Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1.2. Pareiškėjui R. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

Dėl asbesto

Dėl sanitarinio mazgo ploto

Dėl gyvenamojo ploto nustatymo, judėjimo kamerose

Dėl neturtinės žalos

II

1. Dėl pareiškėjų atstovavimo

2. Dėl minimalaus ploto

3. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokojo turtą, gadino elektros instaliaciją, daužė apšvietimo lemputes, lauže langus, ir pan. Todėl suremontuotose kamerose neretai tekdavo vėl daryti remontą.

4. Dėl kamerų įrengimo

Kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose buvo 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau nei 4 lovos.

Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m). Teiginys, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui skaičiuotinas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas.

5. Dėl sanitarinio mazgo, privatumo, pareigūnų elgesio

Įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, jog tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus, sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamas ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo patalpos. Jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Įstaigos tualetas, atsakovės atstovo teigimu, buvo atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro sienele.

6. Dėl ventiliacijos

Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai buvo pritaikyti vėdinimui, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, reguliariai vėdino ir tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl pelėsio ar drėgmės.

7. Dėl asbesto

Lukiškių TI-K 1–ojo, 2–ojo ir 3–ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskirdavo ir sveikatai nebuvo pavojingi.

III–ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrų šiferio padengimas pilnai buvo pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte, taip pat šiferio padengimas buvo baigtas keisti ir I–ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose.

Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas įstaigoje buvo vykdomi planiniai statybos ir remonto darbai. Statybos darbai buvo atliekami laikantis statybos darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šių reikalavimų buvo laikomasi keičiant pasivaikščiojimų kiemelių kontūro šiferio padengimą. Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai nebuvo vedami. Šiferis nebuvo laužomas, jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo. Susidariusios statybinės ir griovimo atliekos, tame tarpe ir šiferis, buvo surinktos į konteinerius ir išvežtos į atitinkamas atliekų surinkimo įmones.

8. Dėl neturtinės žalos

Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas V. R. Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas, b. l. 99–101):

– 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje iki 2016 m. lapkričio 8 d. buvo vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2016 m. lapkričio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 158 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. vasario 5 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. vasario 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 157 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. vasario 26 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. vasario 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 188 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2017 m. kovo 5 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. kovo 30 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. kovo 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 194 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. balandžio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 170 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. liepos 16 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. liepos 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 174 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. gruodžio 11 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2017 m. gruodžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 146 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2018 m. balandžio 26 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. balandžio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 186 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 19 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 193 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. rugpjūčio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 180 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki paleidimo į laisvę dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 30 d., buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu.

1.1. Pareiškėjas R. J. Lukiškių TI-K kamerose buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas, b. l. 101–102) :

– 2018 m. balandžio 20 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,45 kv. m), kurioje iki 2018 m. balandžio22 d. buvo vienas laikomas vienas;

– 2018 m. balandžio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 348 (plotas – 7,58 kv. m), kurioje iki 2018 m. gegužės 27 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. gegužės 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 3 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 333 (plotas – 7,72 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 12 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 288 (plotas – 7,68 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 19 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 186 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 25 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. birželio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 197 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. liepos 30 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. liepos 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 141 (plotas – 8,02 kv. m), kurioje iki 2018 m. spalio 29 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. spalio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 163 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2018 m. gruodžio 5 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. gruodžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 138 (plotas – 7,44 kv. m), kurioje iki 2018 m. gruodžio 27 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

– 2018 m. gruodžio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 153 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje paleidimo į laisvę dienos, t. y. 2019 m balandžio 15 d., buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu.

2. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešimuose „Dėl R. J. skundo“ (b. l. 110–113) ir „Dėl V. R. skundo“ (b. l. 116–119) be kita ko, nurodyta:

2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET), ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET), reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, Higienos norma) reikalavimus. Įstaigoje buvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Kamerose pelėsio, surūdijusio inventoriaus ir nuo sienų byrančio tinko ir krentančių kalkių, dažų atplaišų nebuvo, grindys buvo lygios.

Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, nes tai nebuvo atskira patalpa. Sanitarinio mazgo patalpos su klozetu plotas nurodomas apytiksliai.

Lukiškių TI-K kameros buvo aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma).

Sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagai atsparia danga. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Kamerose privatumui užtikrinti papildomai buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Kameros sanitariniame mazge nemalonaus kvapo nebūtų buvę jeigu kameroje laikyti asmenys būtų palaikę tvarką ir valę tualetą. Valikliai ir valymo priemonės į visas kameras buvo išduodamos.

2.2. Įstaigos kameros buvo vėdinamos per langus, kamerų langai buvo skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai valomi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant buvo išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Kamerų įrengimas nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

2.3. Gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas teisės aktus atitinkantis dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta buvo ne mažesnė kaip 200 Lx.

2.4. Lukiškių TI-K gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nebuvo. Statybos darbai buvo vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo atliekamas paprastas remontas, o ne kapitaliniai darbai, kaip yra nurodoma skunde. Laisvės atėmimo vietų remontas buvo atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į finansavimą.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjams V. R. ir R. J. atlyginimo. Pasak pareiškėjų, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K. Žymėtina, jog skundas pasirašytas pareiškėjų, o ne nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog skundą padavė minėta organizacija, galimai neturinti atstovavimo įgaliojimų.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjų nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas V. R. ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista. Žymėtina, jog pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m (2016 m. lapkričio 8 d., kameroje Nr.121) iki 7,94 kv. m (įvairiais laikotarpiais, pvz., nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. sausio 21 d., kameroje Nr. 158). Savo ruožtų iš duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas R. J. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1.1 punktą), matyti, jog jam teko nuo 3,72 kv. m (2018 m. gruodžio 6 d., kamera Nr. 138) iki 8,02 kv. m (2018 m. liepos 31 d., kamera Nr. 141). Todėl pareiškėjų nusiskundimai perpildytomis kameromis atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Patikrinus pareiškėjų kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas matyti, jog ir šiuo atveju atsakovės atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjams. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Dėl asbesto.

Pareiškėjas V. R. skunde nurodė, jog 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn. buvo remontuojami I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai – buvo atlikti stogo dangos (asbestcemenčio) šalinimo ir keitimo darbai. Pareiškėjo teigimu, jis įstaigoje buvo kalinamas nepraėjus pakankamam laikui po atliktų pavojingos medžiagos šalinimo darbų, kurie, liudininkų teigimu, buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad Lukiškių I – ojo, II – ojo, bei III – ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais, tačiau jie nėra laužomi (sveikatai nekenkia), o asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu. Atkreipė dėmesį į tai, jog pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimais visiškai pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte.

Pareiškėjas skunde teigia, jog dėl netinkamų darbų visoje teritorijoje buvo nusėdusios asbesto plaušelių dulkės. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai yra itin abstraktūs ir paremti spėjimais. Skunde pareiškėjas remiasi liudytojų parodymais, tačiau nepateikia liudytojų duomenų (vardų, pavardžių, kitų asmens duomenų), o tik abstrakčiai nurodo, jog kažkas, galimai, matė, jog darbai buvo atliekami netinkamai. Be to, teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jog asbesto plaušelių dulkės pakenkė pareiškėjo sveikatai, kadangi tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Akcentuotina, jog atsakovės atstovas eksplicitiškai nurodo, jog darbų atlikimo metu asmenys į pasivaikščiojimo kiemelius vedami nebuvo. Skunde pareiškėjas bando įrodyti asbesto pavojingumą sveikatai, tačiau ginčo dėl to nėra. Dar daugiau, pareiškėjas skunde teigia, jog Visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VSC) atlieka asbesto plaušelių mėginių ėmimą gyvenamojoje ir darbo aplinkoje bei paimtų mėginių laboratorinį tyrimą, net nurodo, jog kreiptis į VSC gali fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau pats į nei minėtą įstaigą, nei į Lukiškių TI-K nesikreipė. Teismo vertinimu skunde nurodyti teiginiai dėl asbesto dulkių yra hipotetiniai, nepagrįsti ir neįrodyti, juos paneigia atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Pareiškėjams nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, jų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų (nebuvo kabinų).

Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo V. R. teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis laikotarpiais: 2016 m. lapkričio 8 d., nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki lapkričio 16 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki lapkričio 25 d., nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 15 d., nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki gruodžio 18 d., nuo 2016 m. gruodžio 20 d. iki gruodžio 30 d, nuo 2017 m. sausio 6 d. iki sausio 11 d., 2017 m. sausio 13 d., nuo 2017 m. sausio 15 d. iki sausio 16 d., nuo 2017 m. sausio 22 d. iki sausio 29 d., nuo 2017 m. sausio 31 d. iki vasario 5 d., nuo 2017 m. vasario 8 d. iki vasario 26 d., nuo 2017 m. vasario 28 d. iki kovo 5 d., nuo 2017 m. kovo 7 d. iki kovo 21 d., 2017 m. kovo 23 d., nuo 2017 m. kovo 26 d. iki 30 d., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki balandžio 24 d., nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki balandžio 27 d., nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki birželio 30 d., 2017 m. liepos 18 d., nuo 2017 m. liepos 25 d. iki rugpjūčio 30 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 12 d., 2017 m. rugsėjo 14 d., nuo 2017 m. rugsėjo 16 d. iki spalio 18 d., nuo 2017 m. spalio 21 d. iki gruodžio 4 d. nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki gruodžio 11 d., nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki gruodžio 17 d., nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki gruodžio 21 d., nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 24 d., nuo2018 m. rugsėjo 26 d. iki rugsėjo 29 d. buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).

Pareiškėjo R. J. teisė į privatumą galėjo būti pažeista, kai jis laikotarpiais: nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki gegužės 31 d., nuo 2018 m. birželio 2 d. iki liepos 30 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 6 d., nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki rugsėjo 24 d., nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki spalio 14 d., nuo 2018 m. spalio 17 d. iki 2019 m. kovo 3 d., nuo 2019 m. kovo 5 d. iki balandžio 14 d., buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1.1 punktą).

Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjų teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo V. R. teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 500 parų., R. J. atveju – privatumas naudojantis sanitariniai mazgais nebuvo užtikrintas 348 paras.

6. Pareiškėjai skundėsi netinkamu vėdinimu kamerose. Pagal HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjai nenurodė, jog negalėjo kamerų vėdinti per jose įrengtus langus, todėl šis pareiškėjų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjai skunde nenurodė konkrečių laikotarpių, kada jiems nebuvo suteikiamas pasivaikščiojimas gryname ore, byloje nėra duomenų, jog dėl to jie būtų teikę skundus įstaigos administracijai. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde, aiškinant aplinkybes dėl asbesto, pareiškėjas eksplicitiškai teigia, jog buvo dažnai vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius. Esant nurodytoms aplinkybėms šie pareiškėjų skundo teiginiai vertintini kritiškai.

8. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (500 ir 348 paras) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjams dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjų teisių pažeidimus, jų mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis V. R. yra 1500 Eur, R. J. – 1 000 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jų atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų V. R. ir R. J. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui V. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjui R. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų V. R. ir R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. R., a. k (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti pareiškėjui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.