairę, nedavė kelio pėsčiajai I. L., kurios judėjimo kryptį jis kirto ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio I. L. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais I. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 162 p. (sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas) reikalavimus.

Nukentėjusioji I. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš I. L.. Draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino nukentėjusiajai 1 809,74 Lt turtinę žalą ir 7 000 Lt neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. L. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-17 nuosprendį panaikinti, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teigia, jog su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, kadangi jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 str. 1 ir 2 d. Nurodo, jog 2013-09-06 teisiamojo posėdžio metu jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nurodė jo dukrą I. U. laiduotoja, taip pat šį prašymą teikė ir baigiamojoje kalboje, tačiau teismas nuosprendyje apie tai nepažymėjo.

Dėl civilinio ieškinio I. L. nurodo, jog sutinka, kad žala turi būti atlyginta, tačiau ji turi būti proporcinga padarytai žalai. Nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio dydžio, vadovavosi prielaidomis, kadangi civilinis ieškinys galėjo būti apskaičiuotas tik atidėjus baudžiamąją bylą ir gavus papildomą medžiagą. Todėl teismas turėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodo, jog skundžiamas nuosprendis neatitinka jam keliamų reikalavimų, t. y. nėra grindžiamas teisiniais argumentais, yra nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui.

Šalies argumentai

Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo 2013-12-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos priteisimo civilinės ieškovės naudai panaikinti, o civilinį ieškinį atmesti, kadangi ši nuosprendžio dalis yra neteisėta, nes teismas neįvykdė pareigos nustatyti tinkamą ir adekvatų neturtinės žalos atlyginimą, atitinkantį Civiliniame kodekse ir teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė civilinės ieškovės I. L. patirto skausmo ir išgyvenimo bei priteistinos neturtinės žalos atlyginimo santykį. Pažymi, jog I. L. iš viso yra sumokėta 8 809,74 Lt, tai sudaro 1 809,74 Lt turtinės žalos ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, kadangi ji yra nepagrįstai didelė ir nėra adekvati nukentėjusiosios patirtai žalai. Nurodo, jog teismų praktikoje yra nurodyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, o įvertinus teismų praktiką matosi, jog priteistinų sumų dydis svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, maksimali suma priteisiama esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimams. Taigi šiuo atveju draudikas išsamiai išanalizavęs nukentėjusiosios paaiškinimus bei medicininius dokumentus bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl panašaus pobūdžio įvykių, pagrįstai neturtinę žalą įvertino 7 000 Lt.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, vertino tai, kad nukentėjusiajai I. L. nesunkiai sutrikdyta sveikata sukėlė tam tikras pasekmes – fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto kūno, regos sutrikimus, dvasinį sukrėtimą, įvairių nepatogumų – po įvykio patirtų sužalojimų dėl sveikatos būklės pablogėjimo, tai yra nuolatinių stiprių galvos skausmų, regos pablogėjimo, koordinacijos sutrikimų nuo 2012-12-10 iki 2012-12-21 buvo stacionariai gydoma VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, būklei negerėjant nukentėjusioji buvo priversta nuo 2013-02-01 išeiti akademinių atostogų iki 2013-09-02, medicininei komisijai nustačius, jog nukentėjusioji dėl pablogėjusio regėjimo negali dirbti laivyne ir tęsti mokslų Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, be to, pažymėjo, jog dėl pablogėjusios regos nežinoma, ar nukentėjusiajai ateityje nebus reikalinga akių operacija, nes šiuo metu yra negrįžtamai nusilpęs regėjimas, susiaurėjęs akiplotis, neskiriamos spalvos, todėl atsirado poreikis akiniams arba kontaktiniams lęšiams. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino, jog nukentėjusioji nebegalėjo tęsti mokslų, nes medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad ji nebegalės studijuoti, be to, yra didelė pasveikimo tikimybė tokiame jauname amžiuje. Taip pat teismas nepagrįstai vertino, jog galbūt ateityje nukentėjusiajai bus reikalinga akių operacija, kadangi apie jos būtinumą nėra žinoma ir nėra objektyvios informacijos. Iš dokumentų matyti, jog nukentėjusiosios matymas dėl įvykio pablogėjo nežymiai, o dėl susiaurėjusio akipločio bei viena akimi neskiriamų atspalvių atsirado poreikis akiniams ar kontaktiniams lęšiams. Apeliantas daro išvadą, jog išsamiai išanalizavus nukentėjusiosios pateiktus paaiškinimus, medicininius dokumentus bei atsižvelgiant į teismų praktiką dėl panašaus pobūdžio sužalojimų, pagrįstai nukentėjusiosios neturtinė žala apelianto buvo įvertinta 7 000 Lt suma.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo I. L. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo taikyti BK 40 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Taip pat tiek nuteistasis, tiek apeliantas civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ ginčija civilinio ieškinio klausimą. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinius skundus, dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl nuteistojo I. L. apeliacinio skundo.

Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nėra BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos, numatančios, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo bent iš dalies atlygino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis nuo pat pradžių nesutiko su pareikšto nukentėjusiosios I. L. civilinio ieškinio dydžiu ir nė dalies jo neatlygino. Pažymėtina, kad nors nuteistasis ir nesutiko su pareikšto ieškinio dydžiu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlyginęs nors kažkokią, jo manymu, protingą dalį žalos. Taigi nesant visų BK 40 str. išdėstytų būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė klausimo dėl I. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš nuteistojo skundo matyti, jog nuteistasis prašo apeliacinės instancijos teismo išspręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip jau minėta, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, tačiau pažymėtina, kad net jei ir būtų šioje byloje nustatytos visos BK 40 str. nurodytos sąlygos, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Teismas tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą prieina prie išvados dėl BK 40 str. nuostatų taikymo kaltininkui galimybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatytų visų privalomų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, į padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė – 8 MGL bauda – yra teisinga, atitinka nusikalstamos veikos pavojingumą, padarinius, nesumenkina nukentėjusiosios interesų ir užtikrina bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 115 str. 1 d. numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai patenkina civilinį ieškinį ar jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji I. L. pateikė civilinį ieškinį, nurodė, kuo grindžia savo reikalavimus, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, išsamiai pasisakė dėl atlygintinos žalos dydžio, tuo tarpu nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų, kodėl teismas negalėjo nustatyti tikslaus atlygintinos žalos dydžio, neperdavus civilinio ieškinio dydžio klausimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su civilinio ieškinio perdavimu nagrinėti civilinio proceso tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl civilinės atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo.

Iš civilinio atsakovo apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji galutiniu patikslintu reikalavimu prašė priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį, priteisė nukentėjusiajai 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis, bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu, dėl kurio nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d., nukentėjusiajai I. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusiajai diagnozuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, potrauminis regos nervo uždegimas, spalvų jutimo sutrikimas, todėl atsirado poreikis akiniams arba kontaktiniams lęšiams, po įvykio atsiradę negalavimai iki šiol nukentėjusiajai sukelia galvos skausmus, ją pykina, sutrikusi koordinacija, atsirado aukščio ir greičio baimė, nuolatinis nerimas ir nemiga. Be to, nukentėjusioji patyrė sužalojimus kaktoje ir antakyje, po kurių liko randai, ir dėl to nukentėjusioji bendraudama su žmonėmis patiria stresą. Taip pat iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog dėl pablogėjusio regėjimo medicininė komisija pateikė išvadą, jog nukentėjusioji negali dirbti laivyne ir todėl nebegali tęsti studijų Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Taigi visi paminėti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, be to, iki šiol jaučia neigiamas pasekmės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas 15 000 Lt neturinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

Dėl apelianto argumentų, jog pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimas esant tokiam kūno sužalojimui svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, todėl jie pagrįstai neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai įvertino 7 000 Lt, pažymėtina, kad nuo esamų precedentų galima nukrypti ypatingais atvejais. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, kad tokio amžiaus žmogui buvo padarytos itin neigiamos pasekmės, lėmusios jos ateitį, nes, kaip jau minėta, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo priversta mesti mokslus ir neturėjo galimybės įgyti norimą profesiją. Be to, ji studijavo jau antrame kurse, todėl negalėdama tęsti mokslų, ji ne tik neįgijo norimos specialybės, bet ir prarado laiką, kurį galėjo skirti kitos specialybės įgijimui. Todėl atsižvelgdama į tokias aplinkybes, į liekamuosius reiškinius po sveikatos sutrikdymo bei į kitas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos yra pagrįsta.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo I. L. ir civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Eduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas