- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-1856-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33882-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Ieškovas
- asociacijos LATGA
- Atsakovas
- uždarosioms akcinėms bendrovėms „Bonata“, „DA Holding“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinius atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Bonata“, „DA Holding“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė asociacija LATGA (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bonata“ (toliau – atsakovė 1) ir atsakovės UAB „DA Holding“ (toliau – atsakovė 2; abi kartu ir – atsakovės) autorinį atlyginimą, 3 638,16 Eur autorinį atlyginimą iš atsakovės 1 ir 1 795,66 Eur iš atsakovės 2, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl autorinio atlyginimo priteisimo už autorių kūrinius, atliktus atsakovių UAB „Bonata“ ir UAB „DA Holding“ organizuotuose koncertuose 2019 m. lapkričio 18 d. Vilniuje ir 2019 m. lapkričio 9 d. Šiauliuose. Ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovės organizuotuose renginiuose neteisėtai panaudojo ieškovės atstovaujamų autorių muzikos kūrinius – nebuvo sudarytos licencinės sutartys ir ieškovei, kaip kūrinių autorių teisių turėtojų atstovei, nesumokėtas autorinis atlyginimas už viešą kūrinių atlikimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovės su ieškovės pozicija nesutiko. Atsakovės neneigia savo prievolės mokėti autorinį atlyginimą ieškovės atstovaujamiems autoriams, tačiau nurodė, jog dalis kūrinių autorių ir atlikėjų išreiškė norą autorinį atlyginimą gauti iš prodiuserių, organizavusių koncertą. Šių autorių teisės į autorinį atlyginimą už jų sukurtus ir pačių atliktus kūrinius nėra pažeistos, kūrinių autoriai atlyginimą už koncertus gavo tiesiogiai iš atsakovių.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje atsakovių atstovas buvo pateikęs pareiškėjo S. K. (S. K.) pareiškimą, kuriame jis prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje. Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad už ginčo koncertuose skambėjusius kūrinius ir jų atlikimą jam buvo sumokėtas visas autorinis atlyginimas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjo S. K. prašymas jį įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų buvo netenkintas.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo S. K. nurodyti motyvai nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kaip nagrinėjamos bylos išsprendimas gali lemti jo teisinės padėties pasikeitimą. Suinteresuoto asmens pareiškime išdėstytos aplinkybės, anot teismo, susijusios su įrodymų pakankamumo ir byloje pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės vertinimo aspektais, bet ne su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, institutu.
7. Teismas pažymėjo, jog konkrečiu atveju pareiškėjo interesus gina ieškovė. Taigi pareiškėjo S. K. dalyvavimas teisminiame procese būtų perteklinis ir nepagrįstas. Be to, ieškinio patenkinimas lemtų išvadą, kad atsakovės nesumokėjo autoriams (įskaitant pareiškėją) atlygio už viešą kūrinių panaudojimą. Taigi nebūtų ir pagrindo regresiniam ieškiniui, taip pat suponuotų, kad autorių teisės apgintos, jas įgyvendinus per ieškovę. Kita vertus, jeigu ieškinys būtų atmestas, neatsirastų ir prielaidos pareiškėjo minimai dvigubo autorinio atlyginimo išmokėjimo situacijai.
8. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės dėl jam sumokėto autorinio atlyginimo yra išimtinai susijusios su įrodymų pakankamumu ir byloje pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės vertinimu, o ne su pareiškėjo teisinės padėties pokyčiais išnagrinėjus bylą.
9. 2020 m. lapkričio 11 d. pirmosios instancijos teisme gautas S. K. prašymas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje pažymėjo, jog atskiras procesinis sprendimas dėl 2020 m. lapkričio 11 d. teisme gauto S. K. 2020 m. liepos 28 d. prašymo dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra priimamas.
11. Teismo vertinimu, S. K. prašymas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Teismas atkreipė S. K. atstovo dėmesį, kad kartotinis tų pačių prašymų teikimas gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir už tai tiek S. K., tiek jo atstovui paskirta bauda.
III. Atskirojo skundo esmė
12. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti S. K. prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje, ir prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
13. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apelianto vertinimu, naikintina.
14. Nurodo, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo išimtinę teisę į autorinį atlyginimą, pasirašė sutartį su koncerto organizatoriumi dėl autorinio atlyginimo sumokėjimo už jo sukurtų kūrinių atlikimą. Autorinis atlyginimas už atliktus koncerte kūrinius sumokėtas pilnai, apie tai pareiškėjas raštu pranešė teismui ir ieškovei. Ieškovė, žinodama, kad pareiškėjui autorinis atlyginimas yra išmokėtas, į tai neatsižvelgė, pateikė ieškinį teismui prašydama autorinį atlyginimą, priklausantį autoriams, priteisti ieškovės vardu.
15. Pažymi, jog tenkinus ieškinį, autoriams išmokėtas autorinis atlyginimas ir kitos su bylinėjimusi patirtos išlaidos turėtų būti išieškotos iš autorių, taigi ir iš pareiškėjo. Pareiškėjo kaip kūrinių autoriaus dalyvavimas procese trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų padėtų teismui nustatyti autorinio atlyginimo išmokėjimo teisėtumą ir pagrįstumą, padėtų greičiau užbaigti procesą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
17. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė spręsti pakartotinį prašymą įtraukti į nagrinėjamą bylą S. K. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 24 punktas, ir ankstesnė šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
20. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodytas procesinis sprendimas atsisakyti priimti prašymą įtraukti pareiškėją S. K. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš nutarties turinio seka, jog teismas nusprendė atsisakyti minėtą prašymą priimti. Šis skundžiamos nutarties trūkumas laikytinas rašymo apsirikimu, kuris netrukdo spręsti klausimo dėl atsisakymo priimti pakartotinį prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
21. Nagrinėjamoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi jau išsprendė klausimą dėl trečiojo asmens įtraukimo, pareiškėjui prašymą grindžiant tuo, jog su juo, kaip kūrinių, kurie buvo atlikti organizuojamuose renginiuose, autoriumi buvo atsilyginta. Teismas minėtoje nutartyje detaliai pasisakė dėl apelianto nurodomų pagrindų sprendžiant dėl jo įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
22. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko minėtą 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį nepakeistą ir taip pat pasisakė dėl pagrindo įtraukti S. K. į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
23. Kaip pažymėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje apelianto minimi procesinio dokumento trūkumai netrukdė spręsti klausimo dėl pareiškėjo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios lemtų kitokias išvadas nei jos yra padarytos pirmosios instancijos teismo nutartyje, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti prašymą kaip pakartotinį, dėl kurio procesinis sprendimas jau priimtas.
24. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo pakartotinio prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu pagrįstai, o skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teismo padarytoms išvadoms, todėl dėl jų nepasisakoma. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo S. K. (S. K.) atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.